Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-981-856/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-14
Bylos Nr.
e2S-981-856/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Skolininkas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-981-856/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07342-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8770-1042/2016, kuria skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė V. D. pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės J. S. priteisti 2143,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 2276 Eur sumai.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymu priteisė iš skolininkės J. S. 2143,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo (2016-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditorės V. D. prašymą tenkino, areštavo skolininkei J. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir(ar) kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su kreditore V. D..

4. Teismas nurodė, kad skolininkė vengia grąžinti kreditorei skolą, kreditorės teigimu, skolininkė pareiškė, kad jokios skolos kreditorei negrąžins. Skolininkė niekaip nereaguoja į kreditorės prašymus grąžinti skolą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkės J. S. atžvilgiu 2016 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo UAB „Litesko“ naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu skolininkė J. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą pareikalauti bankroto bylos medžiagą ir pridėti ją prie bylos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Kreditorė savo pareiškimą motyvavo melagingais parodymais, nė neužsimindama, kad apeliantės turtas yra areštuotas IĮ „J“ bankroto byloje, ir kad kreditorei skola yra mokama. Vien 2016 m. liepos mėnesį jai yra sumokėta 200 Eur.

5.2. Bankroto administratoriumi bankroto byloje paskirtas S. G., kuriam yra perduota visa medžiaga, tame tarpe ir skolos mokėjimo kvitai, apie kuriuos apeliantė net neužsimena, o tai galima traktuoti kaip teismo klaidinimą.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorė V. D. pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės J. S. priteisti 2143,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės J. S. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 2276 Eur sumai.

8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria kreditorės reikalavimams užtikrinti areštuotas jos turtas, nurodydama, kad IĮ „J“ bankroto byloje jau yra areštuotas jos turtas, ji skolą kreditorei moka, 2016 m. liepos mėnesį sumokėjo 200 Eur.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė iš esmės nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo, nepateikė atskirąjį skundą pagrindžiančių įrodymų. Nors apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nesuformulavo teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, todėl neturi pagrindo analizuoti šalių tarpusavio santykių, šalių bendradarbiavimo klausimų vykdant įsipareigojimus. Apelianto turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pažymėtina, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomi, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

12. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad kreditorė klaidina teismą nenurodydama, jog J. S. turtas jau yra areštuotas IĮ „J“ bankroto byloje, o kreditorei yra mokama skola, prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą pareikalauti bankroto bylos medžiagą ir ją pridėti prie bylos.

13. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą IĮ „J“, bankroto administratoriumi paskyrė S. G.. Minėta nutartimi teismas areštavo IĮ „J“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, sustabdė visas pas antstolius esančias vykdomąsias bylas, kuriose iš įmonės vykdomas išieškojimas, iki įsiteisės nutartis iškelti IĮ „J“ bankroto bylą. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutarties matyti, kad bankroto byloje buvo areštuotas IĮ „J“ turtas, tačiau nėra jokių duomenų, kad areštuotas skolininkei J. S. nuosavybės teise priklausantis turtas. Skolininkės J. S. bei IĮ „J“ turtas areštuotas Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1135-83/2009, arešto mastas – 10601,06 Lt. Pažymėtina, kad, nors ir yra areštuotas skolininkės J. S. turtas, tačiau CPK teisės normos nedraudžia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinant kito kreditoriaus reikalavimus.

14. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė, nurodydama aplinkybes, kad kreditorei yra mokama skola, ir vien tik 2016 m. liepos mėnesį jai sumokėta 200 Eur suma, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias apeliantės nurodytas aplinkybes. Nepateikus teismui skolos mokėjimą pagrindžiančių įrodymų, vertintina, kad apeliantė šių aplinkybių neįrodė.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkei Šiaulių apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „Litesko“ reikalavimus, o tai rodo apeliantės galimą vengimą atsiskaityti su kreditoriais.

16. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepaneigė objektyvios grėsmės egzistavimo teismo sprendimo įvykdymui, o taip pat ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė