Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-15 · Administracinė byla Nr. I-2001-283/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
I-2001-283/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
J. A.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Jonas Zenevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2001-283/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02833-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui J. A. (J. A.) ir

pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai M. Š.,vertėjai V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl nutarimo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. A.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 49-4374 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas). Pareiškėjas skunde ir 2019 m. kovo 10 d. parengtame atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą nurodė, kad jis kartu su kitais 180 brigadoje bausmę atliekančiais nuteistaisiais Alytaus PN veikiančioje parduotuvėje 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirko maisto produktus ir kitas prekes. Kadangi pareiškėjas buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, todėl paprašė už jo stovėjusio R. G. (toliau – R. G.) parnešti pareiškėjo prekes į lokalinį sektorių. Praeinantį pro kontrolės praleidimo punktą Nr. 6 (toliau – KPP Nr.6) R. G. pareigūnai sustabdė ir paprašė parodyti pirkimo kvitą. Kadangi R. G. kvito neturėjo, pareigūnai paėmė ne tik jo, bet ir pareiškėjui priklausančias prekes. Atėjęs į lokalinį sektorių R. G. pranešė pareiškėjui, kad pareigūnai paėmė jo prekes ir reikalauja pirkimo kvito. Pareiškėjas nuėjo į parduotuvę, paėmė savo pirkimo kvitą ir pateikė jį KPP Nr.6 pareigūnui. Pareiškėjas ir R. G. davė paaiškinimus apie įvykį, be to, 2018 m. spalio 18 d. buvo pakviestas į Alytaus PN drausmės komisijos posėdį, o Alytaus PN direktorius skundžiamu Nutarimu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą pareiškėjui pareiškė papeikimą. J. A. teigimu, nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi Alytaus PN direktorius neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas savo įsigytas prekes perleido R. G. J. A. vertino, kad R. G. paaiškinimai neginčijamai įrodo, jog pareiškėjo parduotuvėje įsigytos prekės kitam nuteistajam dėl svarbių priežasčių buvo patikėtos tik laikinai – nunešti jas į lokalinį sektorių (b. l. 2-7, 72-74).

Teismo posėdyje J. A., iš esmės pakartojęs skundo ir atsikirtimo argumentus bei motyvus, prašė tenkinti skundą.

J. A. atstovė advokato padėjėja M. Š. prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atstovė teigė, kad Alytaus PN netinkamai A. A. veiksmus kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą. J. A. atstovė tvirtino, kad pataisos įstaiga nesurinko jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo kaltę perdavus R. G. savo įsigytas prekes.

Atsakovui Alytaus PN apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Atsiliepimas

Alytaus PN atsiliepimu prašė J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad J. A., priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, bausmę atliko 8 lokaliniame sektoriuje, 18 būryje, 180 brigadoje. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. KPP Nr. 6 pareigūnai sulaikė R. G., kuris į lokalinį sektorių nešėsi 4 krepšius su prekėmis. Kilus įtarimui, kad R. G. nešasi ne savo lėšomis įsigytas prekes, buvo nurodyta pateikti pirkimo kvitą. R. G. iš pradžių atsisakė tai padaryti, vėliau pareiškė, kad kvitą atneš ir nuėjo į lokalinį sektorių, iš kurio sugrįžo su J. A. Pareiškėjas KPP Nr. 6 pareigūnams paaiškino, kad prekės priklauso jam, tačiau pirkimo kvito neturėjo, nurodė, kad apsipirkęs parduotuvėje, buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, todėl prekes paliko prie parduotuvės. Alytaus PN nurodė, kad priimant nutarimą skirti J. A. nuobaudą, buvo išanalizuoti R. G. ir J. A. paaiškinimai, pirkimo kvitai ir kiti įrodymai. Alytaus PN vertino, jog įvertinus surinktus duomenis, įskaitant ir R. G. ir J. A. paaiškinimus apie prekių įsigijimo laiką, kurio nepatvirtino pirkimo kvitų duomenys, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad J. A., pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, savo įsigytas prekes perleido R. G. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir atsižvelgė, jog pareiškėjui nuobauda skiriama pirmą kartą. Alytaus PN pabrėžė, kad nuteistieji yra įsakmiai įpareigoti vykdyti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintus reikalavimus, o jų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nuobaudą (b. l. 34-37).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į J. A. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-4374 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto pažeidimą J. A., atliekančiam bausmę 180 brigadoje, pareiškė papeikimą (b. l. 39).

J. A., nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2S-3660 „Dėl J. A. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 40-41).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuobaudos, paskirtos pataisos įstaigos vadovo nutarimu laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išdėstytos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Be to, nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 203-207 punktuose. Šių taisyklių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškiant J. A. papeikimą, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos: J. A. buvo suteikta teisė raštu pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo; pataisos įstaiga dėl galimai padaryto pažeidimo atliko tyrimą; J. A. buvo pakviestas į drausmės komisiją ir išklausytas.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendro pobūdžio taisyklę, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 3 dalis nurodo, kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio kodekso skyriai. Specialiųjų nuteistųjų pareigų sąrašas pateiktas Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje. Šiame sąraše nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai.

Išanalizavus Alytaus PN pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad atsakovui sprendžiant dėl J. A. kaltės, pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus, buvo vertinami 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuteistųjų J. A. ir R. G. raštu pateikti paaiškinimai (b. l. 47-48, 60-61), Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrai parengtas pranešimas Nr. 739-6271 (b. l. 46), pirkimo kvitai (b. l. 49-50).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas įrodymų vertiną reglamentuojančias nuostatas, nurodoma, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas; byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma; vidinis įsitikinimas formuojamas atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018 ir kt.).

Teisminėje praktikoje įstatymo leidėjo vartojama sąvoka "perleidimas", kuri pavartota Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies 4 punkte, turi apibendrinantį pobūdį ir reiškia nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vieną iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo nuosavybe teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai; perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis - pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. Atsižvelgus į Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies 4 punkto turinį, daroma išvada, kad nuteistajam atsakomybė pagal šią teisės normą kyla, nuosavybės teise priklausantį savo turtą bet kokiu būdu perdavus kito asmens, įskaitant ir kito nuteistojo, nuosavybėn.

Atsižvelgus į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą Nr. 739-6271, R. G. ir J. A. paaiškinimus, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. 55 min. Alytaus PN KPP Nr. 6 buvo sulaikytas R. G., kuris grįžo iš parduotuvės ir nešėsi keturis krepšius su įvairiomis prekėmis, neturėdamas prekių pirkimo kvito. Prekių kvitų duomenimis, R. G., be savo įsigytų prekių, t. y. 3,55 Eur vertės vaflių ir sausainių, su savimi turėjo ir 39,77 Eur vertės prekių, kurias už savo lėšas, kaip buvo nustatyta atlikto tyrimo metu, UAB “Pontem” parduotuvėje įsigijo J. A.

J. A. skunde ir teismo posėdyje nepripažino, kad už savo asmenines lėšas įsigytas prekes perdavė nuteistojo R. G. nuosavybėn, ir tvirtino, kad R. G. pareiškėjo prekes turėjo tik nunešti į lokalinį sektorių, nes jis buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu. Pareiškėjo atstovė, remdamasi J. A. ir R. G. paaiškinimais, vertino, kad pataisos įstaiga nesurinko jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą.

Darydamas išvadas, teismas nesiremia J. A. paaiškinimais, kad jis savo įsigytų prekių R. G. neperleido ir kad jas į 8 lokalinį sektorių R. G. turėjo tik parnešti pareiškėjo prašymu, nes pats to padaryti negalėjo dėl netikėtai iškilusios priežasties. Teismas tokius pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, visų pirma, atsižvelgęs į tai, kad jų nepatvirtina kiti byloje nustatyti duomenys.

Byloje pateiktų byloje pirkimo kvitų duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. J. A. už įsigytas prekes pagal kvitą Nr. 42074 sumokėjo 10 val. 45 min. (b. l. 49), o R. G. už savo prekes pagal kvitą Nr. 42076 sumokėjo 10 val. 47 min. (b. l. 50). Taigi, prekių įsigijimo kvitų numeriai sudaro pakankamą pagrindą netikėti J. A. paaiškinimais, jog parduotuvėje susidariusioje eilėje už jo stovėjo R. G., todėl būtent į jį pareiškėjas ir kreipėsi prašymu parnešti savo prekes.

Be to, teismas sprendžia, kad J. A. skirtingu laiku teikti paaiškinimai nėra nuoseklūs.

J. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d. asmeniškai parengtame paaiškinime nurodė, kad nusipirktų prekių į būrį pats neparsinešė, kadangi buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, o jo prekes turėjo parnešti R. G. (b. l. 47-48). Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir R. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengtame paaiškinime (b. l. 60). Teismui paduotame 2018 m. lapkričio 24 d. skunde J. A. apie šias įvykio aplinkybes pateikė kitokio turinio paaiškinimus. Pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje pasirašęs, už kokią sumą nori įsigyti prekių, pradėjo jas rinktis, tačiau priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, paprašė už jo stovėjusio R. G., kad jis paimtų pagal sąrašą pareiškėjo pageidaujamas įsigyti prekes ir jas nuneštų į lokalinį sektorių. Be to, J. A. nurodė, kad prekių įsigijimo kvitą pareigūnams jis atnešė iš parduotuvės po to, kai KPP Nr. 6 pareigūnai sulaikė R. G., kuris negalėjo pateikti prekių įsigijimą patvirtinančio kvito (b. l. 2). Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus, J. A., iš pradžių nurodęs, kad jis parduotuvėje pasiėmė prekių įsigijimo kvitą ir tada greta stovėjusio R. G. paprašė nunešti pareiškėjo prekes į lokalinį sektorių, vėliau pakeitė paaiškinimus ir pripažino, kad prekių įsigijimo kvitą atnešė iš parduotuvės, kaip buvo nurodęs skunde.

Nustačius, kad J. A. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, jie vertinami kaip abejotini ir nepatikimi įrodymai, todėl darant išvadas, jais nesiremiama.

Pareiškėjas skunde patvirtino, kad iš parduotuvės į 8 lokalinį sektorių galima patekti tik praeinant per KPP Nr. 6, bei nurodė, kad parduotuvėje dirbo pareigūnas, kuris stebėjo apsipirkimo eigą (b. l. 2). Teismas, atsižvelgęs į KPP Nr. 6 pareigūnams iš karto po įvykio pateiktus J. A. paaiškinimus, kad jis prekes buvo palikęs prie parduotuvės, daro išvadą, kad pareiškėjas, net ir priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, turėjo realias galimybės nusipirktas prekes pats parsinešti į lokalinį sektorių. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, net dėl jo nurodytos priežasties galimai negalėdamas į lokalinį sektorių parsinešti 4 krepšių su prekėmis, turėjo objektyvias galimybes kreiptis į KPP Nr. 6 pareigūnus arba į parduotuvėje dirbusį pareigūną ir juos informuoti, kad jis trumpam palieka krepšius su savo nusipirktomis prekėmis, paaiškinti, dėl kokių netikėtai kilusių priežasčių jis negali šių krepšių parsinešti į lokalinį sektorių, paprašyti, kad pareigūnai juos prižiūrėtų, bei pranešti, kad jis netrukus sugrįš pasiimti savo prekių.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas neturi pagrindo tikėti ir remtis J. A. pateiktais paaiškinimais, kad jis neturėjo galimybių parsinešti įsigytų prekių į 8 lokalinį sektorių.

Iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo Nr. 739-6271 matyti, jog KPP Nr. 6 pareigūnams paprašius parodyti pirkimo kvitą, R. G. iš pradžių atsisakė tai padaryti, pareiškęs, kad jis neturi pareigos atsiskaityti pareigūnams apie apsipirkimą parduotuvėje, o vėliau paaiškino, kad prekių įsigijimo kvito neturi (b. l. 46).

Išanalizavus nurodytą pareigūnų pranešimą ir kitus duomenis, daroma išvada, kad sulaikymo momentu R. G. KPP Nr. 6 dirbusiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistams nepateikė paaiškinimų, kad jis į 8 lokalinį sektorių neša ne tik savo, bet ir J. A. įsigytas prekes, ir kad pareiškėjo prekes neša jo prašymu; nenurodė, dėl kokių priežasčių pats J. A. negalėjo parsinešti savo įsigytų prekių. J. A. iš karto po įvykio KPP Nr. 6 pareigūnams irgi nepateikė paaiškinimų apie savo prašymą, kad jo įsigytas prekes į lokalinį sektorių parneštų R. G., be to, J. A. nurodė, kad savo nusipirktas prekes paliko prie parduotuvės, t. y. jas buvo išsinešęs iš parduotuvės.

Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 pateiktais duomenimis apie iš karto po įvykio pateiktus pareiškėjo ir R. G. paaiškinimus, vertinti juos kaip neobjektyvius ir dėl to neremti daromų išvadų.

Teismas sprendžia, jog Alytaus PN tyrimo metu nustatyti duomenys patvirtino, kad J. A. prekes, parduotuvėje įsigytas už savo asmenines lėšas, perleido R. G., kuris jas, kaip savo turtą, nešėsi į lokalinį sektorių. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę, kvalifikuojant nuteistojo įvykdytą veiką, atsakomybė kyla, nepriklausomai nuo būdo, kuriuo kitam nuteistajam buvo perleistas turtas. Taigi, Nutarimu nuobauda J. A. buvo paskirta teisėtai, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, išvardintos Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pareiškėjui ginčijamu Nutarimu buvo pareikštas papeikimas. Ši nuobauda, atsižvelgus į Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuobaudų sąrašą, yra lengviausia poveikio priemonė. Teismas sprendžia, kad pareiškiant pareiškėjui nuobaudą, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, kad skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-3660 „Dėl J. A. skundo išnagrinėjimo“, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalį, nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui; skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo; aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teisiškai reikšmingas pasekmes pareiškėjui sukėlė Alytaus PN direktoriaus priimtas Nutarimas, kuris yra vertinamas kaip administracinis sprendimas, dėl kurio kilęs ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nustačius, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas naujų teisinių pasekmių nesukėlė, administracinės bylos dalis dėl priimto nagrinėti skundo reikalavimo panaikinti šios institucijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą “Dėl J. A. skundo išnagrinėjimo“ nutraukiama.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. kovo 27 pažymą Nr. (2.15) NTP-7-2035 dėl 313,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-6159-217 J. A. suteikė antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nutarimo panaikinimo, teikti šią pagalbą paskyrė advokatą Joną Zenevičius, kuris teikti antrinę pagalbą, pareiškėjo sutikimu, leido ir pavedė advokato padėjėjai M. Š. (b. l. 26, 55).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Atmetus J. A. skundą dėl pataisos įstaigos vadovo nutarimo skirti nuobaudą, t. y. priėmus sprendimą bylos proceso dalyvio, kuriam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nenaudai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. A. (J. A.) skundo reikalavimą dėl nutarimo skirti nuobaudą panaikinimo atsakovui Alytaus pataisos namams atmesti.

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2S-3660 „Dėl J. A. skundo išnagrinėjimo“ nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytė Zlatkuvienė