Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant , institucijos surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, R. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014 m. vasario 24 d. apie 10 val. nustatyta, kad A. L. 2014 m. sausio – vasario mėnesiais VĮ Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos 547 ir 100 miško kvartaluose 3,18,19,20 miško sklypuose, savo miško valdose (žemės sklypo kad. Nr. 8740/0008:39; Nr. 8774/0002:13) neturėdamas leidimo miškui kirsti neplynai iškirto ir išvežė 142,37 m³ medienos žalių augančių medžių: iš kadastriniu numeriu Nr. 8740/0008:39 pažymėto žemės sklypo iškirsta 9,72 m³, o kadastrinio numeriu Nr. 8774/0002:13 žemės sklypo iškirsta 132,65 m³. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 skyriaus 9 straipsnio 6 dalį ( žinios 1994, Nr. 96-1872 įstatymo aktuali redakcija nuo 2014-02-01, TAR 2014, Nr. 2014-07-19), Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21 punktų reikalavimus (žinios, 1997, Nr. 71-1808, žinios 2004, Nr. 86-3117).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. į teismo posėdį neatvyko , apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai, duomenų apie neatvykimo priežastis teisme negauta, todėl byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant( ATPK 272 str. 1d.).

Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovė R. K. parodė, kad, atlikus valstybinę miškų būklės naudojimo, apsaugos kontrolę, 2014-02-25 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymomis buvo nustatyta, kad VĮ Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos 547 ir 100 miško kvartaluose neplyniuoju kirtimu buvo iškirsta 142, 37m³ žalių augančių medžių. Apie tai, kad bus daromas patikrinimas, A. L. buvo informuotas raštu. Dėl jo veiksmų, pagal atitinkamus skaičiavimus, padaryta žala aplinkai. Nuvažiavus į vietą buvo matyti, kad buvo daromas ne sanitarinis kirtimas, o aplamai buvo kertami medžiai. Tai buvo galima spręsti iš to, kad, lyginant su šalia esančia miško valda esančiais medžiais, kurie pagal savo rūšinį pobūdi yra panašus į A. L. miško sklype buvusius medžius, negali būti, jog A. L. vykdė sanitarinį kirtimą. A. L. atvykus į miškų ūkio tarnybą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, jam buvo duota susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vykdė sanitarinius kirtimus. Tačiau pagal surinktą medžiagą neatitinka tikrovės. Kadangi jis be leidimo iškirto medžius, o taip pat jis juos išvežė, tai jis pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 25 skyriaus 9 str. 6d., taip pat Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20-21 p.p. reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos , administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažįsta. Savo rašytiniame paaiškinime ( b.l. 17) jis nurodo, kad 2014m. sausio –vasario mėn. jis savo miško plotuose kirto tik menkaverčius ir nulaužtus medžius. Tačiau vertinant byloje surinktus įrodymus: privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymas Nr. 3, 4( b.l. 5-6), liudytojo J. Š. ir institucijos surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovės R. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie nurodė, kad negalėjo būti vykdomas sanitarinis kirtimas tokio ploto, buvo kertami storesni medžiai, palyginus šalia šio miško ploto esančių medžių būklę pagal rūšinį priklausomumą negalima laikyti, kad visas iškirstas 142, 37 m³ plotas buvo iškirstas kaip sanitarinis kirtimas. Šias jų parodymais netikėti nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, kad jis savo miško plote vykdė kokius tai sanitarinius kirtimus, laikytinas kaip jo gynimosi būdas, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Teismas laiko, kad byloje yra įrodyta, kad buvo vykdomas ne sanitarinis medžių kirtimas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 5000 iki 10000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus retinimo ir einamuosius kirtimus.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ( b. l. 20-21,22-23) matyti, kad A. L. nuosavybės teise valdo miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus kadastriniais numeriais Nr. 8740/0008:39 ir Nr. 8774/0002:13. Pagal privataus žemės sklypo patikrinimo pažymas Nr. 3, 4( b.l.5,6) nupjautų medžių kelmų, medienos ir žalos aplinkai skaičiavimus( b.l. 7-13, 14-15) matyti, kad buvo iškirsta miško sklype pažymėtame kadastriniu numeriu Nr. 8774/0002:13- 132,65m³ medienos, padaryta žala aplinkai 3448,90Lt, o Nr. 8740/0008:39-9,72m³ medienos, padaryta žala aplinkai 213, 84Lt. Nupjautų medžių kelmų , medienos tūrio ir žalos aplinkai skaičiavimuose nurodyta, kad buvo iškirsta įvairios medienos. Kadangi šie medžiai buvo iškirsti be leidimo, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kirtimus vykdė savavališkai ir tokia veika atitinka ATPK 62¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Vertinant byloje esančius duomenis ir liudytojo J. Š. parodymus , laikytina, kad joje yra įrodyta, jog kirtimą vykdė A. L., todėl jis yra šio pažeidimo subjektas. Taip pat , vertinant liudytojo J. Š. parodymus ir byloje esančius duomenis, bei joje esančias fotonuotraukas, matyti, kad nukirsti medžiai buvo išvežti iš miško ir jų miške neliko. Kadangi byloje įrodyta, jog kirtimus vykdė A. L., o miške neliko nukirstų medžių, todėl laikytina, kad A. L. savavališkai nukirtęs medžius juos išvežė su nenustatytomis transporto priemonėmis. Ši jo veika dėl medžių išvežimo sudaro pažeidimo sudėtį , numatytą ATPK 62²str. 3d.

Įvertinus i išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes laikytina, kad A. L. ,būdamas miško savininkas, savavališkai neturėdamas tam atitinkamo leidimo, iškirto daugiau kaip 100 kietmetrių medžių, bet ne daugiau kaip 300 kietmetrių, o taip pat šiuos medžius išvežė, todėl jo pažeidimai teisingai kvalifikuotini atitinkamai pagal ATPK 62¹ str. 3 d.- dėl savavališko medžių kirtimo ir pagal ATPK62² str. 3 d.-dėl savavališko medžių išvežimo.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į A. L. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl nuobauda skirtina sankcijos ribose , atsižvelgiant į tai, kad jis yra neįgalus. Kadangi byloje nėra pilnai nustatyti visi asmenys, kurie savo transporto priemonėmis padėjo A. L. išvežti medžius, o tik pagal J. Š. rašytinį paaiškinimą nurodyta, kad medžiai buvo kraunami į vieną iš automobilių, kurį vairavo T. P., be to, nėra byloje duomenų apie minto liudytojo nurodyto automobilio priklausomybę, taip pat ar tikrai jis išvežė malkas- todėl nėra pagrindo konfiskuoti transporto J. Š. rašytiniame paaiškinime nurodytą transporto priemonę „ Renault“ v/ n (duomenys neskelbtini) Be to, šis automobilis byloje nėra pripažintas daiktiniu įrodymu. Kadangi byloje nėra nustatyta išvežtų medžių buvimo vieta, medžių iškirtimo įrankiai, o taip pat nenustatytos pajamos iš šios veikos, todėl negalima spręsti klausimo dėl jų konfiskavimo. Teismas laiko, kad išnagrinėjus bylą, pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. byloje nėra. Nuobaudos skirtinos sankcijų ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., teismas

NUTARIA:

pagal ATPK 62¹ str. 3 d. 6000 Lt( šešių tūkstančių litų) baudą;

pagal ATPK 62² str. 3 d. 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai A. L. skirti 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6460, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Valstybinė miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinį poskyrį.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.