Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Arūnui Pocevičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui L. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad A. Z. yra nepilnamečio S. J. tėvas. S. J. motina J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. 2020-08-31 į Skyrių kreipėsi L. M., kuris nurodė, kad 2020-06-11 grįžo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą kartu su nepilnamečiu broliu S. J., kuris yra Didžiosios Britanijos pilietis. L. M. paaiškino, kad su nepilnamečiu broliu S. J. gyvena kartu nuo 2019 m. pavasario, kadangi motina J. M. yra mirusi, o tėvas A. Z. juo tinkamai nesirūpino ir norėjo išsivežti jį į Pakistaną. Nuo to laiko L. M. rūpinasi broliu, jo poreikiais, jį išlaiko, į Didžiąją Britaniją grįžti neplanuoja, nepilnametis S. J. nori gyventi kartu su broliu. Skyriaus darbuotojai reaguodami į gautą pranešimą bei siekdami apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus interesus, 2020-08-31 vaiko laikino apgyvendinimo aktu nepilnametį S. J. apgyvendino pas seserį M. R.. 2020-09-02 užpildė informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją. Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803 (toliau - Aprašas), 7.3 punktu, 2020-10-07 atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą paimti vaiką S. J. iš jo atstovo pagal įstatymą tėvo A. Z.. Alytaus apylinkės teismas 2020-10-19 nutartimi leido paimti nepilnametį S. J. iš tėvo A. Z.. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-26 įsakymu Nr. D1-1171 S. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas brolis L. M.. Laikinosios rūpybos vieta nustatyta L. M. šeimoje.

Vaiko tėvas A. Z. gyvena Didžiojoje Britanijoje, dėl to jis negali tinkamai pasirūpinti vaiku, jo sveikata ir jis nevykdo tėvo pareigų, netenkina vaiko fiziologinių, emocinių, ir kitų svarbių poreikių. Iš atitinkamų užsienio institucijų 2021-01-20 - 2021-04-22 gauta informacija patvirtina, kad atsakovo A. Z. šeima yra žinoma vietos institucijoms, nepilnametis S. J. išgyveno krizinį laikotarpį po motinos mirties, yra itin pažeidžiamas. Institucijai susirūpinimą kėlė, kad nepilnamečiui galėjo kilti didelė žalos rizika, t. y., galėjo būti įtrauktas į nusikalstamas veikas, tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimu, nes vaiko tėvas nedalyvavo sūnaus gyvenime. Taip pat gauta informacija patvirtina, kad S. J. galimai buvo nusikaltimų, patyčių auka, turėjo su savimi peilį. A. Z. šeima nebendravo su kompetentingomis institucijomis, nepriėmė pagalbos. Nepilnamečio tėvas norėjo sūnų išvežti į Pakistano valstybę, tačiau jaunuolis šioje šalyje gyventi nenori. Tėvas A. Z. nevykdo savo tėviškų pareigų, nebendradarbiauja su specialistais, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Nuo 2020 m. birželio mėn. nepilnametis S. J. kartu su broliu L. gyvena Lietuvoje. 2020-09-02 Skyrius elektroniniu paštu gavo nepilnamečio S. J. tėvo A. Z. 2020-09-01 pareiškimą, patvirtintą notariškai, kuriame jis nurodė, kad sutinka, jog jo nepilnametis sūnus liktų gyventi Lietuvoje, mokytųsi, o jo įbrolis L. M. būtų jo teisėtu rūpintoju. 2020-10-06 papildomai Skyriuje telefonu buvo susisiekta su nepilnamečio S. J. tėvu A. Z., gyvenančiu Didžiojoje Britanijoje, kuris paaiškino, jog su sūnumi S. J. negyveno apie vienerius metus, sūnus gyveno su broliu L. A. Z. teigė, kad tuo metu, kai sūnus gyveno su broliu jis, kai vaikui reikėdavo duodavo maisto, pirkdavo drabužius. A. Z. teigimu, jis kalbėjo su sūnumi apie jo gyvenimą, vaikas jam sakė, kad nori gyventi su broliu. Vyras teigė, kad sutinka su sūnaus nuomone, atsižvelgia į jo norus, nes šeima yra šeima, supranta, kad sūnaus brolis L. tinkamai pasirūpins S. J.. A. Z. paaiškino, kad supranta, jog neteks teisių į savo sūnų ir tai patvirtino 2020-09-01 notaro parašytame dokumente „Affidavit“.

S. J. mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, pagal (duomenys neskelbtini) programą. Nepilnametis iki karantino paskelbimo lankė sporto klubą „Gym“, šiuo metu jokių būrelių nelanko. 2021-05-25 (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad nepilnametis S. J. greitai adaptavosi naujoje mokykloje, tačiau vis dar turi mokymosi dėl lietuvių kalbos sunkumų, tebėra sunku rašyti ir suprasti sudėtingesnius tekstus. Kartais trūksta nepilnamečiui motyvacijos, tačiau rūpintojas nuolat ieško būdų ir galimybių iškilusias problemas spręsti, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su centro administracija. Centro rašte pažymėta, kad nepilnamečio rūpintojas tinkamai rūpinasi S. J. ir jo poreikiais. Su mokinio tėvu administracijai nėra tekę bendrauti.

2021-05-26 Skyrius raštu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką, prašydami nurodyti, kas rūpinasi vaiko sveikata ir jo poreikiais. 2021-05-27 poliklinika raštu informavo, kad nepilnamečio S. sveikata, jo poreikiais rūpinasi brolis L. M.. Nepilnametis sveikatos įstaigoje lankėsi kartą (2020-10-19) dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Su nepilnamečio S. motina/tėvu šeimos gydytojui bendrauti netekę.

Atsakovui A. Z. procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta per kompetentingą Didžiosios Britanijos instituciją. Įstatyme numatyta teise paskirti įgaliotą asmenį nepasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnis), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovo prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Nepilnametis S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvoje gyventi jam patinka, su broliu sutaria gerai, mokslai sekasi nelabai gerai, bet stengiasi. Su tėvu paskutinį kartą kalbėjo prieš metus telefonu. Tėvas skambino, paklausė kaip sekasi ir viskas. Ką tėvas veikia jis nežino, žino tik tiek, kad gyvena Pakistane, nes susirado per Facebook savo netikrą brolį, kuris įdėjęs nuotraukas su tėvu. Išlaikymo tėvas neteikia visiškai, jų santykiai nutrūko po motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo atstovo, trečiojo asmens ir paties nepilnamečio paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai – neterminuotai apribojama atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnamečio gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinojo rūpintojo šeimoje, pagal jo gyvenamąją vietą, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymas, pavedama išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam laikinam rūpintojui.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. A. Z. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku S. J., nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, be kita ko, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas A. Z. yra nepilnamečio S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, jo motina J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis S. J. yra Didžiosios Britanijos pilietis, nuo 2020-06-11 gyvena Lietuvoje su broliu L. M.. Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803, 7.3 punktu, 2020-10-07 atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą paimti vaiką S. J. iš jo atstovo pagal įstatymą tėvo A. Z.. 2020-10-09 Skyrius Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo, išdavimo. Alytaus apylinkės teismas 2020-10-19 nutartimi leido paimti nepilnametį S. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-26 įsakymu Nr. D1 -1171 S. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas brolis L. M., laikinosios rūpybos vieta nustatyta L. M. šeimoje.

Iš Vaikų ir jaunimo tarnybos bendrojo vertinimo dokumento matyti, kad Jungtinėje Karalystėje pirmasis kontaktas su A. Z. šeima įvyko 2019-09-11, nes nepilnamečio tėvas norėjo persikelti gyventi į Pakistano valstybę, o S. J. nesutiko. Atvejo nagrinėjimui buvo paskirtas socialinis darbuotojas M. L.. Vertinimo metu nustatyta, kad S. J. mokėsi (duomenys neskelbtini) akademijos 10 klasėje, gerai besimokantis, siekė vidurinio išsilavinimo, registruotas pas vietos šeimos gydytoją, geros fizinės sveikatos, sveikas, neturi jokių nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Nepilnametis laisvai kalba anglų ir lietuvių kalbomis, kurdų kalbos, kuria kalba tėvas, nemoka. Jaunuolis iškalbus, pasitikintis savimi, tvarkingai apsirengęs, socialiniai įgūdžiai atitinka amžių. Nepilnamečio tėvas nebuvo linkęs bendradarbiauti su vietos valdžios socialinėmis institucijomis, vertinimo procese nedalyvavo. Jau 2018 m. (duomenys neskelbtini) mokyklai kėlė susirūpinimą S. J. tėvas, kuris jų teigimu, jaunuoliu nesirūpino, sunkiai tvarkėsi po jo motinos mirties. Atvejo vertinimo metu buvo nustatyta, kad tėvas A. Z. nevykdo savo tėviškų pareigų, nebendradarbiauja su specialistais, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros.

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaikais. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo atstovo, trečiojo asmens ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas A. Z. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, negyvena kartu su juo, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu. Atsakovas A. Z., gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad jis yra abejingas savo nepilnamečio vaiko likimui. Tėvas savo vaikui išlaikymo neteikia, sūnaus gyvenime visiškai nedalyvauja, juo nesirūpina, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Darytina išvada, kad atsakovas nenori auginti ir auklėti savo nepilnamečio vaiko.

Iš byloje esančio vaiko tėvo A. Z. 2020-09-01 pareiškimo, kuris patvirtintas notariškai, matyti, kad tėvas sutinka, jog jo nepilnametis sūnus liktų gyventi Lietuvoje, mokytųsi, o jo brolis L. M. būtų jo teisėtu rūpintoju. 2020-09-07 Skyriuje bendrauta telefonu su nepilnamečio S. J. tėvu A. Z., gyvenančiu Didžiojoje Britanijoje, kuris paaiškino, kad su sūnumi negyvena apie vienerius metus laiko, sūnus gyveno su broliu. A. Z. teigimu, jis kalbėjo su sūnumi apie jo gyvenimą, vaikas jam sakė, kad nori gyventi su broliu. Vyras teigė, kad sutinka su sūnaus nuomone, atsižvelgia į jo norus, nes šeima yra šeima, supranta, kad sūnaus brolis L. tinkamai pasirūpins J. Teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad nepilnametis brolis S. J. pas jį gyvena nuo 2019 metų pavasario, kadangi motina J. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o tėvas A. Z. juo tinkamai nesirūpino ir norėjo išsivežti į Pakistaną. Nuo to laiko jis rūpinasi broliu, jo poreikiais, jį išlaiko. Situacija nepasikeitusi, tėvas vaiku nesidomi, paskambina vaikui labai retai ir bendrauja tik kelias minutes, vaikui neteikia išlaikymo, yra nusišalinęs nuo rūpinimosi sūnumi, neatstovauja vaiko interesų ugdymo ir gydymo įstaigose, pats neaugina. Teismo posėdžio metu tiesiogiai išklausytas nepilnametis S. J., kuris nurodė, jog nenori gyventi su tėvu, jis nori gyventi Lietuvoje kartu su broliu, lankyti čia ugdymo įstaigą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovo A. Z. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas A. Z. jau ilgą laiką sūnumi nesirūpina, jo neprižiūri, neaugina, neteikia jam išlaikymo, nesimato ir jo nelanko.

Nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovo tėvo valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas jau ilgą laiką vaiku nesirūpina ir nesidomi, nemėgina su sūnumi ar asmeniu, pas kurį nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, susisiekti, neteikia išlaikymo ir nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad atsakovui A. Z. neterminuotai apribojama tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus elgesį, rūpinantis savo sūnumi, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškinama, kad tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.251 straipsnis numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribojus A. Z. valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, teismo iniciatyva pradedama civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiui S. J. nustatymo ir rūpintojo jam paskyrimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis S. J. šiuo metu gyvena brolio L. M. šeimoje. Ieškovas prašo nepilnamečio S. J. laikinuoju rūpintoju skirti L. M., kuris sutinka būti paskirtas laikinu rūpintoju. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad L. M. užtikrina teisę nepilnamečiam vaikui turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nepilnametis S. J. teismo posėdžio metu išreiškė norą gyventi L. M. šeimoje, kur jam užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, nepilnamečio S. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatoma L. M. šeimoje, pagal jo gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, atsakovas jų neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiam vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. Z. nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų jam priklausančio nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš A. Z. nepilnamečiam vaikui S. J. po 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021-08-17 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas rūpintojas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą (150 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,28 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą L. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje pagal jo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2021-08-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam rūpintojui.

Priteisti iš atsakovo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 49,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.