Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-242-1072/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-26
Bylos Nr.
AN2-242-1072/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00746-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
  • 10.57pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-242-1072/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00746-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 10.57; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria tenkintas K. L. skundas ir pakeista VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-352-2024 dalis, kuria K. L. paskirta 615 Eur bauda ir nuspręsta paskirti K. L. administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Institucijos specialistė 2024 m. vasario 7 d. surašė K. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-437-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. vasario 7 d. 08.24 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.67 straipsnio, ABI 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto, 58 straipsnio 3 dalies, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai) 38.2, 41, 120.2, 123 ir 127.1 punktų reikalavimus. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki 2024 m. kovo 8 d. sumokėti 300 Eur baudą.

2. K. L. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2024 m. vasario 7 d. protokolo pagrindu Institucijos specialistė 2024 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-352-2024, kuriuo K. L. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 615 Eur dydžio bauda.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, K. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad įmonė kurį laiką nevykdo veiklos, todėl netikro elektroninio pašto ir dokumentų, gaunamų įmonės adresu. Prašė sumažinti baudą iki pradinės 300 Eur baudos arba anuliuoti.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkintas K. L. skundas ir pakeista VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-352-2024 dalis, kuria jam paskirta 615 Eur bauda ir nuspręsta paskirti K. L. administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

5. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skunde nurodoma, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdama K. L. 615 Eur dydžio baudą, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai, nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Institucijos atstovės teigimu, K. L. buvo tinkamai informuotas, kad neįvykdžius protokole nurodyto administracinio nurodymo, šis nurodymas bus laikomas negaliojančiu. Pareiškėjas per nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Institucijos protokolas, kaip ir visi kiti dokumentai, pareiškėjui buvo siunčiami elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad protokolas buvo įteiktas tinkamai, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nutarimu paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur, t. y. tokio dydžio, kuri buvo nurodyta protokolo administraciniu nurodymu.

5.2. Skunde pažymima, kad protokolas ir skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvestas Administracinių nusižengimų registre kaip kontaktinis pareiškėjo adresas, kurį valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodė jis pats ir tai atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad K. L. šį elektroninio pašto adresą buvo nurodęs kaip kontaktinį. Institucija neturi duomenų, kurie patvirtintų, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, asmens paskyra neaktyvi ir nenaudojama, kadangi Administracinių nusižengimo registro duomenimis, procesinius dokumentus šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti pavyko. Be to, pareiškėjas skunde neteigė, kad protokolo negavo bei laiku negalėjo įvykdyti administracinio nurodymo ir sumokėti 300 Eur. Skunde kaip tik nurodyti teiginiai patvirtina faktą, kad tiek protokolą, tiek nutarimą, išsiųstus elektroniniu paštu, pareiškėjas yra gavęs.

5.3. Institucijos atstovė skunde taip pat nurodo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos atstovės manymu, švelnesnės nuobaudos paskyrimas neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. L. administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siūloma sumokėti administraciniu nurodymu iki nurodytos datos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad K. L. 2024 m. vasario 7 d. 08.24 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta CK ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.67 straipsnio, ABI 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto, 58 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 38.2, 41, 120.2, 123 ir 127.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

10. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas, nenustatęs, jog Institucijos nutarimu K. L. būtų nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl K. L. paskirtos nuobaudos sumažinimo. Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. L. administraciniu nurodymu paskirtą 300 Eur dydžio baudą, o nepaliko galioti Institucijos nutarimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar K. L. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, todėl nagrinėjamu atveju aktualus ANK 573 straipsnis, kuriame reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija apeliaciniame skunde apygardos teismui pateikė fotonuotrauką iš Administracinių nusižengimų registro apie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu bei nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo ir išsiuntimo duomenis (b. l. 44), kurioje užfiksuota, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo sugeneruotas 2024 m. vasario 7 d. 08.29 val. ir 08.33 val. išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Analogišku būdu siųstas ir skundžiamas nutarimas, kuris buvo sugeneruotas 2024 m. balandžio 17 d. 08.35 val. ir 08.40 val. išsiųstas minėtu elektroninio pašto adresu. Nors Institucija, skunde ginčydama tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įvestas Administracinių nusižengimų registre kaip kontaktinis pareiškėjo adresas, kurį valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodė jis pats ir tai atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis su minėtu administracinio nusižengimo protokolu susipažino pavėluotai. Juo labiau, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog K. L. protokolą su administraciniu nurodymu gavo. Vien žyma apie dokumentų išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jų gavimo fakto.

12. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, būtent Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Tokios pozicijos laikomasi ir naujai suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

13. Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu.

14. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Sistemiškai vertinant šią ANK normą, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-24-719/2024). Teismų praktikoje taip pat pažymėta ir tai, jog ši nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

15. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai pažymėjo, jog tinkamai įteikto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu atveju, asmens teisinė padėtis skiriasi nuo to, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas – administracinis nurodymas savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes sudaro prielaidas savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

16. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams, pažymėtina, kad ANK įtvirtinto administracinio nurodymo instituto paskirtis yra kuo ekonomiškiau ir greičiau baigti administracinio nusižengimo teiseną, kai pažeidėjas neginčija savo kaltės ir pažeidimo kvalifikacijos. Tai leidžia sutaupyti lėšas nenagrinėjant bylos, nerevizuojant priimto nutarimo apeliacine tvarka, nesiimant priemonių priverstiniam baudos išieškojimui. Kartu šis institutas suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti galimybe sumokėti mažesnę baudą, t. y. pusę minimalios ANK straipsnio sankcijoje nustatytos baudos, o tam tikrais pakartotinumo atvejais – minimalią baudą (ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 610 straipsnio 1 dalis). Taigi taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje pasiekiamas valstybės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens kompromisas dėl proceso baigties ir atsakomybės ribų, kartu proceso šalims nesuteikiant apskundimo galimybės (ANK 610 straipsnio 4 dalis). Taigi, Institucijai, išsiuntusiai K. L. procesinius dokumentus elektroniniu paštu, neįsitikinus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o po to priimtas ir išsiųstas skundžiamas nutarimas, buvo užkirstas kelias pasinaudoti administracinio nurodymo institutu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė skundžiamo Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį dėl K. L. paskirtos baudos. Kita vertus, K. L. skunde apylinkės teismui nurodomos aplinkybės, kad įmonė nevykdo veiklos, todėl netikrino elektroninio pašto nei įmonės adresu gaunamų dokumentų, neturi esminės reikšmės, kadangi K. L. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo asmeniniu elektroninio pašto adresu, nurodytu Administracinių nusižengimų registre (b. l. 72). Tačiau tai nepaneigia fakto, kad K. L. asmeniniu elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti.

17. Apibendrinęs apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas sumažinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L. skirtos baudos dydį priimtas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Venckienė