- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 1-273-832/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50339-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nedeklaruota, baustas administracine tvarka, teistas:
- 2017-01-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2017-01-01 iki 2017-01-03. Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu, paskirta poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
- 2017-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta neatliktos 2017-01-12 bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2017-02-13 iki 2017-02-14. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę atlikęs, 2017-04-04 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. 2017-05-23 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2017-09-26 apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su mama D. G. metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau tris smūgius lovoje gulinčiai mamai D. G. į veidą, po to sudavė kumščiu ne mažiau dešimt smūgių į kairę ranką ir vieną smūgį į krūtinę, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad gyvena su mama D. G., (duomenys neskelbtini) mamai priklausančiame name. 2017-09-26 dienos metu, jis grįžo į namus neblaivus ir žodžiu pradėjo konfliktuoti su mama, nes ji nebuvo pagaminusi valgyti. Mama nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą, todėl jis susinervino ir priėjęs prie mamos, kumščiu sudavė kelis smūgius į veidą bei į jos kūną. Kur tiksliai pataikė nepamena. 2017-09-29 dienos metu, jis su mama vėl apsižodžiavo, vėl buvo neblaivus ir mama iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, jie pamatė, jog mamos veide yra kraujosruvos, mama jiems papasakojo, kad jis 2017-09-26 prieš ją smurtavo, todėl jį sulaikė ir patalpino į areštinę. Nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš mamą, pasižada daugiau taip nebesielgti. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 43-44).
Kaltinamojo R. G. kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiosios D. G. parodymais, kuri parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi R. G.. 2017-09-29 dienos metu apie 11.00 val., ji grįžo iš draugės į namus, buvo išgėrusi degtinės butelį su drauge. Namuose buvo neblaivus sūnus R. G.. Jai grįžus į namus, R. G. pradėjo priekaištauti, kad ji nepagamino maisto, klausinėjo kur buvo. Ji sūnui pasakė, kad sūnus prie maisto neprisideda ir tegul neaiškina. Tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jai pagrasino, kad sumuš, pradėjo mėtyti namų apyvokos daiktus. Ji išsigando, kad jos nesumuštų ir iš jai priklausančio mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams, jiems nustatė girtumus, tada ji pareigūnams papasakojo, kad sūnus R. G. 2017-09-26 ją sumušė, nes akivaizdžiai matėsi kraujosruvos jos veide – 2017-09-26 antradienį, ji grįžo į namus apie 14.00 val., namie buvo neblaivus sūnus, kuris pradėjo jai priekaištauti, kad ji buvo išėjusi iš namų ir jam negamino valgyti. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji nuėjo į jai priklausantį kambarį, sūnus atėjo į jos kambarį ir jai gulint lovoje sudavė kumščiu ne mažiau tris smūgius į veidą, kumščiu sudavė ne mažiau dešimt smūgių į kairę ranką, kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę. Smūgių skaičiaus tiksliai nepamena, nes išsigando, buvo strese ir smūgių nesuskaičiavo. Jos veide ir kūne liko kraujosruvos. Kai ji pasakė sūnui, kad iškvies policiją, sūnus R. G. jai pagrasino, kad jei ji iškvies policiją, tai jis išvis ją pribaigs. Ji išsigando ir į policiją nesikreipė. Kai sūnus R. G. prieš ją smurtavo, jai skaudėjo, jo smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą ir dabar dar jaučia skausmą veide ir rankoje. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Turtinė, neturtinė žala jai nepadaryta, byloje civilinio ieškinio nereikš. Ji prašo, sūnų nubausti įstatymo numatyta tvarka, prašo jį įpareigoti prie jos nesiartinti, nes jis smurtauja ir ji bijo sūnaus (b. l. 19-20).
2017-09-29 informaciniu pranešimu ROIK 0117000547965, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas, kad R. G. triukšmauja, grasina, mėto daiktus. Atvykus nurodytu adresu, smurto artimoje faktas pasitvirtino, pranešėja D. G. paaiškino, kad sūnus R. G. prieš ją smurtavo prieš tris dienas. Ant pranešėjos veido matėsi akivaizdžios mėlynės (b. l. 7-9).
2017-09-29 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0117000547965, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 10-13).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, duoti parodymai atitinka nukentėjusiosios duotus parodymus. Duotus parodymus taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių.
R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis suduodamas kumščiu ne mažiau tris smūgius lovoje gulinčiai mamai į veidą, po to suduodamas kumščiu ne mažiau dešimt smūgių į kairę ranką ir vieną smūgį į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 31-33), ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017-08-23, paskirtų baudų nemoka (b. l. 34-37), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 38), į priklausomybės ligomis sergančių asmenų įskaitą neįrašytas (b. l. 29). Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, paskyrus kaltinamajam R. G. BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 90 parų areštą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, R. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog R. G. smurtavo prieš savo motiną, kuri jo bijo, siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus bei siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtinos BK 72¹ ir 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, t. y. įskaitytinos 2 arešto paros (b. l. 46, 49).
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. G., nebendrauti, neieškoti ryšiu su ja ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu bei nesilankyti name, adresu (duomenys neskelbtini), R. G. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, t. y. įskaityti 2 dvi arešto paros.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72¹, 72² straipsniais R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu. Dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo arešto atlikimo dienos.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. G., nebendrauti, neieškoti ryšiu su ja ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu bei nesilankyti name, adresu (duomenys neskelbtini), R. G. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. G..
Išaiškinti R. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.