- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-23
- Bylos Nr.
- N-62-1730-06
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus miesto ir rajono Policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. N. paskirta 150 litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nes jis 2005 m. rugpjūčio 31 d., apie 22 val. 40 min., Alytuje, Pramonės g., vairuodamas automobilį Nissan Primera ir sukdamas į kairę, kur važiavimo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nedavė kelio jį lenkiančiai automašinai, su kuria susidūrė, tuo savo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 153 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
V. N. , nesutikęs su nutarimu, kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė policijos nutarimą panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad autoįvykis kilo J. S. pažeidus aplenkimo taisykles, viršijus toje kelio atkarpoje nustatytą leistiną greitį, kertant ištisinę siaurą liniją.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas tenkintinas. Nurodė, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taigi, tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t. y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo, turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad V. N. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, kurie sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas. V. N. apkaltintas pažeidęs KET 153 punkto reikalavimus, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalėjo duoti kelią jį lenkusiai transporto priemonei. Tokiu būdu, šioje byloje buvo būtina nustatyti, kad jis nedavė kelio jį lenkusiai transporto priemonei vietoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta. Įvertinus surinktus įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymus, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, buvo pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais. Tokia išvada buvo padaryta remiantis tuo, kad paskyrus byloje autotechninę ekspertizę (b. l. 45 - 48), ekspertas pateikė išvadą, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo tai, kad vairuotojas J. S. vykdė lenkimo manevrą kelio ruože, paženklintame ištisine kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, kuriame draudžiama išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Eksperto išvada logiškai seka iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašyto tyrimo, kuris buvo atliktas naudojant objektyvius administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotus duomenis (automobilių išsidėstymą po autoavarijos, automobilių sugadinimus, užfiksuotus fotonuotraukose ir autoavarijos vietos schemoje). Tokia eksperto išvada iš esmės neprieštarauja pareiškėjo ir nukentėjusiojo paaiškinimams, su joje nurodyta aplinkybe, jog lenkimas buvo vykdomas kelio ruože, paženklintame ištisine kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, sutinka ir pats J. S. . Atmesti tokią eksperto išvadą nebuvo pagrindo, esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų - autotechninės ekspertizės išvadų, autoavarijos vietos schemos, pareiškėjo bei nukentėjusiojo paaiškinimų - nebuvo. Tokiu būdu, buvo padaryta išvada, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad susidariusioje kelio situacijoje V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, tokiems įrodymams surinkti išnaudotos visos priemonės, todėl skundžiamas nutarimas buvo panaikintas, byla nutraukta, nesant V. N. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio l dalies 1 punktas).
II.
J. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis. Teigiama, kad su apygardos administracinio teismo išvadomis ir teiginiais nesutinkama. Norima atkreipti dėmesį, kad autotechninė ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis eismo įvykio schema, kas leidžia abejoti ekspertizės išvadų, o taip pat ir teismo nutarimo pagrįstumu. Išvados netikslumą rodo ir tai, kad autotechninę ekspertizė buvo atlikta ir išvada pateikta vadovaujantis automobilio Renault Megane techniniais duomenimis, ką patvirtina ekspertizės akto turinys, o taip pat ir teismo sprendimas. Tačiau eismo įvykio metu jis vairavo automobilį ne Renault Megane, o Renault Megane Scenic. Tai iš esmės yra skirtingo modelio, masės, ir darbinio tūrio automobilis, palyginus jį su Renaut Megane modelio automobiliu. Todėl ekspertizės akte pateiktos išvada nėra teisinga, ji turėjo būti atmesta ir netraktuotina kaip įrodymas. Pagal ABTĮ 62 straipsnio 4 dalį, teismui eksperto išvada nėra privaloma, todėl teismas galėjo nesiremti klaidinga eksperto išvada, bet to nepadarė. Teigia, kad apygardos administracinis teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių aplinkybių ir tokiais savo veiksmais pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinės teisės bylą, taip pat pažeidė proceso teisės normą, t. y. 2006 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam, neturinčiam jokių teisinių žinių ir esant tik 18 metų amžiaus, ši byla yra sudėtinga ir buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, o iki posėdžio jam nepavyko rasti advokato. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas į jo prašymą leisti turėti atstovą, kuris tinkamai atstovautų jo interesus, visiškai neatsižvelgė ir prašymą atmetė bei bylą išnagrinėjo, nepaisant to, kad V. N. teismo posėdyje dalyvavo su savo gynėju. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas. Mano, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas - netinkamas jų išaiškinimas ir pritaikymas - lėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą. Todėl, mano, kad yra pakankamas pagrindas apygardos teismo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
V. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma netenkinti J. S. apeliaciniame skunde pateiktojo prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Teismas nagrinėdamas pareiškėjo V. N. skundo argumentus neišvengiamai turėjo nustatyti, ar nubaustojo asmens veikoje yra inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtys, kurias sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, esantys pažeidimo sudėties elementais: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Nagrinėjamoje byloje ir, pirmiausia, administracinio teisės pažeidimo protokole, nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę pagal inkriminuotą pažeidimą. Reikia pažymėti, kad policijos nutarimas turėjo trūkumų, nes neišvengta prieštaravimų. Liudytojų parodymai, kurie nesiderino su pareikštuoju kaltinimu, buvo atmesti ir nenurodytos įtikinamos atmetimo priežastys. Todėl apygardos administracinio teismo padarytas veiksmas - ekspertizės paskyrimas - visiškai pateisinamas ir ji patvirtino policijos nutarimo išvadų prieštaringumą ir kaltinimo nepagrįstumą. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su apygardos administracinio teismo įrodymų vertinimu. Reikia pažymėti, kad apygardos administracinio teismo nutartyje vertinimas atitinka įtvirtintas ATPK 257 straipsnyje nuostatas – įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pažymėtina, kad visos abejonės turėtų būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš to darytina išvada, kad apygardos administracinis teismas nutartyje priėjo teisingos išvados, pripažindamas, jog nepakankama duomenų, įrodančių inkriminuoto pažeidimo padarymą. Reikia pažymėti, kad apeliaciniame skunde, nors nesutinkama su teismo nutarimu, tačiau teismo padarytos išvados bylos duomenimis nepaneigiamos. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltė priklauso nuo automobilių vairuotojų veiksmų ir jokios reikšmės neturi automobilių markės ir modeliai.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnis nustatė skundų dėl nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo tvarka, o šio straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Taigi, apygardos administracinis teismas negalėjo pažeisti tų nuostatų, kurios skirtos nagrinėti taip vadinamosioms ginčo byloms. Atmestinas apelianto teiginys, kad buvo pažeistos jo teisės. Beje, jis procese dalyvavo kaip nukentėjusysis ir jo teisės įtvirtintos ATPK 273 straipsnyje, o ne ATPK 272 straipsnyje. Administracinio teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie jo prašymą dėl atstovo, nėra ir pastabų dėl protokolo.
J. S. savo teiginius grindžia, kaip minėta, iš esmės tais pačiais įrodymais ir pateikia palankų jam jų traktavimą. Teismas padarė pagrįstas bylos medžiaga išvadas. Esant tokiai situacijai, apygardos administracinio teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.