- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 1-125-672/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00178-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-125-672/2014m. Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00178-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3.; 1.1.7.2.5.; 2.10.1.4.
2014 m. rugsėjo 5 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas I. K. priklausančiame bute, nuo kambaryje esančios lango palangės pagrobė svetimą – nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį turtą – dėžutę nuo bulvių traškučių su joje buvusiais 326 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas J. Ž. 326 Lt turtinę žalą.
R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, bet galėjo būti tarp gegužės 17 d. ir 19 d. apie 16 val. jis atėjo į namus pas savo mamą I. K.. Namuose tuo metu buvo tik močiutė, kuri yra neįgali, vaikšto po namus labai mažai. Ji buvo savo kambaryje. Mamos namuose nebuvo, o brolis J. Ž. taip pat buvo išvykęs. Buvo vartojęs alkoholio ir kai atėjo į mamos namus, buvo gerokai apsvaigęs. Žinojo, kad brolis savo kambaryje ant lango palangės laiko dėžutę nuo bulvių traškučių, kurioje yra susidėjęs sutaupytus pinigus. Buvo labai girtas ir tikriausiai dėl to jam kilo mintis pavogti brolio sutaupytus pinigus. Jis paėmė nuo palangės dėžutę su pinigais ir iš mamos buto išėjo. Močiutė tuo metu buvo savo kambaryje ir nematė, kaip jis paėmė J. Ž. sutaupytus pinigus. Išėjęs į lauką išėmė pinigus iš dėžutės ir juos suskaičiavo. Ten buvo 326 Lt metalinėmis monetomis. Pinigus jis pasiėmė, o dėžutę, kurioje buvo pinigai, išmetė. Kur tuos pinigus išleido, dėl girtumo neprisimena. Mano, kad juos tiesiog pragėrė, t. y. išleido alkoholiniams gėrimams. Iš ryto atsibudo savo namuose Gaušių k. Iš brolio J. Ž. pavogtų pinigų bebuvo likę 32 Lt. Tuos likusius pinigus jis išleido maistui ir cigaretėms. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi, broliui padarytą žalą atlygins (43-44 b. l.).
Papildomos apklausos metu R. Ž. parodė, kad jis broliui padarytą žalą pilnai atlygino ir su juo susitaikė. Šiuo metu brolis yra (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo ten dirbti. Kada grįš į Lietuvą, R. Ž. nežino (47-48 b. l.).
2014 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas (6-10 b. l.).
Duotus parodymus R. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo metu (49-52 b. l.).
Nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su mama I. K. (duomenys neskelbtini). Tame bute jis turi savo kambarį. Kambaryje ant palangės, traškučių dėžutėje jis laikė pusė metų taupytus 326 Lt įvairiomis monetomis nuo cento iki 5 Lt. Taupomus pinigus jis periodiškai perskaičiuodavo. Paskutinį kartą pinigus skaičiavo 2014 m. gegužės 17 d. Kitą dieną, t. y. 2014 m. gegužės 18 d. jis išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužės 19 d. grįžęs į namus apie 15 val. pastebėjo, kad ant palangės nebėra jo traškučių dėžutės su pinigais. Iš karto į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad mama taupyklę kažkur paslėpė, o jos tuo metu namuose nebuvo. Grįžus mamai, paklausė jos, kur jo pinigai, buvę kambaryje ant palangės, tačiau mama jų nematė. Mano, kad taupyklę su pinigais galėjo paimti jo brolis R. Ž., nes tuo metu, kol buvo išvykęs, brolis buvo namuose. Šis ne kartą iš buvo pavogęs pinigus iš jo. Tačiau tai buvo nedaugiau kaip 20 Lt, todėl į policiją nesikreipė. Mama sakė, kad R. Ž. namuose nebėra nuo 2014 m. gegužės 19 d. Šią dieną jis trumpam buvo pasilikęs namuose vienas. Per tą laikotarpį, kol buvo išvykęs, namuose pašalinių žmonių nebuvo, todėl pinigus galėjo paimti tik R. Ž. (12-13 b. l.).
2014 m. birželio 2 d. R. Ž. ir J. Ž. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamasis pripažino nustatytas aplinkybes, kaltės neneigė (43-44, 47-48 b. l.). Kaltinamojo kaltę įrodo ir apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiojo parodymai (6-10, 12-13, 49-52 b. l.). Žalą nukentėjusiajam R. Ž. atlygino (16 b. l.). Kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamasis R. Ž. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (53 b. l.).
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad R. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., yra vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 11 str.), į padarytos žalos mastą, į tai, kad žala yra atlyginta. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: R. Ž. neteistas (18-22 b. l.); administracine tvarka baustas (23-26 b. l.); psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas dėl lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimais. R. Ž. atliktas psichinės būklės tyrimas. Išvadoje nurodyta, kad jam psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (35, 38 b. l.).
Prokuroras siūlo už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies pažeidimą R. Ž. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei paskirti pareigojimus: be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių, į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad R. Ž. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad žala atlyginta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlos rūšies ir trukmės bausmę, nustatant anksčiau minėtus įpareigojimus. Bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarytų išvadas ir ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 – 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti R. Ž. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti, kad asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė yra keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti R. Ž..
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.