Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos T. G. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-727, panaikintas ir byla grąžinta tolesniam tyrimui organui, panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2015-07-31 buvo registruotas pareiškėjų A. A., D. N., I. V. pareiškimas, kuriame pareiškėjai nurodė, kad daugiaaukščiame name unikalus Nr. 1094-0126-4015 nuosavybės teise butus ir kitas patalpas turi šie savininkai: A. A., R. A., J. G., D. B., D. N., I. V., V. P., V. P., A. G., U. I. L., V. N.. Kai kurie iš jų nuosavybės teise butus turi kartu su rūsiu (A. A., R. A., D. N., V. P., V. P., U. I. L., A. G.). Minėtame pastate be nuosavybės teise priklausančių butų jiems taip pat priklauso bendro naudojimo objektai. Į pastato rūsį yra patenkama per bendro naudojimo laiptinę. Pareiškėjai nurodė, kad laiptinės patalpa, kaip ir namo išorinės laikančios sienos, rūsio koridoriaus grindys (Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p.) yra bendro naudojimo objektas, todėl bet kokie su bendrąja nuosavybe, jos pakeitimu, rekonstrukcija susiję darbai gali būti atlikti tik su bendraturčių sutikimu (LR Civilinio kodekso 4.75 str.). Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad daugiabučiame gyvenamajame name unikalus Nr. 1094-0126-4015 V. N. savavališkai laikotarpiu 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko kapitalinio remonto darbus, taip pažeisdamas bendraturčių teises: nusavino bendrojo naudojimo patalpą – laiptinės dalį, vedančią į rūsį, savavališkai iškirto duris laikančioje išorinėje sienoje – vietoj lango padarant įėjimą į rūsio sandėliukus iš lauko pusės, rūsio koridoriaus grindis savavališkai įgulino 60 centimetrų. Aukščiau išvardintus savavališkus veiksmus V. N. atliko siekdamas panaudoti užimtą laiptinės dalį savo reikmėms – boilerinei įrengti.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, motyvuodama tuo, kad negauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 188 str., taip pat konstatavus tarp šalių susiklosčius civilinius santykius, ginčai dėl kurių spręstini civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ginčas kilo dėl galimai savavališkų statybų, t.y. kad daugiabučiame gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. savavališkai laikotarpiu 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko kapitalinio remonto darbus, taip pažeisdamas bendraturčių teises: nusavino bendrojo naudojimo patalpą – laiptinės dalį, vedančią į rūsį, savavališkai iškirto duris laikančioje išorinėje sienoje – vietoj lango padarant įėjimą į rūsio sandėliukus iš lauko pusės, rūsio koridoriaus grindis savavališkai įgilino 60 centimetrų. Aukščiau išvardintus savavališkus veiksmus V. N. atliko siekdamas panaudoti užimtą laiptinės dalį savo reikmėms – boilerinei įrengti.

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2016-01-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, motyvuojant tuo, kad negauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 188 str., taip pat konstatavus tarp šalių susiklosčius civilinius santykius, ginčai dėl kurių spręstini civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išsemtos visos galimybės išsamiai išnagrinėti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) dėl patalpų remonto darbų atlikimo pagrįstumo ir teisėtumo, yra pagrįsta, nors ir nepakankamai motyvuota.

LR ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (LR CK 1.137 str.). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Veikos kvalifikavimui pagal LR ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t.y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pareiškėjai 2015-07-27 skunde Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui dėl galimai padaryto savavaldžiavimo, nurodė, kad V. N. laikotarpiu 2014 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais savavališkai atliko tam tikrus kapitalinio remonto darbus, pažeisdamas bendraturčių teises. Teisingai skunde nurodoma, kad pagal galiojančius teisės aktus, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d.), o LR ATPK 188 str. nenumato asmens atsakomybės už savavališkas statybas, tačiau pareiškėjai skundu skundė ne V. N. atliktų statybos darbų atitikimą statybos reglamentų reikalavimams, projektams, o pastarojo, kaip bendraturčio veiksmus, kuriais jis, neatsižvelgdamas į kitų bendraturčių nuomonę dėl bendro turto, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, atliko statybinius darbus, kuriais buvo pakeistas bendras turtas. Pareiškėjai nurodo kartu su kitais bendraturčiais dėl V. N. vienašališkų veiksmų yra praradę galimybę naudotis bendru turtu – dalimi laiptinės, dėl namo konstrukcinių pakeitimų į rūsio patalpą turi patekti per lauką, savo rūsio sandėliukus gali pasiekti tik per dėl grindų įgilinimo atsiradusį didelį slenkstį. Nurodo, kad V. N. statybos darbus atliko tyčia, žinodamas, kad kiti bendraturčiai tam nepritaria. Tik atskleidus šią aplinkybę, galima būtų konstatuoti, ar šiuo atveju buvo padaryti savavaldžiavimo veiksmai ar ne.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ši aplinkybė Institucijos nebuvo tirta, nors byloje esantis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolas patvirtina pareiškėjų bei kitų namo bendraturčių valią nepritarti ir sustabdyti V. N. darbus, matyti, kad pastarojo pasiūlymas įrengti įėjimą į rūsį iš lauko, iškertant dalį sienos ir pamatų buvo atmestas (b.l. 17, 63).

Taip pat iš Institucijos 2016-01-07 priimto nutarimo matyti, kad buvo tiriamos visai kitų statybos darbų kitoje laiptinėje atlikimo aplinkybės nei nurodyta pareiškėjų skunde. Akivaizdu, kad savo paaiškinimuose (b.l. 67) V. N. kalba apie kitos laiptinės remonto darbus – laiptinės turėklų renovavimą, metalinės konstrukcijos, medinio porankio sumontavimą, laiptų restauravimą, o ne apie pareiškėjų skunde nurodomus galimai neteisėtus statybos darbus – rūsio grindų įgilinimą, įėjimo padarymą iš lauko pusės, iškertant sienoje duris, vidinio kiemo laiptinės dalies uždengimą ir atskiros patalpos padarymą nesant bendraturčių sutikimo. V. N. nebuvo apklausiamas dėl pareiškėjų nurodomų galimai savavaldžiavimo veiksmų, atliekant aukščiau minėtus statybos darbus.

Aplinkybę, kad nebuvo iki galo atskleistos visos aplinkybės ir išsamiai išnagrinėtas pareiškėjų skundas, patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys dokumentai, visiškai nesusiję su pareiškėjų skundu – skundai Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, atsakymas, skundai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl visai kitų statybos darbų atlikimo, skundas dėl automobilių aikštelės įrengimo, žalios vejos suniokojimo ir kt.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nebuvo išsemtos visos galimybės išsamiai išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl galimai V. N. padaryto savavaldžiavimo.

Dėl nurodytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.