Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-13 · Byla Nr. N-756-401-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
N-756-401-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-756-401/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.7.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties T. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T. T. 2007 m. lapkričio 6 d., 8.45 val., Ukmergėje, Vilniaus – Gruodžio 17-osios gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, priklausantį V. T. , neturėdamas teisės vairuoti, sankryžoje norėdamas apsisukti ir sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 150, 53 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos VTS eismo priežiūros grupės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimu už padarytą pažeidimą, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 30² straipsniu, skyrė T. T. 1 500 Lt baudą.

II.

T. T. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimų. Eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio „Honda Accord“ vairuotojos veiksmai - ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 164 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir neužsitikrino, kad galėtų saugiai apvažiuoti sukančias į kairę arba apsisukančias transporto priemones, nebuvo pakankamai atidi, pastebėjusi atsiradusią kliūtį, užuot stabdžiusi transporto priemonę, keitė vairavimo kryptį į kairę, bandė apvažiuoti kliūtį iš kairės, nors kelio juostas tame ruože skyrė ištisinė linija. T. T. taip pat teigė, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Jungtinėje Karalystėje, šis pažymėjimas galioja ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti.

Nukentėjusiąja pripažinta A. P. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti.

Nukentėjusiuoju pripažintas V. T. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė tenkinti.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi T. T. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, nustatė, kad būtent T. T. , vairuodamas automobilį „Audi 100“, sudarė iš paskos važiavusiam nukentėjusiosios automobiliui „Honda Accord“ kliūtį, sukdamas į kairę pusę, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimų, iš anksto nepasitraukdamas prie pat važiuojamosios dalies kairės pusės krašto. T. T. atlikdamas posūkio – apsisukimo manevrą metėsi į dešinę pusę, sudarydamas pavojų kitiems eismo dalyviams – šiuo atveju nukentėjusiajai A. P. . Nukentėjusioji neturėjo galimybių išvengti susidūrimo, nes atliktas T. T. manevras buvo staigus ir netikėtas. Kad dėl eismo įvykio kaltas T. T. neabejotinai patvirtina Eismo įvykio schema, automobiliams padaryti apgadinimai.

Teismas atmetė T. T. teiginius, jog jis turįs teisę vairuoti transporto priemones. Teismas nurodė, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-07-21 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį vairuoti motorines transporto priemones, išskyrus mokantis vairuoti, leidžiama asmenims, turintiems Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos formos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimas išduodamas nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ne jaunesniems kaip šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, žinantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą bei išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, Europos Sąjungos valstybėse narėse išduotus vairuotojo pažymėjimus bei vairuotojo pažymėjimus, kuriuos Lietuvos Respublika tarptautinėmis sutartimis yra įsipareigojusi pripažinti. Europos Tarybos direktyva dėl vairuotojų pažymėjimų (91/439/EEB) iš dalies pakeista ET direktyvomis 94/72/EB, 96/47/EB, 97/26/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustato, kad valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos nuostatų, įveda I priede aprašytą Bendrijos pavyzdžiu pagrįstą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių išduoti vairuotojo pažymėjimai yra abipusiai pripažįstami. Šios Direktyvos 1 ir 1A prieduose pateikiamos nuostatos dėl Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai, be to, yra išduodami tik kandidatams į vairuotojus: a) kurie yra išlaikę įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą bei teorinį egzaminą ir atitinka medicininius reikalavimus pagal antrojo ir trečiojo priedų nuostatas; b) kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie yra ten studijavę bent šešis mėnesius. Kelių eismo konvencijos nuostatos (Valstybės žinios, 2002-01-09, Nr. 2-54) 41 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Teismas padarė išvadą, kad T. T. pateiktas „laikinasis“ vairuotojo pažymėjimas neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pripažįstami vairuotojo pažymėjimai, bet ne kandidato (mokomo asmens, mokinio į vairuotojus) pažymėjimai. Tai, kad T. T. pateiktas mokinio (laikinasis) pažymėjimas nėra nacionalinis Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas įrodo ir tai, jog jis neatitinka Direktyvoje keliamų reikalavimų (Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas yra rausvos spalvos, nėra pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamojo ženklo „UK“, turi būti žodžiai „Europos Bendrijos pavyzdys/pavyzdžio“, išspausdinti pažymėjimą išduodančios valstybės narės kalba ar kalbomis). Taigi, teismo teigimu, teisingai nustatyta, kad T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 punkto nuostatas, vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareigūnas T. T. skyrė vidutinio dydžio administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2dalies sankcijoje, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. T. T. veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai.

IV.

Apeliaciniu skundu T. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – panaikinti T. T. už ATPK 53, 5, 150 punktų pažeidimus paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, siekiant įvertinti autoįvykio kilimo mechanizmą, buvo būtinos specialios žinios. Taip pat pažymi, kad jis turi ne mokinio, o laikinąjį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo jam suteikta teisė vairuoti ,,B“ kategorijos lengvąsias transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. P. prašo T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjamas dalykas byloje.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas už tokias atskiras (pagal pažeidimų padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) veikas: 1) už neatsargų važiavimą, norint apsisukti, nepraleidžiant tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, dėl ko kilo eismo įvykis ir apgadintos abi jame dalyvavusios transporto priemonės (ATPK 127 straipsnio 2 dalis); 2) už vairavimą neturint tam teisės, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 59 punktą (ATPK 128 straipsnio 1 dalis). Taigi kaltinimo apimtis T. T. aiški, Institucijos nutarimu asmuo pripažintas kaltu padaręs abu šiuos pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nutarimą paliko nepakeistą. Tačiau Institucijos nutarime T. T. veika kvalifikuota tik pagal 127 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad T. T. sukėlė eismo įvykį, apgadindamas jame dalyvavusias transporto priemones, bei vairavo neturėdamas tokios teisės, dėl administracinio teisės pažeidimo protokole atskleisto ir Institucijos nutarime konstatuoto, bet tinkamai dėl pažeidimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo nepasisakė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo galimybę tinkamai įvertinti visas T. T. padarytas veikas, tačiau to nepadarė, dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinant bylą iš naujo nagrinėti, apelianto argumentai dėl faktinių aplinkybių nustatymo nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė