Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-15 · Administracinė byla Nr. I-6646-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
I-6646-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01183-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
  • 3.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-6646-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-01183-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo E. R. atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme per elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt buvo gautas pareiškėjo E. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. vasario 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-186(00020) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui E. R.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2008 metų. Yra sėkmingai Lietuvos Respublikoje veikiančios UAB „Ferum Trans“ akcininkas ir vadovas. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu ir mano, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka, su atsakovo išvada, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjas mano, kad vien faktas, jog jam yra pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje, negali būti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad jis kelia realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai. Sprendimas negali būti grindžiamos vien tik spėjimas ir įtarimais. Sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, visų pirma privalėjo įvertinti, ar yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad jis atliko atitinkamus veiksmus, taip pat tai, ar tokių veiksmų atlikimas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje Sprendimo priėmimo metu kėlė realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pažeidžiamas ir nekaltumo prezumpcijos principas. Nurodo, jog kol teismas jo atžvilgiu nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio ir jis nėra įsiteisėjęs jis (pareiškėjas) negali būti laikomas padariusiu nusikalstamą veiką. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neatsižvelgė į faktą, kad 2012 m. vasario 3 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau jį vertina ir traktuoja kaip pakartotinę veiką Taip pat atsakovas konstatuoja faktą, kad „yra ryškių įrodymų, kad jis ketina nusikalstamas veikas daryti ateityje“, nors jo atžvilgiu nėra priimtų ir įsiteisėjusių teismo apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat neaišku kokie ryškūs įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jis nusikalstamas veikas darys ir ateityje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu ginčijamas Sprendimas neatitinka ir proporcingumo principo, kadangi yra nepagrįstai konstatuota, jog jis yra padaręs nusikalstamą veiką, todėl, nepagrįstai atsakovo Sprendime nurodyta ir jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Pareiškėjo nuomone, atsakovas šiuo atveju imasi teisingumo vykdytojo vaidmens ir už pareiškėjui pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje taiko netiesiogines poveikio priemones, atsisakydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atsakovas nepagrįstai remiasi 1985 m. birželio 14 d. konvencijos „Dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo“(toliau – ir Konvencija) 96 straipsnio 2 punktu, nes 96 straipsnis, pareiškėjo teigimu, yra Konvencijos 2 skyriuje „Šengeno informacinės sistemos veikimas ir naudojimas“, o konkrečiai 96 straipsnis skirtas reglamentuoti duomenų apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją, įvedamą į Šengeno informacinę sistemą. Todėl, šis straipsnis, pareiškėjo teigimu, negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įvertinus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2014 m. vasario 14 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui E. R.. Pabrėžė, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir savo sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o tik atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgdamas į Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo aktas, tai – individualus administracinis aktas, priimtas vykdant Įstatymo reikalavimus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis procedūromis bei prašymo nagrinėjimo metu turimais duomenimis. Paaiškino, kad Įstatymas, nustatydamas, jog atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nedetalizuoja, kas yra laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės viešajai tvarkai. Pagal minėtą Įstatymo nuostatą atsisakymui pakeisti leidimą gyventi nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas – užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Priešingu atveju valstybės institucijų galimybės operatyviai reaguoti į galimą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai būtų itin apribotos. Atkreipė dėmesį į tai, jog ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis, t.y. pareiškėjas įtariamas BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu. Pagal Konvencijos 96 straipsnį pareiškėjas atitinka kriterijus užsieniečio, dėl kurio į Šengeno informacinę sistemą gali būti įtrauktas perspėjimas, kad jam neleidžiama atvykti. Tai, kad į Šengeno informacinę sistemą, kurios paskirtis – pagal šią Konvenciją Susitariančiųjų Šalių teritorijose palaikyti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, įskaitant nacionalinį saugumą, perspėjimai gali būti įvedami dėl įtariamų sunkiomis nusikalstamomis veikomis asmenų, papildomai patvirtina, kad sprendimai atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi įtariamiems sunkiais nusikaltimais asmenims atitinka valstybės interesus. Atsakovas nurodė, jog priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, galimai padaryto pažeidimo pobūdis (sunkus tyčinis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai), laikas, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo. Atsižvelgus į šias individualias aplinkybes, ginčijamame Sprendime padaryta išvada, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimui.

Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu tai pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas buvo grindžiamas vien tik faktu, kad pareiškėjui, jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu, yra pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje. Taip pat jog grėsmės Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai galimas kėlimas pareiškėjui gyvenant Lietuvoje buvo vertintas vien tik atsižvelgiant į įtarimų pareiškimo baudžiamojoje byloje pareiškėjo atžvilgiu faktą.

Paaiškino, jog Policijos departamento įgaliojimus vertinant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, reglamentuoja Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) bei Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-979 (toliau – ir Duomenų tikrinimo aprašas). Nurodė, jog vykdydamas Aprašo 61 punktą, gavęs Migracijos departamento 2014 m. sausio 2 d. paklausimą, tikrino atitinkamuose registruose turimus duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis, pareiškėjas 2007 m. spalio 3 d., 2013 m. sausio 20 d. ir 2013 m. vasario 25 d. padarė administracinius teisės pažeidimus, tuo tarpu pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareikštas įtarimas padarius sunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Policijos departamentas, išnagrinėjęs atitinkamuose registruose esančią informaciją apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus bei jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei vadovaudamasis vienu iš Duomenų tikrinimo aprašo 11.4 punkto nuostatose numatytų alternatyvių pagrindų 2014 m. sausio 7 d. surašė išvadą Nr. 5-IL-16 „Dėl E. R. grėsmės viešajai tvarkai“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog šiuo atveju pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai vertinimo svarbiausias veiksnys yra jo asmeninis elgesys, keliantis tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų – viešajai tvarkai bei skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas linkęs pakartoti pažeidimą, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Policijos departamentas klaidinančiu ir nepagrįstu laiko pareiškėjo skundo teiginį, kad skundžiamame atsakovo Sprendime prokuroro 2012m. vasario 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu vertintas ir traktuotas kaip pakartotinė veika. Nurodo, jog ginčijamame Sprendime aiškiai nurodyta, kad 2012 m. vasario 3 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, 2012 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjui palankų sprendimą ir pakeitė jam leidimą laikinai gyventi bei išdavė naują leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2012 m. sausio 9 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo E. R. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2012 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas sprendimu patenkino šį pareiškėjo prašymą.

2013 m. sausio 29 d. Migracijos departamente buvo gautas E. R. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2013 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas sprendimu patenkino ir šį pareiškėjo prašymą.

2013 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi nustatė, jog E. R. įtariamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo ir laikė Diržioniškio k. Jauniūnų sen. Širvintų r. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos banderolėm, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais E. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 199² straipsnio 1 dalyje Šia teismo nutartimi įtariajam E. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. 2013 m. rugpjūčio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas raštu informavo Migracijos departamentą, jog į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko E. R..

2013 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo E. R. 2013 m. gruodžio 18 d. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą grindė tuo, jog yra UAB „Ferum Trans“ bendraturtis ir direktorius. Tai patvirtina byloje esantys juridinio asmens UAB „Ferum Trans“ išrašo duomenys, taip pat Sodros informacija apie pareiškėjo darbinę veiklą.

2014 m. sausio 2 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, ar užsieniečio E. R. gyvenimas Lietuvos Respublikos gresia Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai.

2014 m. sausio 7 d. Policijos departamentas išvadoje Nr. 5-IL-16 „Dėl E. R. grėsmės viešajai tvarkai“ nurodė, jog pareiškėjo Kazachstano Respublikos piliečio E. R. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Remiantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų išrašu nustatyta, jog pareiškėjas E. R. 2007 m. spalio 3 d., 2013 m. sausio 20 d. ir 2013 m. vasario 25 d. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos baudos.

Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų nustatyta, jog pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareikštas įtarimas padarius sunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu

2014 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento Išvadą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-186(00020), kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Kazachstano Respublikos piliečiui E. R..

Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. vasario 14 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/4-2)3I-186(00020) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Kazachstano Respublikos piliečiui E. R.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo E. R. reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Užsieniečiams yra išduodami laikini arba nuolatiniai leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 25 str.). Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos numatytos Įstatymo 26 straipsnyje, o Įstatymo 35 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.

Ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgęs į Policijos departamento pateiktą 2014 m. sausio 7 d. išvadą Nr. 5-IL-16.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Toks atsisakymo pagrindas į LR teisės aktus yra inkorporuotas iš Šengeno Konvencijos, kurios 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie asmenis <..> pagal perspėjimą duodančios Susitariančiosios Šalies nacionalinius teisės aktus įvedami tam, kad <...> būtų atlikti konkretūs tikrinimai pagal šio straipsnio 5 dalį. Konvencijos 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks perspėjimas gali būti duodamas siekiant <...> neleisti kilti grėsmei visuomenės saugumui, jeigu: a) yra aiškių įrodymų, kad atitinkami asmenys ketina padaryti arba daro daugelį itin sunkių nusikaltimų; arba b) jeigu bendras atitinkamo asmens įvertinimas, ypač atsižvelgiant į anksčiau jo padarytus nusikaltimus, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje darys itin sunkius nusikaltimus. Konvencijos 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Konvencijos 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti motyvuojami grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje. Tokia padėtis gali susidaryti pirmiausia tokiais atvejais, kai: užsienietis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, įskaitant tas, kurios nurodytos 71 straipsnyje, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

Vertinimas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, atliekamas laikantis reikalavimų, nurodytų Apraše, kurio 6 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos poskyrio pareigūnas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 6.1. užsienietis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 6.2. užsienietis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; 6.3. užsieniečiui Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai; 6.4. užsienietis pagrįstai įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą arba yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus; 6.5. užsieniečiui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje; 6.6. užsienietis ieškomas užsienio valstybės už nusikaltimo padarymą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato ne mažesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Minėto aprašo 7 punkte nustatyta, kad vertindamas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įgaliotas Migracijos poskyrio pareigūnas gali atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: 7.1. užsieniečio elgesį; 7.2. užsieniečio išnykusį teistumą už padarytą nusikaltimą; 7.3. per pastaruosius dvejus metus užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Vertinant paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad sprendimas neduoti sutikimo užsieniečiui laikinai gyventi valstybėje gali būti motyvuojamas grėsme viešajai tvarkai, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje, o tokia padėtis (t.y. grėsmė viešajai tvarkai) gali susidaryti kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

Iš byloje nustatytų duomenų apie tai, kad pareiškėjui yra pareikšti įtarimai LR BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o minėta nusikalstama veika („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“) BK 11 straipsnio 5 dalies pagrindu priskiriama prie sunkių nusikaltimų, spręstina, kad pareiškėjas šiuo atveju visiškai atitinka tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų kriterijus, leidžiančius atsisakyti duoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad nors Įstatymas neapibrėžia sąvokos „gali grėsti“, tačiau visais atvejais, sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo, privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos iškėlimas ir jos perdavimas teismui rodo grėsmę egzistuojant realiai.

Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nėra tinkamai pagrįsta Sprendimo išvada – „yra ryškių įrodymų, kad jis ketina nusikalstamas veikas daryti ateityje“, tačiau pabrėžtina, kad pagrįstas įtarimas padarius sunkų nusikaltimą yra savarankiškas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Dėl priimto sprendimo atitikimo proporcingumo principui pažymėtina, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė teisėtos veiklos pagrindu, t.y. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra kelių Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių (UAB „REM777“, UAB „REM logistic“, UAB „De Transwagon“ , UAB „Ferum trans“) akcininkas bei UAB „Ferum trans“ direktorius. Byloje nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje būtų susiklostę kokie kiti pareiškėjo socialiniai ryšiai (pvz.: šeiminiai). Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas, kurį Lietuvos Respublikoje sieja vien ekonominiai ryšiai, yra kaltinamas sunkiu tyčiniu nusikaltimu būtent ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXX skyrius). Todėl ginčijamas sprendimas laikytinas proporcingu ir juo nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

Anksčiau teismo sprendime išdėstyti motyvai leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neviršijo kompetencijos, Sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija (Migracijos departamentas) buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, t y. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamomis teisės aktų normomis. Teismas taip pat nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų, pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Kazachstano Respublikos piliečio E. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė