Telšių apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-498-1037/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A15.-498-1037/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-498-1037/2019
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00221-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.8.1.; 21.9.10.
„(S)“TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.TelšiaiTelšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys
sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. R.,institucijos surašiusios protokolą atstovei A. K.,automobilio savininkei D. R.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., gimęs „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, iki „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas „(duomenys neskelbtini)“ prom. girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais M. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. nurodė, kad automobilio nevairavo, tik su E. R. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad automobilį vairavo T. V., o pareigūnams nepasakė, nes nenorėjo jam pridaryti problemų.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė A. K. teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą ir prašė M. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad nors M. R. neigia vairavęs automobilį, tačiau tokie jo teiginiai atmestini, bylos duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus.

Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkė D. R. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Ji nematė, kaip sūnus M. R. pasiėmė automobilio raktelius, tik išgirdusi, kad automobilis užvestas pamatė, kaip sūnus išvažiuoja iš kiemo. Ji matė, kad sūnus grįžo išgėręs, todėl tikrai nebūtų davusi jam mašinos raktelių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ginčija vairavimo faktą, teigia, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris įpuolęs į akmenis pasišalino.

M. R. pripažino, kad kartu su E. R. vartojo alkoholį, tačiau neprisipažino vairavęs automobilį ir paaiškino, kad automobilį vairavo T. V., tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys atitinkantys faktines aplinkybes. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. R. paliudijo, kad jis kartu su M. R. „(duomenys neskelbtini)“ kaime vartojo alkoholį. Sugalvojo važiuoti į miestą, todėl parėję pas M. R. į namus pasiėmė mašinos raktelius ir išvažiavo. Automobilį vairavo M. R.. Kadangi užvažiavo ant akmenų krūvos, toliau važiuoti nebegalėjo, todėl M. R. paskambinęs iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas išgalvotą istoriją, kad vagys laužo automobilį. Atvykę pareigūnai nerado pašalinių asmenų ir suprato, kad istorija išgalvota, o šiltas variklio dangtis patvirtino, kad ką tik buvo važiuota. Abiem buvo nustatytas girtumas. Jam nurodžius, kad jis nevairavo, protokolas buvo surašytas M. R.. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas T. B. patvirtino pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą bei aiškinantis pažeidimo aplinkybes M. R. keletą kartų keitė įvykio versijas. Pareigūnai vyko pagal pranešimą, kad asmenys daužo namo langus, o nukentėjusieji sėdi pasislėpę automobilyje. Atvykus, automobilis buvo užvažiavęs ant akmenų, matėsi šviežios buksavimo vėžės (b. l. 16-19), jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Jiems buvo pasakyta, kad automobilis stovi čia savaitę laiko, bet patikrinus variklio dangtis buvo šiltas. Taip pat buvo atmesta ir versija, kad ant mašinos kapoto šokinėjo trys vyrai, nes ant kapoto nesimatė jokių pažeidimų. Nuvykus pas M. R. į namus, langai buvo neišdaužyti, o iš automobilio savininkės D. R. bei kartu su M. R. buvusio E. R. paaiškinimų, buvo aišku, kad automobilį vairavo M. R.. Liudytojo parodymai sutampa bei iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas rašytiniuose bylos dokumentuose, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir teismo posėdyje policijos pareigūno duotais parodymais, nes jo paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes ištirtų įrodymų visumos kontekste, darytina išvada, jog M. R. versija, kad ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje esančiais duomenimis, kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės, ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltė dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas, taip pat dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje – transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra nesuteikta, numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu, liudytojų D. R. ir E. R. apklausos protokolais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, fotolentelėmis, duomenimis apie transporto priemonę bei kita rašytine bylos medžiaga.

M. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 20-29), savo elgesio kritiškai nevertina, kaltės nepripažįsta, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, M. R. už padarytus nusižengimus skirtinos baudos artimos sankcijos vidurkiui už numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies pažeidimus. Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (LR ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, todėl jis galėtų būti konfiskuojamas. Tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra D. R.. Ji teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus M. R. pasiėmė automobilio raktelius jai nieko nesakęs, nurodė, jog nebūtų davusi sūnui automobilio, todėl nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų atvejų, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

M. R. pripažinti padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį 1300 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų Eur) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, būtinai nurodant ROIK numerį 19104402318.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti automobilio savininkei D. R..

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys