- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-14816-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01504-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. P., R. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. P., R. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po palikėjos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis Z. A., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis ir suinteresuoti asmenys I. P., R. P. po tėvo Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad Z. A. nebuvo priėmęs mirusios sutuoktinės palikimo, paduodamas pareiškimą notarui. Pareiškėjo tėvas dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad po sutuoktinės mirties, jam reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, manė, kad jos turtas tampa jo turtu po jos mirties, po sutuoktinės mirties butą su ūkiniu pastatu, žemės sklypus ir toliau valdė kaip savo, mokėjo privalomus mokesčius, t. y. priėmė palikimą faktiniu turto valdymu ir šį turtą valdė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. A. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonei Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys I. P. ir R. P. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš santuokos sudarymo ir mirties įrašų matyti, kad Z. A. ir R. A. susituokė (duomenys neskelbtini), R. A. mirė (duomenys neskelbtini) (mirė santuokoje), Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) R. A. ir Z. A. susilaukė trijų vaikų: E. A. (gimęs (duomenys neskelbtini)), R. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)), I. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Iš įrašų R. A. medicininiame mirties pažymėjime, pažymos apie Z. A. deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad abu sutuoktiniai iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Z. A. ir R. A., gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamąjį turtą: R. A. pagal 2003 m. lapkričio 25 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. 54-16366 įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 8/213 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Z. A. 1992 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 1/8 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos R. A. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad nors nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, todėl laikoma, kad Z. A. ir R. A. santuokos metu įgyto turto teisinis režimas nepasikeitęs ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal R. A. palikimo atsiradimo metu (2006 m. balandžio 30 d.) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Z. A. – R. A. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. A. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai (vaikai), nei sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis Z. A. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos R. A. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad Z. A. po savo sutuoktinės R. A. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį butą su ūkiniu pastatu, žemės sklypus ir toliau valdė kaip savo, mokėjo privalomus mokesčius, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją R. A. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos vaikai – veiksmų, susijusių su motinos palikimo priėmimu, neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po R. A. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis Z. A..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.