Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas C. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 25SD26574 (toliau – ir Sprendimas, Raštas) dalį, kuria Departamentas atsisakė persvarstyti Departamento 2021 m. spalio 26 sprendimo Nr. 21S34792 (toliau – ir 2021 m. spalio 26 d. sprendimas) dalį, kuria pareiškėjas grąžinamas į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), pagal 2024 m. lapkričio 24 d. pateiktą prašymą (toliau – ir Prašymas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio savaime nereiškia pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) neteisėtumo. Be to, šio Departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdoma jau 3,5 metų. Per tą laiką pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, sukūrė šeimyninius santykius su Lietuvos Respublikos piliete K. U., kartu apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, nuo 2022 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas Lietuvoje įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol neterminuotos darbo sutarties pagrindu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui su Lietuvos Respublikos piliete gimė sūnus E. M., pareiškėjas šeimoje rūpinasi ir gyvenimo partnerės K. U. nepilnamete dukra. Esmingai pasikeitus jo gyvenimo aplinkybėms, norėdamas įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje ir gyventi su šeima, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2024 m. lapkričio 24 d. prašymu persvarstyti įsiteisėjusį Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2.2. Skundžiamu Raštu Prašymas nagrinėtas pakartotinai, nes teismų sprendimais (Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2352-520/2025 (toliau – ir LVAT 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis) jau buvo panaikintas Departamento 2025 m. balandžio 14 d. raštas, kuriuo netenkintas Prašymas, ir Departamentui grąžintas iš naujo nagrinėti Prašymas, konstatavus, jog Departamentas tinkamai neatsižvelgė į trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą, pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika ir toks Departamento sprendimas neproporcingas vaiko geriausių interesų atžvilgiu. Atsakovas, vykdydamas LVAT 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, delsė priimti sprendimą beveik 5 mėnesius ir Raštą priėmė tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl vilkinimo (Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-3897-1244/2026).

2.3. Skundžiama Rašto dalis dėl atsisakymo peržiūrėti Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalį (kuria pareiškėjas grąžinamas į (duomenys neskelbtini) pagal Prašymą) ir ją panaikinti yra neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga, nes pareiškėjo vaikas atskiriamas nuo tėvo, pažeidžiami prioritetiniai pareiškėjo vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) bei pareiškėjo vaiko mamos (Lietuvos Respublikos pilietės) ir jos nepilnamečio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio), kuriuo pareiškėjas taip pat rūpinasi, interesai, vaikų prioritetinės teisės, teisė į privatų gyvenimą bei Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečio teisės, pažeidžiama teisė į gerą viešąjį administravimą.

2.4. Skundžiama Rašto dalimi iš esmės yra ignoruojami teismų argumentai, išdėstyti LVAT 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, todėl pažeisti res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir teisės viršenybės principai.

2.5. Departamentas pakartotinai neatsižvelgė į kompetentingos institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), išvadas, kad tėvo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos neatitiktų vaiko geriausių interesų, toks sprendimas galėtų neigiamai paveikti vaiko emocinę būklę, raidą ir gyvenimo kokybę bei visiškai neįvertino, kaip pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę paveiks pareiškėjo vaiko emocinę raidą, visapusišką vystymąsi, emocinį ir socialinį mažamečio vaiko stabilumą.

2.6. Jis (pareiškėjas) jau daugiau nei 3 metus nuo 2022 m. gruodžio 14 d. dirba toje pačioje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), taigi turi ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas moka būsto, kuriame gyvena jo šeima, mažamečiai vaikai, paskolą, todėl jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas netektų galimybės prisidėti prie šeimos paskolos mokėjimo.

2.7. Departamentas neatliko ES piliečių teisių ir teisėtų interesų vertinimo atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos išaiškinimus dėl trečiojo šalies piliečio išvestinės teisės gyventi šalyje pagal Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnį, nevertino aplinkybės, ar susiformavo priklausomumo santykis tarp pareiškėjo (trečiosios šalies piliečio) ir ES piliečio (vaiko, šeimos nario).

2.8. Rašte neteisingai teigiama, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi byloje nėra jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinę teismai ankstesniais sprendimais, konstatuodami, kad nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai.

2.9. Departamento veiksmai, sisteminis sprendimų dėl pareiškėjo teisinės padėties vilkinimas, pakartotinai priimtas sprendimas netenkinti Prašymo iš esmės tapačiais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti teisme, turi akivaizdžių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – požymių, todėl pareiškėjas prašo teismo perduoti bylos medžiagą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsniu.