- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2-19-443/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00545-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Jonas Skalskas, Raimonda Kazlauskienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei D. N., ieškovės atstovui pagal atstovavimo sutartį advokatui Jonui Skalskui, atsakovui R. K., atsakovo atstovei pagal atstovavimo sutartį advokatei Raimondai Kazlauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei D. N. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, palaikydama ieškinį paaiškino, kad buvo kreipusis į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 60 000 Lt skolos pagal 2007-07-24 paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 150 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. 2010-04-30 priimtas teismo įsakymas – R. K. paprieštaravus, buvo panaikintas teismo 2010-06-19 nutartimi, kuria D. N. buvo pasiūlyta teismui pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2010-06-04 pateikė ieškinį atsakovui dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 60 000 Lt skolos pagal 2007-07-24 paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškindama ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jau trys metai gyvena Anglijoje, ieškinyje nurodė sesers adresą procesinių dokumentų ir kitokios informacijos greitesniam gavimui. Lekėčiuose turi butą, kuris yra išnuomotas. Į Lekėčius atsikraustė ir pradėjo dirbti UAB ,,Lekėčiai” 1988 m. Ten dirbo ir atsakovas – jiedu kartu išdirbo 9 m. Ieškovė dirbo mėsos perdirbimo ceche meistre 4 metus, paskui meistre skerdykloje, o tuo metu atsakovas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Šalys buvo susijusios darbiniais reikalais. Toje pačioje įmonėje dirbo R. K. sesuo, kuri buvo ieškovės draugė, ir jo mama. Ieškovė žinojo, kad jis turi savo verslą – tralą ir veža iš užsienio mašinas. Jis kalbėdavo, kad nori pirkti dar vieną tralą, bet neturi pakankamai pinigų, o tuo laiku visiems buvo įteikti lapeliai, kad netenka darbo. Todėl atsakovas ir apsisprendė pirkti antrą tralą. Tuo metu ieškovė mokėsi Vilniuje neakivaizdžiai ir sumanė keltis ten gyventi. Ieškovė turėjo susitaupiusi grynų pinigų namuose, bet jų nepakako buto pirkimui Vilniuje. R. K. sakė, kad už paskolą jis mokės 12 procentų palūkanų. Ieškovė jau anksčiau domėjosi, kur galėtų investuoti pinigus. Bankas tuo metu siūlė tik 4 procentus, o R. K. sakė, kad tralas bus beveik naujas ir jo vertė apie 500 000 Lt. Ieškovei atrodė, kad taip saugiai investuos savo pinigus. Skolino atsakovui per du kartus. Atsakovas atvyko į ieškovės butą Lekėčiuose ir ši jam paskolino 20 000 Lt. Po mėnesio jis sumokėjo ieškovei procentus. Tai sustiprino ieškovės pasitikėjimą atsakovu ir 2007 liepos mėnesio pabaigoje ji paskolino jam dar 40 000 Lt. Paskolos raštelį rašė pats R. K. – ieškovei pasirodė, kad jis rašo neteisingai, todėl ji parašė pati du vienodus paskolos raštelius – abiem šalims, nes norėjo surašyti teisingiau. Ką jis rašė neteisingai – neatsimena. Ieškovė tuomet nežinojo, kad reikia raštelyje aiškiai parašyti apie pinigų gavimą. Raštelyje skaičius įrašė ir žodžiu – žinojo, kad taip turi būti parašyta. Pasirašė raštelį pats R. K. savo tušinuku – todėl jo rašytų žodžių spalva ir skiriasi. Ieškovė parašė žodį ,,pasiskolinau” ir tai reiškia, kad atsakovas pinigus gavo. Ieškovė buvo tikra, kad raštelis atitinka visus reikalavimus. Pasitikėjo atsakovu, todėl ir nėjo pas notarą. Pinigus atsakovas žadėjo atiduoti kaip įmanoma greičiau, todėl ir pinigų grąžinimo terminas raštelyje nebuvo aptartas.
2008 m. vasarį ieškovė išvyko į užsienį. Šalys bendraudavo telefonu. Atsakovas palūkanų nemokėjo, nors buvo pažadėjęs mokėti. Jis sakė, kad turįs problemų dėl lizingo. Paskui ieškovė pradėjo jam dažniau skambinti – atsakovas tada pervedė 2000 Lt ir 1000 Lt. Atsakovas prašė ieškovės sąskaitos numerio tuometiniame Hansabanke, bet ji tokios neturėjo, todėl pasakė savo seseriai, kad ji duotų savo sąskaitos numerį. Sesers vyras pasakė, kad jis daugiau užsiima šeimoje bankininkyste, todėl davė savo sąskaitos numerį ir pinigai buvo pravesti į jo sąskaitą. Tai buvusi tik dalis palūkanų. R. K. vis skundėsi, kad jam sunku, kad nesiseka. 2009 m. sausio mėnesį ieškovė sužinojusi, kad dėl tokios problemos galima kreiptis į ,,Ekskomisarų biurą” – ten ją konsultavo darbuotojas A. R. ir iš jo ieškovė sužinojo, kad paskolos raštelis pilnai neatitinka jam keliamų reikalavimų. Jis pasiūlė pasirašyti su atsakovu vekselį arba sudaryti paskolos sutartį per notarą. Bet su atsakovu nepavyko susisiekti, todėl tuos reikalus atidėjo birželio mėnesiui. Tada su atsakovu susitiko ir jis sutiko eiti pas notarą, bet netrukus R. K. atsisakė vykti pas notarą – paaiškino nenorįs užkrauti savo šeimai skolų. Ieškovei pasakius, kad konsultavosi skolos klausimu su specialistais, jis dėl to dar labiau supyko – nuo to laiko faktiškai nebendravo. 2010 m. sausio mėnesį į ,,Ekskomisarų biurą” nuėjo ieškovės sesuo, nes tuo metu ieškovė buvo Anglijoje. A. R. jai pasakė, kad atvejis sudėtingas ir paskambino atsakovui seseriai dalyvaujant – įjungė garsiakalbį, prisistatė, paklausė ar R. K.. Jam atsakė, kad taip, ir tada perskaitė raštelio turinį ir atsakovas patvirtino, kad yra skolingas, bet neturįs pinigų. Tada A. R. pasiūlė nueiti pas notarą įforminti mokėjimo grafiką ir atsakovas sutiko, bet to nepadarė. Tada A. R. pasiūlė kreiptis į teismą ir rekomendavo advokatę I.Blaževičienę. Ieškovė sudarė su ja susitarimą. Teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes jos advokatė pasakė, kad nereikia dalyvauti parengiamuose posėdžiuose. 2010 m. spalio mėnesį advokatė parašė, kad atsakovas taikiam bylos baigimui siūlo 30 000 Lt, tada 2011 m. vasario mėnesį pasiūlė 45 000 Lt – ieškovė pasakiusi, kad nori 50 000 Lt. Paskutinį kartą siūlė 35 000 Lt, bet ieškovė atsisakė. Ieškovė paaiškino, kad nuo 1998 m. jos pajamos per mėnesį buvusios 800-900 Lt, kad nedirba nuo 2007 m. liepos mėnesio. Pragyvenimui užtekdavo 300 Lt-400 Lt. Tėvai padėdavo maistu ir pinigais. Paaiškino, kad anksčiau nėra pinigų skolinusi svetimiems. 2006 m. pinigus galėjo pervesti jai jos sesuo. Kadangi tai jos sesuo, jei pinigus nedidelėmis sumomis ir skolino kada, tai tikrai be raštelių. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti (t. II, b.l. 34-36).
Šalies argumentai
Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, todėl pateikė teismui priešieškinį (priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (t. I, b.l. 40-45, 93-98), kuriais prašo atmesti ieškovės D. N. ieškinį kaip nepagrįstą bei pripažinti 2007-07-24 paskolos sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškindamas ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovę pažįsta, nes kartu dirbo UAB ,,Lekėčiai” – jis išvežiodavo produkciją, ji išrašydavo sąskaitas. 2007 m. darbai baigėsi, jų santykiai buvo geri, todėl atsakovas paprašė ieškovės paskolinti pinigų. Liepos mėnesį ji paskolino jam 3000 Lt. Atsakovas pasirašė ant tuščio popieriaus lapo ir išėjo. Paskui dirbo autovežiu ir grąžino tuos pinigus 2008 metais – vieną kartą 1000 Lt, kitą – 2000 Lt. Pašnekėjęs su draugais ir pažįstamais, sužinojęs, jog jei bylos nagrinėjimas teismuose tęsis iki pačio Aukščiausiojo teismo, tai gali kainuoti apie 15 000 Lt – todėl tiek ir buvo nusiteikęs sumokėti ieškovei, kad baigti bylą taikiai. Mano, kad ieškovė norinti jo sąskaita nepagrįstai pralobti. Jis yra savo darbe ir anksčiau pasirašinėjęs ant tuščių sąskaitų faktūrų. Pasitikėjo ieškove, todėl ir pasirašė ant tuščio lapo, todėl matosi jo rašytų žodžių skirtinga tušinuko spalva. Pirmą kartą pamatęs tą raštelį, kuriame, beje, yra skaičių taisymas, kai iš užsienio kelionės grįžo 2010 metais. Raštelio kopijos neturįs. Nekilnojamojo turto nepirkęs – defektuotą tralą pirkęs 2007 m. pavasarį už 7000 Lt-8000 Lt, o 60 000 Lt niekada neturėjęs. Beje, tokios sumos negalėjusi turėti bei skolinti ir pati ieškovė. Niekas iš niekur jam neskambino dėl paskolos. Negali atsakyti į klausimą, kodėl jo atstovė advokatė siūlė ieškovės atstovei 40 000 Lt už taikų bylos pabaigimą, jei atsakovas su ja apie tai nebuvo kalbėjęs (t. II, b.l. 36).
Liudytojas A. R. parodė, kad dirbo ,,Ekskomisarų biure”, dabar yra pensininkas.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2009 m. rudenį į biurą kreipėsi D. N.. Paaiškino, kad paskolino pinigus ir paprašė padėti juos atgauti. Pakonsultavo, kad gražiuoju pasikalbėtų su skolininku, o jei nepavyks, kad kreiptųsi į juos. 2010 m. kreipėsi ieškovės vardu jos sesuo V. P. ir jie pasirašė sutartį. Nustatė R. K. turtinę padėtį, kad turto praktiškai nėra – turi tik transporto priemonę. Telefonu susisiekė su juo, prisistatė, paklausė, ar pažįsta D. N., ar skolinosi pinigus, pasakė apie raštelį. Liudytojui R. K. pasakė, kad tikrai pasiskolino, bet neturi iš ko atiduoti. Liudytojas paaiškino, kad surašytų sutartį per notarą ir sudarytų skolos grąžinimo grafiką. R. K. pasakė, kad taip ir padarys. Po kiek laiko liudytojui paskambino D. N. ir pasakė, kad pas notarą R. K. atsisakė eiti. Tada liudytojas patarė D. N. kreiptis į teismą. Liudytojas pabrėžė, negalįs nepadėti žmonėms, nes netoleruoja nesąžiningų žmonių (t. II, b.l. 36-37).
Liudytoja L. P. parodė, kad yra ieškovės draugė. 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje atėjo pas ieškovę ir ten rado R. K.. Liudytoja sėdėjo kambaryje, o jie koridoriuje tęsė pokalbį. Kalbėjo apie tai, kad reikia važiuoti pas notarą pasirašyti paskolos sutartį. R. K. sakė, kad negalįs, nes išvažiuoja į užsienį – žadėjo, jog grįžęs paskambins. Žinojo patį faktą, kad D. N. R. K. pinigų paskolino, tačiau kaip ir kiek, nežino (t. II, b.l. 37).
Liudytojas D. P. parodė, kad ieškovė yra jo žmonos sesuo. Liudytojo niekas neprašė skolinti pinigų, o jis jų tiek ir nebūtų galėjęs paskolinti, nes su žmona dirba, turi vaiką ir ketino pirkti dviejų kambarių butą. Pinigų grąžinimas vyko per liudytojo sąskaitą, nes jis turėjo sąskaitą banke ir dažniausia mokesčius mokėjo internetu. D. N. sakė, kad jai turi pervesti palūkanas. Tada liudytojas pasidomėjęs ir žmona parodžiusi jam paskolos raštelį. K. D. grįžo iš Anglijos, atidavė tuos pervestus pinigus grynais. Iš ieškovės yra pasiskolinę ir 100 Lt, ir 200 Lt iki algos. Ar žmona skolinosi daugiau, negali pasakyti (t. II, b.l. 37).
L. V. P. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. Žinojo, kad sesuo turi pinigų – važinėjo į užsienį, dirbo, viena gyveno, tėvai rėmė, tad jai pavyko susitaupyti. Sesuo sakė, kad kažkoks bendradarbis siūlo 12 procentų už paskolą, sakė, kad nori investuoti 50 000 Lt-60 000 Lt. Papasakojo, kad paskolino pinigus – surašydami paskolos raštelį. Kai sesuo išvyko į užsienį, V. P. užvažiuodavo į jos butą Lekėčiuose. Sesuo paprašė paimti paskolos raštelį. Liudytoja jį pasižiūrėjo ir po kurio laiko jį pasiėmė. Sesuo mokėsi ir jai reikėjo pinigų. Buvo pervesta 2000 Lt, po to dar 1000 Lt – palūkanų. Prieš pusantrų metų sesė paprašė nueiti į biurą ir ten turėjo atiduoti liudytojai dokumentus. Biuro darbuotojas pasiūlė paskambinti R. K. – prisistatė, jam atsakė R. K.. Sakė, kad pažįsta D. N., sakė, kad pinigus skolinosi, bet nėra iš ko atiduoti. Buvo pasiūlyta kreiptis į notarą ir R. K. sutiko. Kai grįžo sesuo, R. K. atsisakė taip padaryti (t. II, b.l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priešieškinis ir patikslintas priešieškinis atmestini.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė D. N. prašo priteisti iš atsakovo R. K. 60 000 Lt skolos pagal 2007-07-24 paskolos sutartį (raštelį), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino ar jos negavo.
Ieškovė, pagrįsdama faktą, jog suteikė 60 000 Lt paskolą, pateikė 2007-07-24 paskolos sutartį (raštelį), kuriame nurodyta, kad R. K. pasiskolino iš jos 60 000 Lt ir įsipareigojo mokėti 12 procentų metines palūkanas. Kadangi paskolos sutartyje (raštelyje) nebuvo numatytas paskolos grąžinimo terminas, todėl ieškovė pateikia teismui 2010-01-26 pareikalavimą bei 2010-01-28 įteikimo pranešimą (t. I, c.b. L2-614-443/2010, b.l. 8-9), iš kurių matyti, jog paskolintus pinigus R. K. turėjo jai grąžinti per 30 dienų nuo pareikalavimo gavimo (Lietuvos Respublikos CK 6.873 str. 2 d.). Ieškovė įrodinėja pinigų perdavimo faktą tuo, kad pradžioje R. K. davė mažesnę sumą, ir tik po to, kai atsakovui buvo perduota visa 60 000 Lt suma, jis pasirašė paskolos sutartį (raštelį), todėl paskolos raštelis visiškai atitinka LR CK 6.870 str., 6.871 str. paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus, ir, vadovaujantis LR CK 1. 80 str. 1 d. negali būti pripažintas negaliojančiu, nes paskolos sutartis pripažįstama nuo pinigų perdavimo momento. Ieškovė teigia, kad atsakovas tikrai nebūtų pasirašęs paskolos raštelio, jeigu jam nebūtų perduota visa sutartyje nurodyta pinigų suma. Tai, kad paskolos raštelyje nėra rekvizito „gavau“ dar neįrodo, kad atsakovas pinigų negavo.
A. R. K. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį (priešieškinį ir patikslintą priešieškinį) tenkinti, nes ginčija, jog gavo iš ieškovės 60 000 Lt – teigia, jog paskolinta jam tebuvo tik 3000 Lt, žodžiu susitarta dėl šios sumos grąžinimo per 2008 metus, o ieškovės teismui pateikta paskolos sutartis (raštelis) yra jos pačios suklastota. Minėtus teiginius grindžia LR CK 6.870 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta c.b. Nr. 3K-3-558/2007; LAT 2009-10-05 nutartimi, c.b. Nr. 3K-377/2009, nurodydamas, kad tik perdavus paskolos dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskoliniai santykiai, o paskolos raštelyje, kuriuo ieškovė įrodinėjo ginčo šalių paskolos santykių buvimą, neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka LR CK 8.871 str. 3 d. reikalavimus. Aplinkybę, kad pinigus ieškovė tariamai perdavė 2007-07-24 paskolos raštelio pasirašymo metu, ji grindžia raštelyje įrašytu žodžiu „pasiskolinau“. Minėta paskolos raštelio formuluotė tiek pagal lingvistinę žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek protingumo kriterijaus aspektu, atsakovo manymu, neteikia pagrindo konstatuoti, jog paskolos davėjos 60 000 Lt perdavimo ir paskolos gavėjo – atsakovo, šios pinigų sumos gavimo faktas įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu, t.y. tuo momentu, kurį įrodinėja ieškovė. Atsakovas ginčijamame paskolos raštelyje pasigenda tokiam sandoriui būtinų rekvizitų, nusakomų žodžiais „pinigus gavau“, paskolos gavėjo banko sąskaitos numerio ar pan., pagrindžiančių grynųjų pinigų arba pavedimo (60 000 Lt) perdavimo faktą, įrodantį sutarties sudarymą ir kitas iš to kylančias teisines pasekmes.
Teismas sprendžia, kad paskolos sutartis (raštelis) (t. I, b.l. 150) atitinka LR CK 6.870 str., 6.871 str. paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). D. N. paskolos sutartį (raštelį) rašė pirmą kartą, todėl, tikėtina, kad nežinojo, jog reikia įrašyti konkrečius žodžius „pinigus gavau“. Paskolos sutartis (raštelis) surašytas ieškovės ranka, tačiau ant jo yra atsakovo ranka – šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas, parašyti jo vardas, pavardė bei parašas. Taigi, atsakovas savo parašu patvirtino sutartyje (raštelyje) išdėstytas aplinkybes. Aplinkybę, kad dalį pinigų ieškovė perdavė atsakovui dar iki paskolos raštelio pasirašymo momento, o likusius iki 60 000 Lt sumos – prieš pasirašant paskolos sutartį (raštelį), ieškovė pagrįstai grindžia šiame raštelyje įrašytu žodžiu „pasiskolinau“. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, paskolos raštelio turinį, konstatuoja, kad jame atsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, todėl daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas remiasi ne tik formaliu paskolos sutarties (raštelio) vertinimu, bet ir faktinėmis aplinkybėmis. Įtikinami ieškovės argumentai dėl to, jog būdama geruose darbiniuose bei asmeniniuose santykiuose su atsakovu – to neneigia ir pats atsakovas, žinodama, kad jis turi autovežį, ketina pirkti kitą, t.y. plėsti verslą, ji pagrįstai pasitikėjo atsakovu, todėl iš anksto išskirtinai nesidomėjo ir profesionaliai neparengė paskolos sutarties (raštelio) formos.
Teismas atmeta atsakovo argumentą dėl raštelyje matomo neva taisymo – skaitmens 6 paryškinimo ir nulio prirašymo, kadangi šalia sumos parašymo skaitmenimis, paskolos suma nurodyta ir žodžiais, kuriuose jokių taisymų nėra. Atsakovo paaiškinimą, kad jis pasirašė ant tuščio lapo, tikėdamas, jog bus surašyta paskolos sutarties 3000 Lt sumai tekstas, o tik po to, jam nežinant, ieškovė paskolos sumą įrašė 60 000 Lt ir nurodė 12 procentų metines palūkanas, teismas vertina kaip neįtikinamą ir atmestiną. Net jei tarp šalių buvo susiklostę ypač draugiški darbiniai bei asmeniniai santykiai, vertinant visuotinai priimtino protingumo bei logiškumo kriterijais, nurodytomis aplinkybėmis nebuvo jokio būtinumo atsakovui rašytis ant tuščio popieriaus lapo, o jei visgi buvo taip pasirašyta – suvoktinos to pasekmės ir prisiimtina už jas atsakomybė. Atsakovas ant paskolos (raštelio) pasirašė, todėl turi vykdyti įsipareigojimus, nurodytus paskolos sutartyje (raštelyje). Be to, vertinant atsakovo pareiškimus dėl paskolos sutarties (raštelio) suklastojimo bei ieškovės siekio tokiu būdu nepagrįstai praturtėti, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog atsakovas, gavęs ieškovės reikalavimą sumokėti skolą, nesikreipė į teismą dėl sutarties (raštelio) pripažinimo niekine arba į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad būtų ištirtas galimas paskolos sutarties (raštelio) suklastojimo faktas ir ieškovė būtų patraukta atsakomybėn. Priešingai – atsakovas ir toliau, jau pervedęs per D. P. ieškovei iš viso 3000 Lt (t. I, b.l. 78), susirašinėjo su ja SMS žinutėmis (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t. II, b.l. 10-20), keliančiomis pagrįstų abejonių atsakovo argumentais ir leidžiančių daryti išvadą, jog paskolos grąžinimas, pervedus 3000 Lt į ieškovės sesers vyro D. P. sąskaitą, tuo nesibaigė.
Svarbi aplinkybė, jog visi teisme apklausti liudytojai teigia, kad paskola buvusi sudaryta – vieni žinojo apie patį paskolos faktą, kiti iš paties R. K. girdėję to patvirtinimą (t. II, b.l. 36-37).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į nepaneigtą faktą, jog atsakovo advokatė vedė derybas su ieškovės advokate dėl 40 000 Lt (t. I, b.l. 146-148), kuriuos – tikėtina, R. K. buvo pasirengęs mokėti tam, kad byla būtų baigta taikiu susitarimu, – teismas posėdžio metu negavo paaiškinimo, kam reikėjo derėtis dėl ieškovei galimai sumokėtinos net 40 000 Lt sumos, jeigu ir blogiausiu atveju, anot atsakovo paaiškinimo, bylinėjimasis iki pat Aukščiausiojo teismo jam kainuotų ne daugiau 15 000 Lt.
Atsakovas nurodė, jog ieškovė 60 000 Lt net negalėjusi turėti, o atsakovas, tokios sumos pasiskolinimo atveju, nebūtų objektyviai sugebėjęs juos grąžinti, ką žinojo ir ieškovė. Tokius savo argumentus atsakovas grindžia metinėmis pajamų deklaracijomis, pažymomis apie darbo užmokestį bei sąskaitų išrašais (t. I, b.l. 100-116, 120-122, 126-140). Tačiau ieškovės paaiškinimas, jog ji ne tik gavo uždarbį Lietuvoje, bet ir yra dirbusi užsienyje, pinigais ir maistu jai padėdavę tėvai, ji neturėjo išlaikytinių, todėl per daugelį metų buvo sutaupiusi 60 000 Lt, kuriuos tikėjosi pelningai investuoti skolindama už geras palūkanas, vertinami kaip pagrįsti ir įtikinami. Ieškovei pasitikėti atsakovu leido jo paties pasakojimas apie automobilių gabenimo verslą ir jo geras perspektyvas, todėl pažymos apie darbo užmokestį ir metinės ieškovo bei atsakovo deklaracijos vertintinos kaip formalus įrodymas, neatskleidžiantis tikrosios ieškovės bei atsakovo finansinės padėties.
Atsakovas neįrodė, kad jis faktiškai pinigų negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje (raštelyje). Taigi sutarties paskolos (raštelio) sąlygos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, leidžia manyti, jog paskoliniai santykiai dėl 60 000 Lt tarp ieškovės ir atsakovo tikrai buvo.
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str.). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovės suteiktos paskolos negrąžino, nors apie savo prievolę grąžinti sužinojo iš ieškovės pareikalavimo grąžinti 60 000 Lt ir iš teismo įsakymo. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Todėl remiantis išdėstytu iš atsakovo priteistina ieškovei 60 000 Lt skolos pagal 2007-07-24 paskolos sutartį.
LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo Šakių rajono apylinkės teisme 2010-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.).
Pagal LR CPK 93, 88 str. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina – 1800 Lt (450 Lt procese leistinumo tvarka (t. I, c.b. L2-614-443/2010, b.l. 2-3) + 1350 Lt ieškininiame procese (t. I. b.l. 37) žyminis mokestis ir 2882,50 Lt atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus mokėjimo dokumentus (t. I, c.b. L2-614-443/2010, b.l. 6, t. II, b.l. 5-7, 9).
Pagal LR CPK 88 str. iš atsakovo priteistina 27,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas.
Įvertindamas nurodytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80, 93, 88, 268, 269, 270 str. ir Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.38 str., 6.870-6.875 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4682,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. K. 27,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.