Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 150 str. 3 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dvidešimt parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams dvidešimčiai dienų.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir V. G., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 3 d., apie 16.30 val. Atkočiškių k., Utenos r., prie Utenos pensionato, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. kumščiu suduodamas K. S. į pilvą ir sukeldamas jam fizinį skausmą, iš K. S. rankų išplėšė maišelį, pagrobė iš maišelio ant žemės iškritusį 2 litrų talpos alaus butelį 6,00 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam K. S. padarydamas 6,00 Lt turtinę žalą.

Be to, N. B. 2009 m. balandžio 3 d., apie 18 val. Naujasodžio k., Vyžuonų sen., Utenos r., esančiame miškelyje, veikdamas bendrininkų grupe su ir V. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, seksualiai prievartavo nepilnametę R. L., gimusią 1992 m. rugpjūčio 3 d., t.y. V. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudojo fizinį smurtą prieš R. L. - sudavė kumščiais ir įspyrė R. L. ne mažiau kaip po vieną kartą į veidą ir kitas kūno vietas, parklupdė ją ant žemės ir taip palaužė R. L. pasipriešinimą bei įkalbinėdamos N. B. santykiauti su R. L. oraliniu būdu, palenkė N. B. padaryti nusikalstamą veiką, o N. B., pasinaudodamas tuo, kad V. G. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmais R. L. pasipriešinimas palaužtas bei pats panaudodamas fizinį smurtą, t.y. ranka jėga prilenkęs klūpančios R. L. galvą prie savo lytinio organo, prieš jos valią, norėdamas savo lytinį organą įvesti į nukentėjusiosios burną, juo tyčia lietė R. L. veidą ties lūpomis, taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą.

Apeliaciniu skundu N. B. prašo švelninti bausmę. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė – nukentėjusiosios nemušė ir lytinio organo į burną nekišo. Yra jaunas, nori sukurti šeimą, turėti vaikų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu N. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas – plėšimą ir seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą. Nuteistasis neginčija nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas už plėšimą, tačiau nurodo, kad R. L. seksualiai neprievartavo – nenaudojo fizinio smurto, lytinio organo į burną nekišo. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visetą ir pateikė dėl jų pagrįstas ir logiškas išvadas dėl nuteistojo N. B. kaltės, įvykdžius jam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Reikia pažymėti, kad nors nuteistieji N. B. ir V. G. bei nukentėjusiosioji R. L. procese turėjo skirtingą interesą, tačiau jų duoti parodymai visiškai sutampa, jie buvo nuoseklūs ir nesikeičiantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Šiuos parodymus patvirtino kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – tai liudytojų G. A., I. T. parodymai, duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, daiktų pateikimo ir apžiūros protokole. Taigi, iš įrodymų viseto matyti, kad V. G., D. B. ir S. L. iš pradžių smurtavo prieš nukentėjusiąją dėl asmeninių nesutarimų. Mintis pasiūlyti N. B. išprievartauti R. L. kilo V. G. ir D. B. vėliau. Iš pradžių merginos liepė R. L. santykiauti su N. B. oraliniu būdu, tačiau ji nesutiko, verkė. Tuomet V. G. ir D. B. spyrė R. L. per pakinklius ir ji suklupo, po to D. B. spyrė jai į nugarą ir ji veidu atsitrenkė į N. B. šlaunis. Kai ši atsitiesė, N. B. išsitraukė lytinį organą ir prie jo jėga lenkė nukentėjusiosios galvą, norėdamas lytinį organą įvesti į jos burną. Kaip ir nurodo apeliaciniame skunde N. B., lytinio organo nukentėjusiajai į burną neįkišo - įkišti nepavyko dėl nukentėjusiosios pasipriešinimo (ji nesižiojo, stengėsi nuleisti galvą žemyn), o taip pat dėl to, kad nesustandėjo varpa. Tačiau tiek N. B., tiek nukentėjusioji R. L. (V. G. ir D. B., N. B. paprašius, tuo metu buvo nusisukusios) parodė, kad N. B. lietė lytiniu organu R. L. veidą ties lūpomis. Seksualinio prievartavimo sudėtyje numatyti alternatyvūs požymiai – tai veiksmai, kai lytinė aistra su žmogumi prieš jo valią tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 patvirtiną teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalgą, lietimas lytiniu organu kito žmogaus kūną laikoma lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino N. B. veiksmus - prieš nukentėjusiosios valią lietimą lytiniu organu jos veidą ties lūpomis - lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu. Esant alternatyviems nusikalstamos veikos požymiams, veikai kvalifikuoti užtenka vieno iš jų buvimo kaltininko veikoje. Reikia pažymėti, kad seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali, todėl įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos su prievartavimo veiksmų pabaiga. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Nukentėjusioji R. L. nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametė (1 t., b.l. 58). Aptartų įrodymų visuma pirmos instancijos teismas pagrįstai N. B. veiką kvalifikavo kaip nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 150 str. 3 d., paskirtos vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Baudžiamasis įstatymas už nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančios taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 150 str. 3 d. sankcijoje, byloje nėra. Be to N. B. nusikalto Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, t.y. būdamas recidyvistu, todėl teismas pagrįstai už šią veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: areštą arba laisvės atėmimą iki šešių metų. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikaltimu nesukelta sunkių pasekmių, pagrįstai nustatė švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Bausmių dydžiai individualizuoti taip pat tinkamai. Padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Administracine tvarka N. B. nebaustas. Pirmos instancijos teismas, vertindamas N. B. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo užbaigti dar trys ikiteisminiai tyrimai dėl tyčinių nusikaltimų padarymo ir bylos perduotos nagrinėti teismui, o taip pat buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinės veikos. Tai rodo, kad nuteistasis yra neigiamai orientuota, linkusi nusikalsti asmenybė. N. B. gyveno Utenos vaikų globos namuose, namų direktoriaus S. N. charakterizuotas neigiamai, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, agresyvus (2 t., b.l. 59). Gydytis nuo alkoholizmo atsisakė, o individualūs pokalbiai, nuolat teikiama psichologinė ir soc. pedagogo pagalba nuteistojo elgesio tai pat nepakeitė. N. B. nusikalstamą veiką padarė prieš nukentėjusiąją, su kuria gyveno tuose pačiuose vaikų globos namuose, palaikė draugiškus santykius. Ši aplinkybė leido teismui padaryti išvadą apie ypač didelį N. B. cinizmą. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiams ribas, teismas paskyrė N. B. bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei nepilnamečiams skirtinų bausmių už padarytas veikas, vidurkiai. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Bendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

Atmestinas nuteistojo argumentas, kad yra jaunas, todėl nori sukurti šeimą, turėti vaikų.

Dėsninga, kad dėl paskirtos bausmės ją atliekantis asmuo jaučia nepatogumus dėl teisių ir laisvių suvaržymų, priešingu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Algirdas Gaputis.