Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-73, 5.1 punktu, suimtasis (nuteistasis) paties žodiniu ar rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitą kamerą, jeigu tai nedaro neigiamos įtakos įstaigos kriminogeninei būklei ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Kauno TI neteikė prašymų, susijusių su perkėlimu į kitą kamerą, ir nesiskundė dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, o Kauno TI administracijai taip pat nenurodė, kad kartu su juo laikomi asmenys kameroje vartoja tabako gaminius. Kauno TI nuomone, įstaiga nepažeidė teisės aktų reikalavimų, užtikrino ir kontroliavo, kad kameroje pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas nepageidavo būti perkeltas į kitą kamerą, todėl, Kauno TI nuomone, akivaizdu, jog kameroje Nr. 163 pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių ir išgyvenimų nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, nenurodė, su kokiais asmenimis buvo laikomas.

Kauno TI nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2022-05-11 iki 2022-05-13 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog Kauno TI laikino sulaikymo kameroje ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas paskirtas R?B? dietinis maitinimas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-06-30) 173 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pataisos įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taigi asmenų dietinis maitinimas kalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicininius duomenis, t. y. gydytojų išvadas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog konkrečių duomenų (žurnalų), koks maitinimas kurią dieną buvo pateikiamas konkrečiam asmeniui, Kauno TI nerenka ir nesistemina, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Tai reiškia, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, jog pareiškėjui Kauno TI laikotarpiu nuo 2022-05-11 iki 2022-05-13 buvo paskirtas R?B? dietinis maitinimas. Byloje nėra duomenų, jog atvykstant pareiškėjui į Kauno TI nebuvo perkelta pareiškėjo kortelė su ligos istorija ir paskirtu dietiniu maitinimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ne kartą žodžiu pareigūnams sakė, jog jam turi būti skiriamas dietinis maitinimas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovės atstovui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo kortele (medicinine dokumentacija). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles atsakovės atstovas rašytiniais įrodymais nepaneigė pareiškėjo detalių paaiškinimų dėl neskirto dietinio maitinimo. Teismas sprendžia, kad Kauno TI pareigūnai laikotarpiu nuo 2022-05-11 iki 2022-05-13 nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (R?B? dietos). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-05-11 iki 2022-05-13 Kauno TI buvo maitinamas ne pagal gydytojo rekomendacijas, todėl konstatuojama, jog Kauno TI pažeidė Taisyklių 2.1 ir 7 punktus.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kameroje buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes kartu kalintys asmenys kameroje rūkė, o jis yra nerūkantis.

Laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Šiuo atveju taip pat aktualus Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kurio 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir pan. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, jog juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymo patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019, 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Kauno TI neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra nerūkantis asmuo, ir atsiliepime pažymėjo, jog Kauno TI pareigūnai nuolat užtikrina kamerose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą, kontroliuoja, jog suimtieji ir nuteistieji nepažeidinėtų teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad Kauno TI rūkymas kamerose yra draudžiamas, o šio draudimo laikymasis yra nuolat kontroliuojamas atsakingų pareigūnų.

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įstaigoje yra iškabinti rūkymą gyvenamosiose patalpose draudžiantys ženklai (b. l. 17). Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-73, 5.1 punktu, suimtasis (nuteistasis) paties žodiniu ar rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitą kamerą, jeigu tai nedaro neigiamos įtakos įstaigos kriminogeninei būklei ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų (b. l. 13, 14).

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Kauno TI teikė prašymų, susijusių su perkėlimu į kitą kamerą, ar skundėsi dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Pats pareiškėjas skunde neneigia, kad Kauno TI administracijai nenurodė, kad kartu su juo laikomi asmenys kameroje vartoja tabako gaminius. Gavęs atsiliepimą pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų (raštų, skundų), jog jis kreipėsi į Kauno TI administraciją dėl kartu su juo kalinčių ir rūkančių asmenų. Taigi, teismo vertinimu, įstaiga nepažeidė teisės aktų reikalavimų, užtikrino ir kontroliavo, kad kameroje pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad kameroje Nr. 163 jis buvo priverstas kalėti su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.