Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
1S-116/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Kęstutis Stungys
Kategorijos
  • 2.1.15.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-116/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1 1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Dūdai,gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui,kaltinamajai E. K. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios E. K. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Stungio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 21 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamosios bei jos gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 250 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 250 straipsnio 4 dalį kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės, tai yra:

Ji – E. K. , būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą kitos valstybės - Rusijos Federacijos bet kokiame strateginiame objekte sprogdinant save ir taip kartu nužudant kiek galima daugiau žmonių arba kiek galima daugiau žmonių padarant bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais įbauginti žmonės bei norėdama taip veikti, nuo 2006 m. pabaigos - 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d., interneto tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.blesk.ucoz.ru, www.kavkazchat.com esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebook.com, o taip pat asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu, turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose ir ieško bendrininkų, galinčių padėti jai įvykdyti šį teroro aktą.

Tuo pačiu teroro akto sprogdinant save Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose įvykdymo tikslu ji – E. K. , būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008-04-28, suieškojo nusikaltimo padarymo priemones - iš interneto tinklapio www.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė internetines knygas „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčitych veščestvach“ („Inžinieriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas“) bei „Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) su jose esančia būtina darant šį nusikaltimą informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus ir tam, kad įgytus gebėjimus būtų galima pasitelkti vykdant teroro aktą susisprogdinant, mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti.

Jai – E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. internete skelbiant, kad ieško bendrininkų teroro aktui bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose surengti ir taip atliekant tęstinius veiksmus organizuotai grupei teroro aktui įvykdyti kurti, 2009-08-12 - 2009-10-24 laikotarpiu mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu musulmanochka1@rambler.ru bei internetinių pokalbių programa „MSN“ su Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „Emirat Kavkaz“ („Kaukazo Emiratas“) narių nurodymus užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę vykdžiusiais Rusijos Federacijos piliečiais A. M. bei A. M. palaikomų kontaktų metu, ji – E. K. iš šių gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktą sprogdinant save, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant kitus sunkius padarinius – sprogimo metu nužudant kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones.

Jai – E. K. sutikus įvykdyti A. M. ir A. M. siūlomą teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje bendru jos – E. K. bei A. M. ir A. M. sutarimu buvo sukurta iš jos – E. K. , veikusios Lietuvos Respublikoje ir A. M. bei A. M. , veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui - teroro aktui Rusijos Federacijos teritorijoje esančiame strateginiame objekte vykdyti, kurios kiekvienas narys darydamas šį nusikaltimą atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį.

Nuo 2009-08-12 iki 2009-10-24, ji – E. K. , dalyvaudama šios organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje, vykdydama jai paskirtą teroro akto vykdytojos vaidmenį, rengėsi įvykdyti teroro aktą strateginiame objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogindama, taip sukeliant pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant sunkias pasekmes – nužudant kiek galima daugiau žmonių bei sukeliant žmonių paniką ir tuo tikslu su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A. M. ir A. M. mobiliojo ryšio telefono abonentais (duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru suderino bendro veikimo darant šį nusikaltimą planą: jog A. M. ir A. M. finansuos jos atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; ji už atvykimui daryti teroro aktą gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks kelionės bilietą ir 2009-10-25 atvyks į Rusijos Federacijos Maskvos miestą, kur A. M. ją pasitiks ir organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės „Emirat Kavkaz“ („Kaukazo Emiratas“) nariams, kurie po apmokymų konkrečią teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietą - Rusijos Federacijos strateginį objektą - Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laiką jai – E. K. , nurodys papildomai.

Su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A. M. ir A. M. rengimosi padaryti šį nusikaltimą stadijoje suderinusi veikimo planą ir aptarusi nusikaltimo eigą, ji – E. K. dalyvaudama organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje, 2009–08-14 – 2009-10-24 laikotarpiu, Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad šiais savo veiksmais sudaro sąlygas palengvinti bendrai planuojamam teroro aktui jai susisprogdinant Rusijos Federacijos strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje vykdyti ir to norėdama, atliko šiuos tyčinius parengiamuosius veiksmus šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, apie kuriuos mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru informavo jos veiksmus kontroliavusius A. M. ir A. M. :

2009-08-14 per „Western Union“ greitojo pašto sistemą iš Rusijos Federacijoje veikusio organizuotos grupės nario A. M. gavusi 500 JAV dolerių (1212 litų ir 35 centų pagal Lietuvos Banko 2009-08-14 nustatytą valiutų kursą) perlaidą kelionei į Rusijos Federaciją teroro aktui vykdyti, už šiuos pinigus 2009-08-19 apmokėjo kelionei į Rusijos Federaciją reikalingo 2009-08-26 Klaipėdos apskrities VPK Migracijos tarnyboje išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)E. K. vardu pagaminimą ir šį pasą 2009 -09 -21 atsiėmė;

laikydamasi konspiracijos 2009 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu panaudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru per socialinį tinklą www.facebook.com bei mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R. K. paprašė, kad jai padarytų iškvietimą į Rusijos Federaciją, reikalingą šios šalies vizai gauti, o šiai atsisakius, 2009-10-16 kreipėsi į Klaipėdoje esančią IĮ „Kelionės ir poilsis“, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iš A. M. gautų teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas;

tuo pačiu metu, turėdama tikslą perduoti panaudojimui kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems asmenims, nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d. verbavo N. K. bei 2009 m. rugsėjo pabaigos – 2009 m. spalio pradžios laikotarpiu L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos Federaciją;

2009-10-20 gavusi Rusijos Federacijos vizą, suderino su A. M. , kad šis ją 2010-10-25 pasitiks Maskvoje, „Rygos“ autobusų stotyje ir organizuos jos pergabenimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką ir 2009-10-24 iš Klaipėdos autobusu išvyko į Rusijos Federaciją teroro akto sprogdinant save strateginės reikšmės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min. Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta, taip užkardant kelią šio nusikaltimo padarymui.

Kaltinamoji E. K. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikyta 2009 m. spalio 24 d., kardomoji priemonė – suėmimas jai paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi, vėliau suėmimo terminas E. K. buvo tęsiamas. Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pakeista kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje tvarka.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas kaltinamajai E. K. paskirtąsias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Savo prašymą prokuroras motyvavo tuo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 19-1-002-09 buvo gauta duomenų apie tai, kad kaltinamoji E. K. pažeidinėja paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir per trečiuosius asmenis bendrauja su įtariamaisiais Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. .

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajai E. K. pakeitė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą motyvuodamas tuo, kad kaltinamoji E. K. , per trečiuosius asmenis ieškodama ryšių su įtariamaisiais A. M. ir A. M. , aktyviais veiksmais trukdo procesui. Be to, kaltinamosios E. K. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto poveikio liudytojui. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skundu nesutinka su apygardos teismo nutarties E. K. pakeisti kardomąją priemonę motyvais ir prašo ją panaikinti. Pasak suimtosios bei jos gynėjo, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių E. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų. Kaltinimas E. K. yra grindžiamas vien tik duomenimis, surinktais pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas bei remiantis Rusijos Federacijos baudžiamajame įstatyme pateikta nusikalstamos veikos „terorizmo“ samprata. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Rusijos Federacijos Saugumo Tarnyba nėra proceso dalyvis pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinį susitarimą dėl teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, todėl šio ikiteisminio tyrimo subjekto surinkti ir į baudžiamosios bylos medžiagą pateikti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais. E. K. bei jos gynėjas skunde tvirtina, kad visi kiti byloje esantys duomenys, surinkti šališkai bylą tyrusio prokuroro J. Lauciaus, todėl neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų.

Pasak apeliantų, Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinama E. K. , kokie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pastaroji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nenurodyti kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo sąlygos ir pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnyje.

Kaltinamoji bei jos gynėjas skundu nesutinka su nutartį priėmusio teismo motyvais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. nebuvo uždrausta bendrauti su T. M. , kadangi pastaroji neturi jokių objektyvių galimybių bendrauti su šiuo metu kalinamais A. M. ir A. M. . Be to, apygardos teismas nutartyje nenurodė jokiu aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. , būdama laisvėje, trukdė procesui. Iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos E. K. bylos išskirtoje A. M. ir A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-09 jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, o prokuroras J. Laucius, pasinaudodamas šiuo ikiteisminio tyrimu, neteisėtai renka duomenis apie E. K. .

Kaltinamosios bei jos gynėjo skunde teigiama, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantų teigimu, prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo E. K. prokuroras privalėjo adresuoti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai numatyta BPK 121 straipsnyje. Šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsakė išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų E. K. kaltę patvirtinančių duomenų pakankamumo ir tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo uždarame teismo posėdyje, pažeidė BPK 255 straipsnyje apibrėžtą teismo kompetenciją bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą (BPK 121-123 str., 125 str., 130 str.).

Šalies argumentai

Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį.

Teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. K. ir jos gynėjo skundas tenkinamas.

Kaltinamosios ir jos gynėjo skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, kurie susiję su E. K. kaltės klausimu padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei byloje surinktų duomenų atitikimu BPK 20 straipsnio reikalavimams. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, vertinant nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. Todėl, ar E. K. yra kalta padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant baigiamąjį teisminio nagrinėjimo dokumentą. Tuo tarpu BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant bet kokią kardomąją priemonę turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šiuo metu E. K. baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodyti duomenys: liudytojų, pačios kaltinamosios apklausos protokolai, kratos protokolai ir kratos metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, telefoninių pokalbių suvestinės, kita rašytinė bylos medžiaga. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sunkiausia E. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 250 straipsnio 4 dalyje, nutrūko rengimosi stadijoje. Ši aplinkybė įpareigoja teismą byloje surinktus įrodymus vertinti itin skrupulingai ne tik priimant baigiamąjį procesinį sprendimą, bet ir parenkant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šiuo nutarimu E. K. pasirašytinai įpareigota: be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos; jokiomis priemonėmis (asmeniškai, telefonu, per kitus asmenis ir k.t.) nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. M. , A. M. ir kitais nutarime nurodytais asmenimis (t. 16 b.l. 121-123). Iš prokuroro pateiktų duomenų, gautų atliekant BPK 154 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus, matyti, kad E. K. sistemingai pažeidinėjo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis bendravo su A. M. ir A. M. motina T. M. , pranešė šiai apie savo elgesį ir poziciją Lietuvoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, domėjosi A. M. ir A. M. pozicijomis baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Rusijos Federacijoje. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp E. K. ir T. M. matyti ir tai, kad kaltinamoji bent bendrais bruožais suvokė tokiu būdu pažeidinėjanti jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas bei įpareigojimus jokiomis priemonėmis (asmeniškai, telefonu, per kitus asmenis ir k.t.) nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. M. ir A. M. . Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad E. K. nors ir formaliai, tačiau sąmoningai pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir tai sudaro prielaidas nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindą.

Kita vertus, skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nepakanka nustatyti vien tik šios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindą. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaip jau buvo minėta pirmiau, BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu yra baigtas, baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 17 b.l. 17-18). Vadinasi, byloje užbaigus ikiteisminį tyrimą ir ją perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje E. K. turi neginčijamą teisę susipažinti su visais byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir A. M. bei A. M. parodymais, kuriais grindžiama E. K. kaltė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši kaltinamosios teisė buvo realizuota. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K. , žinodama jos atžvilgiu byloje surinktų duomenų turinį, pokalbiuose su T. M. apie byloje surinktus įrodymus nekalbėjo, kaip nors koreguoti kitų asmenų byloje E. K. atžvilgiu duotus parodymus nesitarė. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. K. kokiais nors kitais veiksmais trukdė teisminiam bylos nagrinėjimui – E. K. į visus numatytus teismo posėdžius atvykdavo, nėra duomenų, kad dėl jos kaltės būtų neįvykę teismo posėdžiai. Įvertinęs šias pirmiau aptartas aplinkybes: E. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, bei su tuo susijusius kaltės įrodinėjimo ypatumus, kaltinamosios jauną amžių ir asmenines savybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis apygardos teismas, gavęs duomenis apie tai, jog kaltinamoji E. K. bendrauja su Rusijos Federacijoje kalinamų A. M. ir A. M. motina T. M. , remdamasis BPK 139 ir 136 straipsnių nuostatomis, turi galimybę paskirti kaltinamajai papildomus rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimus.

Kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarką, numatytą BPK 123 straipsnyje, ir, konstatuodamas, jog byloje yra pakankamai E. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtinančių duomenų, pademonstravo išankstinį šališkumą. BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji byla, kurioje kaltinama E. K. , Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, baudžiamoji byla yra Vilniaus apygardos teismo žinioje, todėl jis turėjo teisę priimti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato bylą nagrinėjančiam teismui teisę BPK 123 straipsnio 6 dalies pagrindu spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo ar pakeitimo kita kardomąja priemone, nėra pagrindo išvadai, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pademonstravo išankstinį šališkumą E. K. atžvilgiu. Juolab, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ją priėmęs teismas byloje surinktus duomenis vertino tik BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų kontekste, iš esmės nepasisakydamas dėl E. K. kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išankstinio šališkumo demonstravimas kaltinamosios atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis