- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-156-581/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00040-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Panevėžio aps. VPK Kupiškio rajono PK veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. U. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu (toliau ir Institucijos nutarimas) J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
2. J. R. nubausta už tai, kad 2021 m. balandžio 11 d. 2.05 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,06 promilių girtumas.
Šalies argumentai
3. Institucijos nutarimą J. R. įstatymo nustatyta tvarka skundė apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teisiną nutraukti. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi J. R. skundas netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teisme gautas J. R. skundas, kuriame prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jos atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantė nurodo:
4.1. Pripažįsta, kad 2021-04-11 apie 2.05 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), ji vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,06 promilės girtumas. Tačiau teigia, jog šis administracinio nusižengimo sudėtį atitinkantis nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo – siekiant išvengti gresiančios didesnės žalos ir gelbstint tiek save, tiek nukentėjusįjį L. P., tiek turtą (automobilį) nuo jų atžvilgiu kitų asmenų G. M. ir A. M. vykdomo fizinio smurto. Dėl to šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. Ji ir L. P. 2021 m. balandžio mėn. naktį iš 10 į 11 d. buvo sumušti G. M. ir jo sutuoktinės A. M., kuomet buvo pas juos nuvykę į svečius. Jai padaryti kūno sužalojimai (sumušimai) įvairiose kūno vietose, L. P. sulaužyta nosis, pažeisti du priekiniai dantys (11, 12 dantų vainiko lūžiai), sumušimai įvairiose kūno vietose. Dėl nurodytų kūno sužalojimų tiek G. M., tiek A. M. pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis šių asmenų parodymais, kuomet jie nėra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip pagrįstais ir teisingais. Šie asmenys iškraipo bylos esmę, siekia pabloginti jos teisinę padėtį, pakenkti dėl pradėto jų atžvilgiu baudžiamojo proceso, gresiančios baudžiamosios atsakomybės, žalos atlyginimo. Tai, kad negalima remtis šių asmenų parodymais patvirtina ir ta aplinkybė, jog nė vienas iš jų nepripažino teismui pranešęs policijos pareigūnams telefonu apie tai, kad iš jų kiemo ji (J. R.) išvažiavo automobiliu.
4.3. Vykstant smurtiniams veiksmams jos ir L. P. atžvilgiu, ji siekė išvykti iš įvykio vietos, nes L. P. dėl sumušimų prarasdavo sąmonę ir jį sumuštą, kruviną kartu su liudytoju R. P. patalpino į automobilį, o po kurio laiko į jį pradėjo brautis G. M.. Esant tokiai grėsmingai situacijai, ji vyko iš įvykio vietos, siekdama kuo skubiau išvengti tolesnio G. M. ir jo sutuoktinės A. M. fizinio smurto tiek savo atžvilgiu, tiek L. P. atžvilgiu, taip pat dėl automobilio apgadinimo grėsmės. Iš įvykio vietos jai nuvažiavus nedidelį atstumą, pagal pranešimą priešais vykęs policijos pareigūnų ekipažas jos vairuojamą automobilį sustabdė ir pareigūnai, nesiaiškinę jokių ženkliai svarbesnių ir pavojingesnių aplinkybių, susijusių su nusikaltimu, – nors akivaizdžiai matėsi be viršutinių rūbų ir su aiškiais kūno sumušimais, kruvinas L. P., jai surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių valstybės teisės normomis saugomų teisinių gėrių prioritetų skirtumų – jos veikoje yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau ji siekė išvengti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytų pasekmių – kitų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos pasekmių. Todėl skundžiamoje nutartyje sutapatinant skirtingas teisės rūšis dėl jų skirtingo vertinamo pavojingumo dėl saugomų gėrių, buvo padaryta esminė šio įvykio vertinimo klaida.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Nesutinka su teismo išvada, kad jai ir L. P. gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Teismas neatribojo kilusių grėsmių laiko prasme ir jas subendrino, kas nėra pagrįsta ir teisinga. Pradžioje vykti iš kiemo automobiliu nebuvo iš anksto suplanuota ir neketinta. Todėl nebuvo imtasi priemonių pranešti policijai apie smurtą, nors to nei ji, nei L. P. padaryti negalėjo – telefonai liko G. M. ir A. M. name (J. R. telefoną iš namo pasiėmė R. P. ir turėjo su savimi, savo transporto priemonėje iki ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir tik tada telefoną perdavė jai). Tik užsitęsus agresyviems G. M. veiksmams – jam pradėjus gadinti automobilį ir brautis į saloną, kur sėdėjo sumuštas, nebegalintis niekuo pasipriešinti L. P., ji priėmė spontanišką sprendimą išvykti iš įvykio vietos.
4.5. Teismas visiškai nevertino asmens stresinės situacijos dėl kilusios grėsmės – jeigu ir buvo pasibaigęs tiesioginis kėsinimasis į jos ir L. P. sveikatą, tačiau smurto grėsmė prasitęsė, kuomet neblaivus ir agresyvus G. M. namo kieme pradėjo daužyti automobilį ir ėmė brautis į automobilį, automobilį daužė kieme buvusiu laistymo žarnos antgaliu. Būtent tik dėl pastarojo agresyviai išreikštų grėsmingų veiksmų, ji pradėjo važiuoti automobiliu iš kiemo. Todėl teismas privalėjo vertinti jos stresinę situaciją ir dėl to galimai nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą, taip pat ir tai, jog ji vadovavosi R. P. patarimu nuvažiuoti toliau į saugesnę vietą ir palikti automobilį. Tik dėl buvusios stresinės situacijos, sukeltos įtampos ir kūno sumušimų skausmo ji nepastebėjo, jog prasilenkia su policijos ekipažu. Tačiau ji nedelsdama sustojo, kuomet policijos pareigūnai aiškiai įstatymo ir KET reikalavimų nustatyta tvarka stabdė jos automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Ji patyrė ypatingai didelį šoką ir pasimetimą, matydama ženkliai stipriai sumušto L. P. būklę. Žinodama neprognozuojamą neblaivaus G. M., kuris neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę dėl tyčinio policijos pareigūnų automobilių sudeginimo, siekė kuo greičiau pasišalinti (pabėgti) iš tos vietos, kadangi neblaivus G. M. dar brovėsi į automobilį, jį daužė ir apgadino. Todėl buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, šalinančios administracinę atsakomybę, nes skubiu išvykimu iš įvykio vietos buvo siekiama išvengti daromos didesnės žalos dėl savo ir kito asmens atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, suponuojančio kaltam asmeniui baudžiamąją atsakomybę.
2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas J. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su J. R. skundu nesutinka, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į J. R. asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei priėmė tinkamą sprendimą administracinio nusižengimo byloje.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimas, t. y. teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog J. R. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
5. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
6. Bylos duomenimis (neblaivumo nustatymo aktu, J. R. parodymais, liudytojų L. M. – R., R. T. parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais, L. P. parodymais, vaizdo įrašais ir kt.) nustatyta, jog J. R. 2021-04-11 2.05 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,06 promilių girtumas, t. y. ji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. J. R. neginčija pažeidimo padarymo fakto, tačiau teigia, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – siekdama išvengti gresiančios didesnės žalos, gelbstint tiek save, tiek L. P., tiek turtą (automobilį) nuo A. M. ir G. M. vartojamo fizinio smurto.
7. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdamas į būtinojo reikalingumo instituto taikymui būtinas sąlygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija.
8. Iš skundo matyti, kad jame iš esmės dėstomi analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad J. R. neblaivi vairavo automobilį, siekdama išvengti G. M. ir A. M. naudojamo fizinio smurto jos ir L. P. atžvilgiu bei siekdama išvengti automobilio apgadinimo grėsmės. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino nurodomą įvykio situaciją. Su šiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo J. R. skundo argumentus, bylos įrodymus ir, priešingai nei teigiama skunde, teisingai įvertino įvykio aplinkybes ir pagrįstai nepripažino, kad J. R. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
9. Iš J. R., L. P., A. M., G. M. parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad prieš tai, kai J. R. buvo sustabdyta policijos pareigūnų, ji ir L. P. buvo A. M. ir G. M. namuose ((duomenys neskelbtini)), kur buvo vartojamas alkoholis, tarp asmenų kilo konfliktas. Dėl šio įvykio pagal J. R. ir L. P. pareiškimus pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimai dėl to, kad – 2021-04-11 apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, veikdami bendrininkų grupėje, G. M. tyčia sudavus nemažiau penkių smūgių L. P., A. M. nagais draskė jam veidą bei kūną, tyčia sudavė nemažiau dešimties smūgių kumščiu į veido sritį J. R., suėmusi už plaukų juos tampė bei metaline golfo lazda nemažiau penkių kartų smūgiavo per dešinės kojos kelį, taip bendrais veiksmais A. M. su G. M. padarė L. P. odos nubrozdinimus kaktoje, tarp antakio srityje, nosies nugarėlėje, smakro kairėje pusėje, J. R. padarė poodines kraujosruvas abejose alkūnėse, dešiniajame kelyje, dešinio riešo srityje, odos nubrozdinimą dešiniajame kelyje – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įteikti A. M. ir G. M..
10. Taigi, nors bylos duomenys ir rodo, kad A. ir G. M. sodyboje vyko konfliktas, buvo vartojamas fizinis smurtas, J. R. ir L. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo bylos įrodymų visetu pagrįsta bei teisinga išvada, jog nagrinėjamu atveju gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Visų pirma, jeigu konflikto metu iš tiesų kilo pavojus asmenų sveikatai, tokiu atveju konflikte buvę asmenys galėjo kviesti pagalbą – policijos pareigūnus. Šiuo atveju nei J. R., nei kiti konflikte buvę asmenys to nedarė. Kaip matyti, į konflikto vietą buvo atvykęs L. P. pusbrolis R. P., kuris parodė, kad J. R. neprašė jo iškviesti pagalbos, pats pagalbos nekvietė, nes nematė reikalo. Taip pat į įvykio vietą prieš atvykstant R. P. iš karto po konflikto buvo atvykęs E. P., kuris R. P. pasakė, kad visi girti, su jais nesusikalba. Taigi, akivaizdu, kad konfliktas vyko kurį laiką, o jo metu J. R. galėjo pati kviesti pagalbą arba prašyti, kad ją iškviestų kiti asmenys, tačiau to nedarė. Neabejotina ir dėl to, kad J. R. su L. P. iš konflikto vietos galėjo pasišalinti kitais būdais. Byloje nėra duomenų, jog J. R. ir L. P. galimai buvo taip sužaloti, kad dėl to buvo apribotos jų galimybės judėti ir pan. (iš pareikštų įtarimų A. ir G. M. matyti, kad J. R. ir L. P. sveikata galimai sutrikdyta nežymiai: L. P. fiksuoti odos nubrozdinimai kaktoje, tarpantakio srityje, nosies nugarėlėje, smakre; J. R. – poodinės kraujosruvos alkūnėse, kelyje, riešo srityje, odos nubrozdinimas kelyje). Išvadą, jog nebuvo apribotos apeliantės ir L. P. galimybės judėti, patvirtina ir jų atlikti veiksmai, būsena fiksuoti iš karto po to, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Taigi, J. R. ir L. P. turėjo galimybę pėsčiomis išeiti iš A. ir G. M. sodybos, po to kviestis pagalbą – tiek policijos pareigūnus, tiek kreiptis į kitus asmenis. Minėta, kad į konflikto vietą buvo atvykęs R. P., taigi pastarasis tiek savo, tiek L. P. automobiliu turėjo galimybę apeliantę ir L. P. išvežti iš sodybos. Kaip matyti iš bylos, R. P. iš konflikto vietos išvyko savo automobiliu, o J. R. kitu automobiliu važiavo paskui R. P. automobilį iki kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Svarbu ir tai, kad apeliantė išvykusi iš sodybos teritorijos, t. y. pasišalinusi iš konflikto vietos, nesustojo artimiausioje vietoje, kurioje buvo galimybė sustoti, tačiau važiavo toliau. Iš garso ir vaizdo įrašų (body kameros) matyti, jog J. R. pažeidimo fiksavimo metu pareigūnei nurodė, jog važiavo į (duomenys neskelbtini). Iš policijos pareigūnų liudytojų R. T., L. M. – R. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie tarnybiniu automobiliu prasilenkė su J. R. vairuojamu automobiliu, bandydami jį pasivyti nuo prasilenkimo vietos nuvažiavo net apie 5 km atstumą, J. R. automobilis sustojo ne iš karto (10-14 b. l.). Nors skunde akcentuojama J. R. būklė – dėl konflikto ji buvo labai susijaudinusi, pasimetusi, jautė didelę įtampą, stresą, skausmą ir pan. dėl to priėmė spontanišką sprendimą sėsti prie automobilio vairo, taip pat tai, kad L. P. buvo sunkios būklės – dėl patirtų sužalojimų praradinėjo sąmonę ir pan., tačiau tiek pirmiau aptarti, tiek kiti bylos duomenys tokios išvados nesuponuoja. Iš minėtų policijos pareigūnų parodymų, jų tarnybinių pranešimų, byloje esančio vaizdo ir garso įrašų matyti, kad sustabdžius J. R. automobilį, ji elgiasi ramiai, pagalbos neprašė, tikrinosi neblaivumą, pasakojo apie konfliktą. L. P. automobilyje sėdėjo sąmoningas, pareigūnams pasakojo apie konfliktą, vaikščiojo lauke ir pan., jokios pagalbos taip pat neprašė. Nors J. R. skunde akcentuoja ir tai, kad ji siekė išsaugoti ir turtą (automobilį), kurį gadino G. M., tačiau pažymėtina, kad šio turto apsauga neabejotinai vertintina kaip mažiau reikšminga, negu pavojus, kurį ji, vairuodama automobilį neblaivi, kėlė tiek savo, tiek L. P., tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju būtinojo reikalingumo situacija nebuvo susiklosčiusi. J. R., turėdama galimybę konfliktą spręsti/ iš jo pasišalinti kitais būdais (kviestis pagalbą, iš sodybos išvykti su R. P., išeiti pėsčiomis ir kt.), pasirinko netinkamą elgesio variantą – neblaivi vairavo transporto priemonę, tuo padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį pagrįstai bei teisingai nubausta Institucijos nutarimu.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.