- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-22
- Bylos Nr.
- T-XX-25-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- C. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos C. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl reikalavimo nugriauti statinį panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 14 d. reikalavimą Nr.2.11-70-(14.18), kuriuo pareiškėja įpareigota nugriauti padidintą jai priklausančio poilsio namelio, esančio Miško g.11, Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje, dalį ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėja nurodė, kad 1995 m. rugpjūčio 1 d. iš Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“, pagal tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatymą bei Įmonių, kuriose vykdoma bankroto procedūra, turto pardavimo iš varžytinių nuostatus, vykdant bankroto procedūrą bei tenkinant jos kreditorinius reikalavimus ir kompensuojant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ji įsigijo šioje byloje ginčijamame atsakovo reikalavime nurodytą poilsio namelį. Pareiškėja nurodė, kad ji jokių savavališkos statybos darbų neatliko ir jai priklausančio namelio nepadidino. Namelis yra išlikęs toks pat, kokį pareiškėja 1995 metais įsigijo iš įmonės „Jūra“. Atsakovas reikalavimą nugriauti statinio dalį surašė dėl to, kad, jo nuomone, nesutampa faktinis statinio plotas su plotu, užfiksuotu registracijos dokumentuose. Tačiau tai, kad dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa su faktiniais duomenimis, nereiškia, jog buvo atlikti statybos darbai. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu reikalavimu nepagrįstai yra siekiama apriboti jos nuosavybės teises.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs su savininko teisėmis bei neteisėtos statybos civilinėmis teisinėmis pasekmėmis (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis). Reikalavimas nugriauti statinį, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl dėl tokio reikalavimo kylantis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje O. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje D. M. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta byloje R. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ginčas nagrinėjamu atveju, pirmiausia, yra susijęs su disponavimu statiniu ir pareiškėjos nuosavybės teisėmis į statinį. Atsakovas reikalauja, kad pareiškėja nugriautų jai priklausančio statinio dalį, viršijančią registracijos dokumentuose nurodytą statinio plotą, kaip savavališkai pastatytą. Tačiau pareiškėja tvirtina, jog ji jokių savavališkos statybos darbų neatliko, o ginčo statinys buvo įsigytas iš bankrutuojančios įmonės, tenkinant kreditorinius reikalavimus, būtent tokio ploto, koks jis faktiškai ir yra šiuo metu. Taigi, sprendžiant aptariamą ginčą, pirmiausia, turi būti vertinamas sandorio, kuriuo bankrutuojanti įmonė perdavė savo kreditoriui turtą, dalykas (t. y. nustatoma, koks konkrečiai daiktas šiuo sandoriu buvo perduotas), o galimai savavališkos statybos padarinių taikymas turi būti nagrinėjamas ir draudimo disponuoti savavališkai pastatytu statiniu aspektu (1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnis, galiojančio Civilinio kodekso 4.103 straipsnis). Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo statinys, kaip nurodo pareiškėja, buvo įsigytas įmonės bankroto procedūros metu. Tai sudaro pagrindą teigti, jog ginčo išsprendimas yra susijęs ir su bankroto teisinių pasekmių vertinimu. Kadangi bankroto bylų nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, todėl ir kitų klausimų, susijusių su bankroto teisės normų taikymu, sprendimas taip pat turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptariamas ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos C. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl reikalavimo nugriauti statinį panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo