Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-194 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 59-144 netaikyti V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodo, kad V. S. neatlikta bausmės dalis 2018 m. spalio 1 dienai –2 metai 6 mėnesiai 18 dienų.

Nutarime nurodoma, jog V. S. lygtinio paleidimo svarstymui pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Nuteistasis į Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį atvyko 2018 m. liepos 20 d.. Anksčiau teistas 2 kartus. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimo neįvykdė. Bylos duomenimis nuteistasis slapstėsi nuo teisėsaugos. Pirmą kartą teistas 19 metų amžiaus. Nuteistasis dalyvaudavo veiklose, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad šį įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nusikaltimą padarė kartu su kitu asmeniu. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, kriminalinės subkultūros nesilaiko. Atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nėra duomenų, kad būtų vartojęs narkotines medžiagas ir pats teigia, kad jų nebandęs. Pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ir jo surogatų nenustatyta. Nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais. Bausmės metu palaiko ryšius su artimaisiais ir draugu. Sugeba analizuoti ir vertinti. Kaip ir kiekvienam, yra dalykų, kurių jis savyje nemėgsta, tačiau iš esmės jis yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Duomenų apie savęs žalojimą nėra. Nuteistojo tarpasmeninių santykių lygis atitinka jo amžių ir išsilavinimą. Teigia, nieko nepradeda daryti, kol pilnai neapsvarsto visų situacijos aspektų, t. y., pilnai neįvertina situacijos. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas turi smurto panaudojimo atvejų (remiantis bylos duomenimis) (pats nuteistasis teigia, kad nusikaltimo nevykdė). Teigia, jog savitvardos problemų neturi. Sugeba atpažinti įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, ir su jomis stengiasi efektyviai susidoroti. Supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių, ir teigiamų ir neigiamų. Turi tam tikrų tikslų laisvėje- rūpintis šeima, stengtis padėti šeimai, rūpintis vaikais. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Darbuotojams yra tolerantiškas, elgiasi mandagiai. Apskritai remia visuomenės vertybes, supranta ir gerbia įstatymo normas. Nėra įrodymų, kad yra susijęs su kriminaline subkultūra. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia.

Nutarime nurodoma, kad už gerą mokymąsi, elgesį, aktyvų dalyvavimą programose ir darbą, bausmės atlikimo metu V. S. yra skatintas 5 kartus. Baustas nebuvo. Nuteistojo darbinis ugdymas - atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Pravieniškių pataisos namuose Elektrėnų mokymosi centre įgijo baldžiaus specialybę. Dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo" psichologinio konsultavimo programą. Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo: „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos" konsultacijose; šiuo metu dalyvauja spalvinimo grupės užsiėmimuose, bei dokumentų rengimo raštvedybos užsiėmimuose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo iki įkalinimo. Nuo 2018 m. balandžio 8 d. Pataisos namuose dirbo valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini)- darbininko pareigose. Perkeltas į Pusiaukelės namus 2018 m. liepos 31 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir pateikė darbo sutartį (2018-07-31 Nr. 360). Visą laiką buvo dirbantis.

Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų bankui, yra paėmęs banko paskolą namo įsigijimui. Nuteistasis, turi priteistą 44 225 Eur civilinį ieškinį, perduotą antstoliui išieškojimui. Antstolio pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 8-7500 nurodoma, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. liepos 4 d. ieškinio dengimui buvo pervesta 210 Eur. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. nuteistasis siuntė pinigines lėšas ieškinio dengimui- 180 Eur, vaikų išlaikymui 460 Eur (duomenys iš Pravieniškių pataisos namų). Vilniaus pataisos namai nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavę (2018 m. rugsėjo 5 d.) Pažyma Nr. 42-908). Taip pat 2018-09-20 pateikė kvito kopiją apie pervestas lėšas antstoliui 101,80 Eur.

Nuteistasis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Socialinius ryšius palaiko su mama, žmona ir vaikais. Lankomas Pusiaukelės namuose (Nuo 2018 m. liepos 20 d. suteikta 7 trumpalaikių pasimatymų su žmona ir mama). Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. vyksta į trumpalaikes išvykas (2 parų) namo socialiniams ryšiams palaikyti. Rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo neturi. Iki suėmimo gyveno su šeima, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi minėtu adresu su žmona J. S. ir dviem vaikais. Nuteistasis pristatė pažymą apie deklaruotą gyvenamą vietą minėtu adresu. Į 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. 14-1976 dėl nuteistojo gyvenamosios vietos patikslinimo gautas atsakymas, kad nuteistasis V. S. galės gyventi adresu (duomenys neskelbtini) (2018-07-25 Nr. 18-4157). Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Pagal 2018 m. gegužės 31 d. OASys vertinimo metodiką buvo nustatyta pakartotinio teistumo vidutinė rizika - 47 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai -27 balai (yra galimybė mažinti). 2018 m. rugsėjo 19 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 36 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 20 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 16 balų (yra galimybė mažinti). Keičiama vertinimo „Išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti" sritis: 4.5 yra motyvuotas dirbti; žino teigiamą darbo naudą, todėl balai keičiami iš 1 į 0. Keičiama vertinimo „Lėšų tvarkymas ir pajamos" sritis: 5.2 nuteistojo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, taip pat turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, todėl balai keičiami iš 2 į 1. Keičiama vertinimo „ Emocinė gerovė" sritis: 10.3 teisės pažeidėjas nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais, todėl balai keičiami iš 1 į 0. Keičiama vertinimo „Nuostatos" sritis: 12.4 nuostatos į priežiūrą/apribojimus - balai keičiami iš 1 į 0, nes teisės pažeidėjas pataisos įstaigoje baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas darbuotojų atžvilgiu. 12.5 nuostatos į bendruomenę/visuomenę- balai keičiami iš 1 į 0, nes nuteistasis supranta, jog reikia laikytis įstatymų ir visuotinai priimtų normų.

Nutarime apibendrinama, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 36 balai, tačiau atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, kaltės nepripažinimą (teigia, jog nusikaltimo neįvykdė), slapstėsi nuo teisėsaugos, teistumų skaičių (anksčiau teistas 2 kartus), kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neatliktą laisvės atėmimo bausmės ganėtinai žymią dalį, gyvenimo stilių ir draugus - dalyvaudavo veiklose, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, menką finansinių įsipareigojimų dengimą, laisvės atėmimo bausmės atliktą neilgą laikotarpį Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyryje (nuo 2018 m. liepos 20 d.) aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytas. Keturi komisijos nariai pareiškė atskirąsias nuomones, siūlydami taikyti V. S. lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės poskyryje, pastangas keisti savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-194 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyrio pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad V. S. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus –jam liko mažiau nei 9 mėn. iki ½ dalies jam paskirtos 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis sutinka su intensyvia priežiūra, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bausmės atlikimo metu mažėjo.

Socialinio tyrimo išvadoje V. S. charakterizuojamas teigiamai: bausmės atlikimo metu jis nei karto nepažeidė jam nustatyto režimo reikalavimų, skatintas 5 kartus už gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą programose, darbą bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu jis baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą, įgijo baldžiaus specialybę, dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, dirba be sargybos, atlieka bausmę Pusiaukelės namuose.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis periodiškai dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, nevengė visuomeninės veiklos, jį teigiamai charakterizavo tiek Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos administracija, tiek Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyrio administracija. Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ konsultacijose, spalvinimo grupės užsiėmimuose, dokumentų rengimo raštvedybos užsiėmimuose. Pagal OASys metodiką – pakartotinio jo nusikalstamumo rizika žema – 36 balų, per bausmės atlikimo laikotarpį ji sumažėjo nuo 47 iki 36 balų (t.y. dinaminių veiksnių balai sumažėjo vienuolika balų). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad V. S. atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus.

Komisija savo sprendimą nepaleisti lygtinai grindė V. S. įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu, kaltės nepripažinimu (teigia, jog nusikaltimo neįvykdė), tai, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos, teistumų skaičių (anksčiau teistas 2 kartus), kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kad neatlikta ganėtinai žymi bausmės dalis, gyvenimo stiliumi ir draugais - dalyvaudavo veiklose, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, menką finansinių įsipareigojimų dengimą, laisvės atėmimo bausmės atliktą neilgą laikotarpį Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyryje.

Vertinant šių aplinkybių reikšmę sprendimui dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgtina, kad V. S. iš viso praeityje buvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo keturis kartus, iš kurių pagal paskutinius du nuosprendžiu atlieka bausmę. Tačiau pirmasis jo teistumas jau yra išnykęs, kas patvirtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis jam praėjo be pažeidimų. Antrą teistumą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės 2009 m. spalio 2 d. nuosprendį jis gavo po dešimties metų, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis šis teistumas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi buvo panaikintas. (asmens bylos l. 6-9). Nors nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą – plėšimą, užvaldant didelės vertės turtą, tačiau atsižvilgtina į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta prieš aštuonerius metus, po to V. S. veikloje nebuvo jokių nusikalstamų veiksmų prieš asmens nuosavybę epizodų. Nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal du paskutinius nuosprendžius, nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, tarpusavyje susiję – 2017 m. sausio 29 d. nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu už plėšimą paskirtą bausmę, dvejus metus slapstėsi nuo teisėsaugos. V. S. savo elgesį teisino tuo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią jam paskirta bausmė, jis bandė išnaudoti visas procesines galimybes įrodyti savo nekaltumą. Tikėjosi, kad jam pavyks tai padaryti ir bausmės atlikinėti neteks. Jo asmens medžiaga patvirtina, kad jis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą kasacine tvarka, taip pat bandė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nors nuosprendžiais nuteistajam priteista atlyginti 44225 eurų turtinę žalą, jis kiek galėdamas atlikdamas bausmę pervedinėjo žalą antstoliams iš gaunamų lėšų (laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pervedė 491,80 eurų), panašią sumą (460 eurų) pervedė vaikų išlaikymui. Sodros duomenys patvirtina skundo teiginį, kad V. S. galimybės atliekant bausmę ženkliai atlyginti priteistą žalą mažos, tik pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas neviršija 400 eurų.

Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad dar neatlikta didelė bausmės dalis. LR BVK 157 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (V. S. atveju ½ dalį). V. S. atlieka 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundo nagrinėjimo dienai jam yra likusi neatlikta 2 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis. Jis sutinka su intensyvia priežiūra, pagal Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2018 m. liepos 25 d. raštą taikyti intensyvią priežiūrą jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) galimybė yra. Atsižvelgtina ir į tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę V. S. atlieka pirmą kartą – anksčiau buvo baustas taikant bausmės vykdymo atidėjimą, kurio sąlygų nepažeidė, bei skiriant baudą, kurią sumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, teismo manymu, atliktas bausmės laikas yra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą.

Komisija nepalankią nuteistajam išvadą rėmė ir ankstesniu jo gyvenimo stiliumi ir draugais – kad V. S. dalyvaudavo veiklose, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. S. šiuo metu nesilaiko kriminalinės subkultūros, atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamą veiką, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę jam nusikalsti, remia visuomenės vertybes, supranta ir gerbia įstatymo normas. Atsižvelgtina į tai, kad jis intensyviai palaiko ryšius su šeimos nariais: mama, žmona ir vaikais, dažnai lankomas, pats vyksta iš Pusiaukelės namų į šeimos aplinką, rūpinasi jų išlaikymu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis teikia pirmenybę šeimos ryšiams ir vertybėms, todėl teismas linkęs tikėti jo teiginiu, kad jis teiks pirmenybę šeimos poreikiams ir socialinei gerovei, o ne praeities ryšiams su netinkamais draugais.

Atkreiptinas dėmesys keturi Komisijos nariai (beveik pusė) išreiškė atskirąją nuomonę, kad tikslinga taikyti V. S. lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, į jo pastangas keičiant savo elgesį.

Įvertinus išdėstytą, nepritartina Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvadai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, V. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas pritaria Komisijos narių atskirajai nuomonei ir daro išvadą, kad visuma aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad V. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jam taikytinas lygtinis paleidimas.

Vadovaujantis LR BPK 360 straipsnio 5 ir 6 dalimis, LR BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis ir atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nuomonę dėl įpareigojimų nustatymo nuteistajam, V. S. skirtina intensyvi priežiūra LR Probacijos įstatyme numatytais terminais. Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, įvertinus galimus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, nuteistajam skirtini Komisijos pasiūlyti LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas įpareigojimas, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, įpareigojimas per lygtinio paleidimo laikotarpį tęsti priteistos turtinės žalos atlyginimą, atlyginant bet 1/10 jos dalį. Teismas savo nuožiūra skiria dar ir LR BPK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą, nes dirbdamas ir turėdamas galimybę iš gaunamų lėšų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nuteistasis realiausiai prisidės prie teisingumo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

tenkinti nuteistojo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus LR Probacijos įstatyme numatytam intensyvios priežiūros terminui, nustatyti nuteistajam V. S. įpareigojimus, numatytus LR BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose iki 2021 m. balandžio 19 d.

- tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje iki 2021 m. balandžio 19 d.

Taip pat LR BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti V. S. įpareigojimą tęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 2021 m. balandžio 19 d., atlyginant ne mažiau kaip 1/10 priteistos turtinės žalos dalį.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.