Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Arvydo Stankaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. N. pagal LR BK 180 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 25 d. apie 14.30 val., veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu D. Š. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Kaune, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusįjį mažametį L. S., tai yra suduodant smūgį kumščiu nukentėjusiajam į pilvo sritį ir sukeliant jam fizinį skausmą, laikant nukentėjusiojo rankas ir tokiu būdu atimant jam galimybę priešintis, bei grasinant papjauti, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam L. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericson K-610 IM, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 250 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. S. 250 litų turtinę žalą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgti į tai, kad gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat nurodo, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę liko namuose močiutė, kurios nėra kam prižiūrėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. N. skundas atmestinas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pastarasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl paskirtos bausmės teisingumo (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. N., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, o taip pat LR BK 91 straipsnyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas vienas tyčinis, turtinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, pavartotas smurtas, nusikalstama veika padaryta veikiant kartu su dar dviem asmenimis, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad šią nusikalstamą veiką R. N. padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos trims dienoms po nuosprendžio paskelbimo ir paleidimo iš suėmimo. Be to, Kauno apskrities socializacijos centro charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad atvežtas ir patalpintas į centrą, tą pačią dieną pabėgo, surastas ir grąžintas, pareiškė, kad jis negyvens, nesimokys, vidaus tvarkos taisyklių nesilaikys, nevykdys paskirtos vidutinės priežiūros priemonės, su Centro darbuotojais elgėsi įžūliai, gąsdino, bandė žalotis, tą pačią dieną vėl pabėgo. Teismas atsižvelgė taip pat ir į nepilnamečio auklėjimo bei gyvenimo sąlygas (R. N. šeima dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros registruota Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS kaip socialinės rizikos grupės šeima). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis ir anksčiau yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, tačiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti nesant nusikalstamų veikų subjekto. R. N. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kontrolę nuo 2006-03-30 dėl vykdomų vagysčių, alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose, mokyklos nelankymo. Šios aplinkybės rodo, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai.

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tik nuoširdus prisipažinimas dėl visų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, R. N. kaltės dėl padarytos veikos nepripažino, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad gailisi, šiuo atveju, negali būti laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertino nuteistojo jauną amžių, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

Skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatymas numato bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Taikyti BK 54 str. 3d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis teigia, kad liko jo senyvo amžiaus močiutė, kurios nėra kam prižiūrėti, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis pats yra nepilnametis. Taip pat nenustatyta ir kitų išimtinių nuteistojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo principo.

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Subendrindamas paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta neatlikta bausme pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai prie nauju nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo dalį - 7 mėnesius ankstesniu nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, anksčiau taikytų poveikio priemonių neefektyvumą, polinkį nusikalsti, į tai, kad nauja veika padaryta vos po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.