Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. A-858-1086-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
A-858-1086-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02221-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Advokatai
Dovilė Greblikienė
Administracinė byla Nr. A858-1086/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02221-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 28. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovams advokatei Dovilei Greblikienei ir A. S.,

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams E. N. ir V. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 3-17) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2009 m. lapkričio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-45 (toliau – Protokolinis sprendimas) 1 punkto 3 dalį ir 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ (toliau – Nutarimas) 1.1 – 1.3 punktus; 2) įpareigoti Komisiją pašalinti pažeidimą, t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai išskaičiuotą permokos sumą, atimtą skaičiuojant elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas išlaidas, susijusias su skundo surašymu, padavimu, bylos nagrinėjimu ir atstovavimu.

Paaiškino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje 2010 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ? Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymėjo, jog Komisija teisingai ir pagrįstai apskaičiavo nekoreguotas 2010 metų elektros energijos supirkimo kainas, tačiau, netinkamai taikydama Komisijos 2004 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-84 patvirtintų Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.4 punkto 2 dalį ir pažeisdama Taisyklių 5, 7 punktuose nustatytą principą, kad visiems superkamos elektros energijos gamintojams turi būti išlaikomas vienodas pajamų lygis, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją (toliau – ir Nacionalinė energetikos strategija) bei jai suteiktos diskrecijos išorines ribas, neteisėtai bei nepagrįstai sumažino pareiškėjui apskaičiuotą superkamos elektros energijos kainą atlikdama „korekciją dėl permokos“. Paaiškino, kad pagal Taisykles elektros supirkimo kainos individualiai kiekvienai elektrinei nenustatomos. Visiems gamintojams yra nustatoma viena bazinė kaina pagal alternatyvaus tiekėjo duomenis. Nustačius bazinę kainą, kuri yra vienoda visoms elektrinių grupėms, yra įvertinamas elektros galios dydžio kategoriją nusakantis koeficientas. Jeigu būtina, apskaičiuojamas superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydis. Komisija 2009 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. O5-291 „Dėl elektros energijos, kurią supirkti būtina 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ (toliau – ir Pažyma) bei 2009 m. lapkričio 23 d. patikslintoje pažymoje Nr. O5-294 (toliau – ir Patikslinta pažyma) visiškai teisingai įvertino pareiškėjo negautų pajamų (dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos 2008 m.) lygį, t. y. 32,74 mln. litų, tačiau šiuos duomenis visiškai nepagrįstai sulygino su UAB „Vilniaus energija“ kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendru rezultatu, įvardinamu „Faktinis 2008 m. nuostolis“, kuris parodo ne negautas pajamas dėl kuro kainų skirtumo, o įmonės kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendrą rezultatą. Be to, Komisija, taikydama Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį, nenurodė ir nepagrindė, kokios prognozuotos faktinės pajamos neatitiko ataskaitinių duomenų. Nurodė, jog nei Komisija, nei pareiškėjas negalėjo iš anksto suplanuoti ir prognozuoti, koks 2008 metais bus bendras kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos (o ne kuro kainų skirtumo) nuostolis. Paaiškino, kad pareiškėjas veikdamas efektyviai ėmėsi veiksmų bei priemonių sumažinti savo veiklos sąnaudas, todėl patyrė tokį veiklos nuostolį, o ne didesnį. Tačiau dėl to, kad pareiškėjas veikė efektyviau, Komisija jį nubaudė atlikdama „korekciją dėl permokos“. Jei pareiškėjas nebūtų sumažinęs savo veiklos sąnaudų, Komisija ginčo atveju neturėtų pagrindo atlikti tokią apskaičiuotos superkamos elektros energijos kainos korekciją. Sumažintos pareiškėjo sąnaudos, t. y. sutaupytos galimos išlaidos, negali būti prilyginamos negautoms pajamoms. Net ir sumažinus sąnaudas, pajamos gali išlikti tos pačios. Nagrinėjamu atveju Komisija palyginimui naudojo duomenis nesilaikydama Taisyklių 7.4 punkto 2 dalyje nustatytų reikalavimų, neįvertino paties pareiškėjo veiksmų įtakos kvotinės elektros energijos gamybos veiklos rezultatui (nuostolio sumažinimui). Komisijai nustatant elektros energijos supirkimo kainas termofikaciniams energijos gamintojams yra garantuojamas tam tikras pajamų lygis (visiems vienodas priklausomai nuo nustatytų gamybos apimčių). Pabrėžė, jog teisės aktai nenumato individualizuotos kainos įvertinant pelną ar nuostolį nustatymo. Kadangi Komisija nukrypdama nuo Taisyklių ėmėsi vertinti pareiškėjo patirtą mažesnį, nei galėjo būti, nuostolį, t. y. vertino sutaupytas išlaidas ir sumažintas veiklos sąnaudas, ji savo veiksmais pažeidė Taisyklių 5, 7 punktuose įtvirtintus principus. Pabrėžė, jog Komisija UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu net tik neužtikrino vienodo pajamų lygio su kitais tos pačios grupės gamintojais, bet ir individualizuodama kainą įvertino UAB „Vilniaus energija“ sumažintas sąnaudas apskaičiuodama „korekciją dėl permokos“. Komisija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ėmė reguliuoti ne pajamų lygį kaip nustatyta Taisyklėse, o pelno lygį. Pabrėžė, kad Komisija tokių savo veiksmų nepagrįstumą pati patvirtino 2009 m. lapkričio 23 d. posėdyje, tačiau vis tiek nepagrįstai pritaikė „korekciją dėl permokos“. Atsakovui koreguojant apskaičiuotas elektros energijos supirkimo kainas vienoje galios dydžio kategorijoje esančioms elektrinėms buvo gautos skirtingos elektros energijos supirkimo kainos. Nurodė, jog UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ jokia „korekcija dėl permokos“ pritaikyta nebuvo. Teigė, kad dėl tokių nepagrįstų Komisijos veiksmų neleistinai iškraipoma konkurencija elektros energijos rinkoje bei diskriminuojami vieni gamintojai prieš kitus. Pareiškėjui neteisingai pritaikius „korekciją dėl permokos“ ir sumažinus nustatytą superkamos elektros energijos kainą, o kitam gamintojui to nepritaikius vienodas pajamų lygis nėra išlaikomas, o pareiškėjas diskriminuojamas kito gamintojo atžvilgiu. Nutarimu apskaičiuojant kainas 2010 metams ir taikant skirtingus principus, vienam gamintojui dalis šios kompensacijos nepagrįstai sumažinama, atimant UAB „Vilniaus energija“ efektyviai sumažintas veiklos sąnaudas (nepagrįstai prilyginant jas pajamoms). Tokiu būdu 2008 metams nebeišlaikomas vienodas pajamų lygis tarp skirtingų tos pačios grupės gamintojų. Padarė išvadą, jog Komisija, taikydama skirtingus superkamos elektros energijos kainos apskaičiavimo principus, Nutarimo 1.1-1.3 punktais pritaikius „korekciją dėl permokos“, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nustatė per mažą superkamos elektros energijos kainą pareiškėjo valdomoms elektrinėms. Pažymėjo, jog Komisijos atlikta „korekcija dėl permokos“ yra neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to, kad ji nereguliuoja kvotinės elektros energijos gamybos pelno/nuostolio. Tokiais Komisijos neteisėtais veiksmais bei neadekvačiais vertinimais termofikaciniam elektros energijos gamintojui yra nustatomas skirtingas pajamų lygis, nepagrįstai mažinant jį efektyviai dirbančiam pareiškėjui ir paliekant tą patį pajamų lygį įmonėms, kurios neieškojo jokių priemonių tokios veiklos nuostoliui amortizuoti.

Pareiškėjo nuomone, Komisija pažeidė ir Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus. UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai tikėjosi, kad minėti jos veiksmai bus Komisijos palaikomi ir skatinami. Pareiškėjas, siekdamas teisės aktuose nustatytų tikslų, ėmėsi priemonių, kad gamybos veikla būtų efektyvesnė ir būtų sumažintos veiklos sąnaudos (ne pajamų ir pelno didinimas, o galimų išlaidų sutaupymas). Tačiau Komisija sumažino apskaičiuotą superkamos elektros energijos kainą dėl pareiškėjo efektyviai sumažintų sąnaudų. Pažymėjo, kad nuostata, kuria rėmėsi Komisija (Taisyklių 7.4 p. 2 d.) buvo įtvirtinta tik Komisijos 2008 m. spalio 12 d. nutarime. Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad 2008 metų pabaigoje pasikeitus reglamentavimui vėliau tokie jo veiksmai už 2008 metus bus įvertinti neigiamai. Akcentavo, kad Komisija, neteisingai atlikdama „korekciją dėl permokos“, pareiškėjo sutaupytas galimas išlaidas ir patirtą kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendrą mažesnį nuostolį, nepagrįstai prilygino pajamoms ir neteisėtai sumažino superkamos elektros energijos kainą, nors pareiškėjas jokių papildomų pajamų dėl savo veiksmų mažinant sąnaudas negavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija sprendimus priima veikdama pagal teisės aktų jai suteiktą diskreciją, tačiau privalo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes. Priimdama Nutarimą Komisija ėmėsi vertinti ne duomenis, reikalaujamus pagal Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį, o visiškai kitus duomenis, kurie Taisyklėse nėra numatyti, t. y. sumažintas sąnaudas. Paaiškino, kad nors teisės aktai nenumato individualizuotos kainos įvertinant pelną ar nuostolį nustatymo, tačiau Komisija būtent tokių veiksmų ir ėmėsi. Todėl Komisijos atlikta kainų „korekcija dėl permokos“ pagal pareiškėjo sumažintas sąnaudas laikytina neteisėta. Komisija pažeidė jai suteiktos diskrecijos išorines ribas. Komisijai nepagrįstai pritaikius „korekciją dėl permokos“ pareiškėjo sumažintų veiklos sąnaudų pagrindu, elektros energijos gamyba termofikaciniu būdu ne skatinama, o stabdoma, todėl užsibrėžtas valstybės tikslas gali būti nepasiektas. Be to, Komisijos atlikta „korekcija dėl permokos“ prieštarauja Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintiems tikslams, nes tokiais būdais nėra skatinama bendros šilumos ir elektros energijos gamyba.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 63-72) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiami Nutarimas ir Protokolinis sprendimas yra teisėti bei pagrįsti. Bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama pagal Taisyklių 7 punkte nustatytus reikalavimus, naudojant alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius. Atsižvelgiant į šalies elektros energijos gamybos sektoriaus ypatumus, bazinei elektros energijos kainai apskaičiuoti naudojami akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės (toliau – ir AB Lietuvos elektrinė) techniniai ekonominiai gamybos rodikliai, t. y. kaina skaičiuojama pagal kondensaciniu ciklu dirbančios elektrinės sąnaudas. Pažymėjo, jog kogeneracinių elektrinių ir tų elektrinių, kurioms būtina atlikti kainų korekciją, nustatyta elektros supirkimo kaina gali skirtis nuo atitinkamai elektrinių grupei nustatytosios kainos. Tokią aplinkybę lemia elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse rėmimo principas, t. y. kad elektros energijos gamintojui turėtų būti padengiamos tik minimalios gamybos sąnaudos. Pareiškėjui 2010 metais nustatytos elektros energijos supirkimo kainos korekciją Komisija atliko pagal Taisyklių 7.4 punktą, įvertindama 2008 metus, už kuriuos buvo suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims. Paaiškino, jog 2008 metais dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos įmonės, gaminant kvotinį elektros energijos kiekį, patyrė nuostolių. Prognozuoti 2008 metų nuostoliai (Komisijos Pažymoje jie įvardinti kaip negautos pajamos) buvo įtraukti į 2009 metų elektros energijos supirkimo kainą. Komisija, siekdama įvertinti faktinių ir prognozuotų kuro kainų bei suteiktos kompensacijos už 2008 metus neatitikimą, 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į įmones, prašydama pateikti kvotinės elektros energijos pardavimo 2008 – 2009 metais (laukiamus) rezultatus. Atsakydamas į tokį raštą, pareiškėjas 2009 m. spalio 26 d. raštu pateikė faktinius 2008 metų nuostolius. Pažymėjo, jog skirtumas tarp prognozuoto ir faktinio nuostolio buvo įvertintas nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas), Lietuvos elektros rinkos plėtros planas, taip pat ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, nustatydami viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje reguliavimo principus, nustatė, kad elektros energija gaminama termofikaciniu režimu (pagal šilumos poreikio apkrovas) yra remiama. Komisija, vadovaudamasi jai suteikta teise nustatant supirkimo kainas pasirinkti tokios elektros energijos rėmimo būdą, patvirtino Taisykles, kuriose nustatė tokį superkamos elektros energijos kainos apskaičiavimo principą, kad supirkimo kaina padėtų palaikyti esamų kombinuoto energijos gamybos ciklo įrenginių gyvybingumą, kol nusistovės ar efektyviai veiks Elektros energetikos įstatyme numatyti rinkos santykiai bei bus užtikrinamas Lietuvos elektros sistemos tiekimo patikimumas. Kogeneracinių jėgainių rėmimo tvarka siejama su minimaliomis eksploatacijos sąnaudomis. Pažymėjo, kad teisės normas oficialiai aiškinti gali tik tokias normas išleidęs subjektas arba tokia galia turi būti deleguota specialiai tam įgaliotam subjektui. Pareiškėjas nėra kompetentingas aiškinti Komisijos priimtų Taisyklių nuostatų, todėl skunde nurodyti teiginiai, kaip turėtų būti skaičiuojama superkamos elektros energijos kaina, vertintini kaip klaidinantys teismą. Taisyklių 7.4 punkto 1 dalyje įtvirtinta Komisijos teisė, nustatant kitų metų supirkimo kainą, įvertinti laukiamos ir faktinės kuro kainų skirtumą, o tokio punkto 2 dalimi Komisijai suteikta diskrecijos teisė įvertinti prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, t. y. faktiškai patirtoms pajamoms. Skaičiuodama „korekciją dėl permokos“ tokia savo diskrecijos teise Komisija ir pasinaudojo, nes pareiškėjui planuotas pajamų lygis neatitiko faktinių pajamų.

Paaiškino, jog pažymoje nurodytas „Planuotas 2008 m. nuostolis“ nereiškia vien tik negautų pajamų dėl laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumo. „Planuotas 2008 m. nuostolis“ reiškia Komisijos prognozuotą pareiškėjo 2008 metų nuostolį (pelną) arba kitaip skirtumą tarp planuotų ir faktinių pareiškėjo pajamų (veiklos rezultatą), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų bei dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Komisija lygina ne tuos duomenis, kokius įvardina, yra nepagrįstas, nes lyginamų duomenų netikslus (ar klaidingas) įvardijimas (apibrėžimas) nėra esminė klaida ir nedaro paties vertinimo savaime nepagrįstu ir neteisingu, dėl kurio Protokolinis sprendimas ir Nutarimas turėtų būti panaikinti. Akcentavo, kad Komisija pareiškėjo (ir kitų remtinų elektros energijos gamintojų) pelno nereguliuoja. Vadovaudamasi Taisyklėmis, Komisija nustato bazinę elektros energijos kainą, o ne vienodą pajamų lygį. Pajamų lygis yra skirtingas, priklausomai nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. Pareiškėjo nurodomas garantuojamas tam tikras ir visiems vienodas pajamų lygis neturi būti vienodas vienos grupės įmonėms (gamintojams), o iš tikrųjų turėtų atspindėti įmonės minimalias sąnaudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti. Pareiškėjas klaidino teismą teigdamas, kad Komisija individualizavo kainą apskaičiuodama „korekciją dėl permokos“, nes atlikta kainos korekcija visiškai nereiškia pelno lygio reguliavimo. Pažymėjo, jog Taisyklėse numačius koregavimo mechanizmą vienodo pajamų lygio principas netaikomas atitinkama dalimi, kaip nurodyta Taisyklių 7.4 punkto paskutinėje pastraipoje. Komisija, atsižvelgdama į įmonių pateiktus duomenis bei vadovaudamasi ekonominio pagrindimo principu, atliko įmonių planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms įvertinimą. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės veiklą ir pasinaudodama savo diskrecijos teise nustatyti superkamos elektros energijos kainas, Komisija teisingai ir pagrįstai atliko pareiškėjui nustatytos elektros energijos kainos korekciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog kainos nepagrįstumas turi būti įrodomas šalies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Dar daugiau tai turi būti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus (pvz. pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra), arba tam įgaliotų specialistų išvadų pagrindu (LVAT administracinė byla Nr. A7-323/2007). Teigė, kad pareiškėjas nepateikė svarių teisinių įrodymų, remiantis kuriais būtų galima paneigti Komisijos nustatytų kainų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nutarimu nustatyta kaina yra pagrįsta ir teisėta. Tuo tarpu pareiškėjo teiginys, kad Komisija pažeidė Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, nepagrįstas, nes Komisija, būdama ekonominis reguliatorius ir veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus bei atsižvelgdama į tikslus, dėl kurių ji buvo įsteigta, surinko visus elektros energijos, kurią būtina supirkti, kainų nustatymui būtinus duomenis, juos visapusiškai bei objektyviai įvertino, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius ir vadovaudamasi šiais duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka padarė išvadas bei priėmė Nutarimą. Taip pat nepagrįstas teiginys, jog Komisija pažeidė jai suteiktas diskrecijos išorines ribas. Pabrėžė, jog Komisija priimdama Nutarimą, preciziškai vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, įgyvendino tikslus, kuriems ji buvo įsteigta. Tuo tarpu visas pareiškėjo skundas pagrįstas ekonominio pobūdžio argumentais, pateikiami visai su nagrinėjama byla nesusiję argumentai, fragmentiškai, ištraukiant iš konteksto. Pareiškėjo išdėstyti ekonominiai argumentai yra susiję su Komisijos diskrecijos teisės realizavimu ir Komisija šiuos argumentus jau yra įvertinusi priimdama Protokolinį sprendimą bei Nutarimą. Pabrėžė, jog nustatyti elektros energijos supirkimo kainą yra Komisijos diskrecijos teisė, kurią ji įgyvendina priimdama sprendimus pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal numatomas įgyvendinti priemones ar numatomus pakeisti teisės aktus. Nurodė, jog Nutarimas priimtas įgyvendinant Elektros energetikos įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Taisyklėmis. Pabrėžė, jog teisės aktuose numatytų imperatyvių teisės normų vykdymas negali būti laikomas gamintojų interesų pažeidimu. Komisija užtikrina vartotojų galimų interesų apsaugą, siekia, kad superkamos elektros energijos kainos būtų teisingos, t. y. apskaičiuotos ir nustatytos taip, kad vartotojams netektų apmokėti už didesnes nei būtinąsias sąnaudas arba už sąnaudas, kurias įmonės patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklą. Būtinybė nustatyti tinkamas, adekvačias ir teisiškai pagrįstas kainas yra neatsiejama tiek nuo Elektros energetikos įstatyme įtvirtinto elektros energetikos teisinio reguliavimo tikslo, tiek ir nuo Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų. Akcentavo, kad atsakovas priimdamas Protokolinį sprendimą ir Nutarimą nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Komisijos įvertintus duomenis, abstraktūs ir subjektyvūs jo samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 17 straipsnio 8 dalį Komisija tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą; tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius; vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą; tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos apskaičiavimo metodiką ir kainą; išduoda, pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą; derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas; teikia siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio ministerijai, savivaldybėms; įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją; kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo; skiria įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas; atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (pakeistų 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 192) (toliau – ir Komsijos nuostatai) 5 punktu, pagrindinis Komisijos uždavinys yra prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus, paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei elektros energijos supirkimo apimtis nustato Energetikos ministerija. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-214 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1-214) 1.2 punkte reglamentuojama, kad viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinka elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas. Būtinos supirkti elektros energijos supirkimo kainas nustato Komisija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Elektros energetikos įstatyme, Lietuvos elektros rinkos plėtros plane ir kituose teisės aktuose nustatyti viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje reguliavimo principai įtvirtino, kad elektros energija gaminama termofikaciniu režimu yra remiama. Komisija, vadovaudamasi jai suteikta teise nustatant supirkimo kainas pasirinkti tokios elektros energijos rėmimo būdą, patvirtino Taisykles, kurios įgyvendina tikslą palaikyti esamų kombinuoto energijos gamybos ciklo įrenginių gyvybingumą, kol nusistovės ar efektyviai veiks Elektros energetikos įstatyme numatyti rinkos santykiai bei bus užtikrinamas Lietuvos elektros sistemos tiekimo patikimumas. Siekiant viešo intereso užtikrinimo šioje srityje ir racionalaus valstybės paramai skirtų lėšų panaudojimo, kogeneracinių jėgainių rėmimo tvarka siejama su minimaliomis eksploatacijos sąnaudomis, todėl bazinė elektros energijos kaina nustatoma pagal alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius, t. y. pagal AB Lietuvos elektrinės parametrus, nes šis elektros energijos gamintojas gali padengti visų Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikį. Taikant šį principą siekiama, kad papildomas pajamas kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinės užsidirbtų elektros rinkoje.

Nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 7 punktu bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama naudojant minėto alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius. Bazinei kainai pritaikius galios dydžio kategoriją nusakančius koeficientus, gaunamos vienodos kainos atitinkamai elektrinių grupei. Jei įvertinami papildomų lėšų poreikį naujos statybos elektrinėms įvertinantys koeficientai ir superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydžiai, gaunamos supirkimo kainos atskiroms elektrinėms. Taisyklių 5 punkto nuostatos numato, kad supirkimo kainos skaičiuojamos elektrinių grupėms, nurodytoms Pažymos 2 lentelėje, o pagal Taisyklių 6 punktą supirkimo kaina yra lygi bazinės elektros kainos, kuri vienoda visoms elektrinių grupėms, papildomą lėšų poreikį naujos statybos elektrinėms įvertinančio koeficiento ir galios dydžio kategoriją nusakančio koeficiento sandaugai bei jos ir superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydžio sumai.

Pažymėjo, jog pagal prieš tai buvusių skaičiuojamų metų kuro kainos ir laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos skirtumą su 5 procentų nuokrypiu nustatant kompensacijos arba permokos dydį individualiai yra atliekama kainų korekcija. Nustatant gamintojo kompensacijos arba permokos dydį atsižvelgiama į superkamo elektros energijos kiekio pasikeitimą. Prireikus įvertinamas metų už kuriuos suteikta kompensacija prognozuotų faktinių pajamų neatitikimas ataskaitiniams duomenims. Todėl korekcijos tikslas yra įvertinti prognozuotų duomenų atitikimą faktiniams duomenims ir tokiu būdu siekiant tikslesnio elektros energijos supirkimo kainų nustatymo. Korekcija atliekama visais atvejais, jei nustatomas prognozuotų ir ataskaitinių duomenų neatitikimas ir kiekvienai elektrinei atskirai.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad elektros energijos gamintojui, šiuo atveju UAB „Vilniaus energija“, turi būti padengiamos tik minimalios gamybos sąnaudos, atitinkamai elektrinių grupei nustatytos kainos nebūtinai turi būti vienodos su kogeneracinių elektrinių ir tų elektrinių, kurioms būtina atlikti kainų korekciją nustatyta elektros supirkimo kaina. Įgyvendinant minimalios eksploatacijos sąnaudų principo uždavinius, Taisyklių 7.4 punkto 1 dalyje numatyta Komisijos teisė nustatant kitų metų supirkimo kainą įvertinti laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumą, o minėto punkto 2 dalies 2 sakinys ? Komisijos diskrecijos teisę įvertinti prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, t. y. faktiškai patirtoms pajamoms. Nurodė, jog Komisija šiuo konkrečiu atveju pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta teise ir įvertindama prognozuotų faktinių pajamų lygio neatitikimą faktinėms pajamoms paskaičiavo „korekciją dėl permokos“. Pažymėjo, kad Taisyklių 7.4 punkto 1 dalyje kalbama apie konkretaus gamintojo, o ne apie gamintojų grupių pagal elektros galios dydžio kategorijas laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumą ir prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims. Todėl sistemiškai taikant Taisyklių nuostatas nėra vien tik negautos pajamos dėl laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumo. „Planuotas 2008 m. nuostolis“ yra Komisijos prognozuotas pareiškėjo 2008 metų nuostolis (pelnas) arba kitaip skirtumas tarp planuotų ir faktinių pareiškėjo pajamų (veiklos rezultatas), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų. Šis rodiklis galėjo pasikeisti dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų. Teigė, jog Komisija tinkamai nustatė faktus, taip pat vadovavosi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nepadarė jokių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų.

Pabrėžė, jog pareiškėjo pelnas nėra reguliuojamas ir energijos gamintojai gali laisvai prekiauti elektros energija elektros energijos rinkoje, prisiimdami ekonominę riziką ir planuodami savo išlaidas. Teismas nurodė, jog elektros energijos gaminimo termofikaciniu režimu veikla yra remiama valstybės kaip viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, o pagaminta elektros energija superkama kainomis, žymiai didesnėmis už elektros rinkos kainą. Vadovaudamasi Taisyklėmis ir siekdama sukurti teisėtus ir sąžiningus principus termofikaciniu režimu kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainoms nustatyti, kai ši elektros energija superkama teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Komisija nustato vienodą bazinę elektros energijos kainą, o ne vienodą pajamų lygį, nes pritaikius korekcijos mechanizmą užtikrinti vienodą pajamų lygį yra neįmanoma. Todėl pareiškėjo skunde klaidingai interpretuojant Komisijos kompetenciją supirkimo kainų reguliavime yra visiškai nepagrįstai teigiama, kad visiems gamintojams nustatoma viena bazinė kaina, t. y. visiems gamintojams nustatomas vienodas pajamų lygis.

Teismas paaiškino, jog gamintojų pajamų lygis yra skirtingas ir priklauso nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. Gamintojo pajamų lygis turi atspindėti įmonės minimalias sąnaudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti, o ne būti lygus kitų tos pačios grupės gamintojų pajamų lygiui. Komisija, nustatydama elektrinės būtinas minimalias eksploatacijos sąnaudas, siekė tikslesnio duomenų įvertinimo ir atsižvelgė į įmonės pajamų (veiklos rezultato) prognozuotų ir faktinių duomenų neatitikimą. Taisyklėse numačius koregavimo mechanizmą vienodo pajamų lygio principas netaikomas atitinkama dalimi kaip nurodyta Taisyklių 7.4 punkto paskutinėje pastraipoje. Komisija, atsižvelgdama į įmonių pateiktus duomenis bei vadovaudamasi ekonominio pagrindimo principu, atliko įmonių planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms įvertinimą. Toks vertinimas buvo atliekamas kiekvienai elektrinei atskirai. Todėl, tinkamai ir sistemiškai įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės veiklą ir pasinaudojusi savo diskrecijos teise nustatyti superkamos elektros energijos kainas, Komisija teisingai ir pagrįstai atliko pareiškėjui nustatytos elektros energijos kainos korekciją.

Pažymėjo, jog bazinė elektros energijos kaina 2010 metams buvo perskaičiuota atsižvelgiant į gamtinių dujų kainos pasikeitimą. Pareiškėjui nustatytos 2010 metų elektros energijos supirkimo kainos korekciją Komisija atliko įvertindama 2008 metų, už kuriuos buvo suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims. Kadangi 2008 metais dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos įmonės, gaminant kvotinį elektros energijos kiekį, patyrė nuostolius, todėl prognozuoti 2008 metų nuostoliai buvo įtraukti į 2009 metų elektros energijos supirkimo kainą, o skirtumas tarp prognozuoto ir faktinio nuostolio buvo įvertintas nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainą (t. I, b. l. 26-29, 30-35, 38-48, 80-85, 90, 91, 92, 93, 94-97, 101-111).

Pabrėžė, jog teismas specialisto M. N. išvada (t. II, b. l. 90-101) nesiremia, nes joje yra nemažai prieštaravimų. Savo išvadoje apie pelną ir išlaidas specialistas 9 lape nurodo: „sąlyginai galima teigti, kad sąvokos pelnas ir nuotolis yra tapačios. Nuostolis yra neigiamas pelnas“, tuo pačiu teigia: „Sąvokos pajamos ir pelnas (nuostolis) yra ne tapačios“. Šios išvados 11 lape jis jau nurodo: „sąvokos pajamos ir nuostolis yra ne tapačios sąvokos. Tai ne tapatūs rodikliai“. Taigi, šie teiginiai akivaizdžiai parodo išvadų prieštaravimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose aiškiai numatyta, kad bazinė elektros energijos kaina nustatoma pagal alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius, t. y. pagal AB Lietuvos elektrinės parametrus, nes šis elektros energijos gamintojas gali padengti visų Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikį. Komisija apskaičiuodama pareiškėjui bazinę elektros kainą taip pat vadovavosi Taisyklių 7 punktu, kuriame aiškiai nustatyta, kad bazinė elektros energijos kaina apskaičiuojama naudojant minėto alternatyvaus elektros gamintojo techninius ir ekonominius rodiklius. Pažymėjo, kad prie ekonominių rodiklių yra priskiriami tiek pelnas, tiek nuostolis, tiek pajamos. Todėl teigtina, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai pritaikė ekonominius rodiklius bei alternatyvaus elektros gamintojo (AB Lietuvos elektrinės) techninius ir ekonominius rodiklius, įvertindama prognozuotų pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, t. y. faktinėms pajamoms, bei nustatė pagrįstą bei teisėtą elektros energijos supirkimo kainą.

Teismas darė išvadą, jog Komisija priimdama Protokolą ir Nutarimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Protokolo 1.1 punktas ir Nutarimo 1.1-1.3 punktai yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti Komisiją pašalinti pažeidimą, t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai išskaičiuotą permokos sumą, atimtą skaičiuojant elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 131-139) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta argumentacija yra neišsami, nenuosekli, prieštaringa, neatitinkanti bylos faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą yra priimtas nemotyvuotai. Pažymi, jog Komisija teisingai ir pagrįstai apskaičiavo jos vadinamas „nekoreguotas” 2010 metų elektros energijos supirkimo kainas, tačiau netinkamai taikydama Taisyklių 5, 7 punktus, 7.4 punkto 1, 2 dalis ir pažeisdama kitų teisės aktų nuostatas, Komisija pareiškėjui neteisėtai ir nepagrįstai sumažino apskaičiuotą superkamos elektros energijos kainą atlikdama „korekciją dėl permokos”. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino nei Taisyklių 7.4 punkto 1, 2 dalių nuostatų turinio, jų reikšmės nagrinėjamiems teisiniams santykiams, nei pareiškėjo pateiktų argumentų, įrodymų dėl tokių Komisijos atliktų ir teismo patvirtintų palyginimų. Teismo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja ir byloje pateiktai specialisto išvadai.

Pažymi, jog pagal Taisykles elektros supirkimo kainos individualiai kiekvienai elektrinei nėra nustatomos, o yra apskaičiuojamos pagal Taisyklėse įtvirtintą formulę, kurią galima apibendrinti taip: 1) visiems gamintojams yra nustatoma viena bazinė kaina pagal alternatyvaus tiekėjo (AB Lietuvos elektrinė) duomenis, t. y. visiems gamintojams nustatomas vienodas pajamų lygis (Taisyklių 7 p.); 2) pagal Taisyklių 5 punktą superkamos elektros energijos gamintojai pagal nominalią elektros galią priskiriami prie elektros galios dydžio kategorijų. Atsižvelgiant į tai, kuriai kategorijai yra priskirtas gamintojas, yra įvertinamas elektros galios dydžio kategoriją nusakantis koeficientas; 3) kai būtina apskaičiuojamas superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydis pagal specialią formulę (Taisyklių 6 p.). Pabrėžia, jog elektros galios dydžio kategorijai nustatyta elektros energijos kaina taikoma kiekvienam gamintojui, kuris priskirtas šiai galios kategorijai, t. y. nėra individualaus (remiantis individualiais konkretaus gamintojo duomenimis) kainų nustatymo. Taisyklų 7.4 punkto 1 dalis numato, kad, nustatydama būsimų skaičiuojamųjų metų elektros energijos supirkimo kainą, Komisija įvertina prieš tai buvusių skaičiuojamųjų metų kuro kainos ir laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos skirtumą su 5 procentų nuokrypiu nustatydama kompensacijos arba permokos dydį. Taisyklių 7.4 punkto 2 dalyje yra numatyta, kad prireikus įvertinamas metų, už kuriuos suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimas ataskaitiniams duomenims.

Pareiškėjas nurodo, jog Komisija 2008 metais apskaičiuodama 2009 metų elektros energijos supirkimo kainą įtraukė prognozuotus 2008 metų nuostolius dėl padidėjusios gamtinių dujų kainos. Vėliau, siekiant sulyginti prognozuotus 2008 metų nuostolius dėl padidėjusios gamtinių dujų kainos su faktiniais duomenimis, Komisijos reikalavimu įmonės pateikė faktinius 2008 metų kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos nuostolius. Pasak Komisijos, skirtumas tarp prognozuoto ir faktinio nuostolio yra įvertinamas nustatant 2010 metų elektros energijos supirkimo kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija ir teismas netinkamai taikė Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį. Netinkamas Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies taikymas atsiskleidžia tuo, kad Komisija lygino visiškai ne tuos duomenis, kokius įvardijo Pažymoje, ir teismas nepagrįstai pritarė tokiam palyginimui, be to, Komisija ir pirmosios instancijos teismas lygino tarpusavyje visai kitus duomenis nei numato Taisyklių 7.4 punkto 2 dalis. Komisija nurodė, jog ji lygina planuotą 2008 metų nuostolį su faktiniu 2008 metų nuostoliu. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Komisija lygina neteisingus duomenis ir kitokius nei pati įvardija. Komisija savo atsiliepimo 2.7 punkte nurodė, kad „Planuotas 2008 m. nuostolis” reiškia Komisijos prognozuotą pareiškėjo 2008 metų nuostolį (pelną) arba kitaip skirtumą tarp planuotų ir faktinių pareiškėjo pajamų (veiklos rezultatą), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų bei dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų. Tačiau toks Komisijos teiginys yra ne tik prieštaraujantis Taisyklėms, bet ir akivaizdžiai melagingas, nes Komisijos Pažymoje (t. I, b. l. 106) yra aiškiai nurodoma, kad šios sumos, kurias Komisija dabar įvardija kaip „Planuotas 2008 m. nuostolis”, yra nuostolis dėl gamtinių dujų kainos padidėjimo, t. y. dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų ir jokiais atvejais ne dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų. Todėl nepagrįsti Komisijos teiginiai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nors pareiškėjas teismui tokius Komisijos teiginius buvo aiškiai nurodęs, teismas to visiškai nevertino, o tik pritarė tokiai prieštaringai Komisijos pozicijai. Pažymi, jog vertinti skirtumą tarp kitų planuotų būtinų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų Komisija net negalėtų, nes Taisyklės nenumato tokios teisės. Komisija gali vertinti tik laukiamos ir faktinės kuro kainos skirtumą ir prognozuotų ir faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims. Jokių kitų įvertinimų Taisyklės nenumato, kadangi kaina yra nustatoma pagal alternatyvaus gamintojo duomenis, o ne individualius duomenis. Pabrėžia, kad nei Komisija, nei pareiškėjas net ir negalėjo iš anksto suplanuoti ir prognozuoti, koks 2008 metais bus bendras kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos (o ne kuro kainų skirtumo) nuostolis, be to, jis nėra susijęs su kuro kainų skirtumu, kadangi tai yra įmonės veiklos bendras rezultatas. Tai tik pagrindžia, kad šie skirtingus finansinius duomenis parodantys elementai tarpusavyje negali būti lyginami. Nurodo, jog Komisija visiškai teisingai vadovaudamasi Taisyklių 7.4 punkto 1 dalimi 2008 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. 05-260 (t. I, b. l. 106) yra aiškiai prognozavusi nuostolį būtent tik dėl gamtinių dujų kainos padidėjimo, t. y. įvertino pareiškėjo negautų pajamų dėl ženkliai padidėjusios gamtinių dujų kainos 2008 m. lygį. Tačiau vėliau Pažymoje (t. I, b. l. 20-25, 30-35) šiuos duomenis Komisija visiškai nepagrįstai sulygino su pareiškėjo kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendru rezultatu – įvardinamu „Faktinis 2008 m. nuostolis”, kuris parodo ne negautas pajamas dėl kuro kainų skirtumo, o įmonės kvotinės elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos bendrą rezultatą, t. y. Komisija tarpusavyje lygina du skirtingus finansinius rodiklius (iš kurių vienas yra siauresnės apimties, o kitas – platesnės).

Pabrėžia, jog pareiškėjas veikdamas efektyviai ėmėsi veiksmų ir priemonių mažinti savo veiklos sąnaudas ir tik todėl patyrė tokį veiklos nuostolį (Faktinis 2008 m. nuostolis), o ne didesnį. Tačiau dėl to, kad įmonė veikė efektyviau, Komisija ją baudžia atlikdama „korekciją dėl permokos”. Jei įmonė nebūtų sumažinusi savo veiklos sąnaudų, Komisija šiuo atveju turėtų ir jos nurodyto pagrindo atlikti tokią apskaičiuotos superkamos elektros energijos kainos korekciją. Tai, kad toks palyginimas negali būti laikomas pagrįstu, patvirtino ir byloje specialisto išvadą davęs M. N., tačiau pirmosios instancijos teismas į jo padarytas išvadas neatsižvelgė.

Paaiškina, jog Taisyklės nurodo lyginti ne bet kokius duomenis, o būtent prognozuotas ir faktines pajamas, t. y. Komisija ir teismas ne tik neteisingai ir nepagrįstai tarpusavyje lygina skirtingus finansinius rodiklius, tačiau palyginime naudoja visiškai kitus duomenis nei numato Taisyklių 7.4 punktas. Pažymi, jog Komisija ima palyginimui ne pajamas (kas yra paslaugų ir ar prekių pardavimo pajamos, įprastinės veiklos operacijos ir kitos veiklos pajamos, taip pat iš trečiųjų asmenų gautos pajamos, nesusijusios su pagrindine veikla), o nuostolį, nors Taisyklės to nenumato. Sumažintos įmonės sąnaudos (t. y. sutaupytos galimos išlaidos) negali būti prilyginamos negautoms pajamoms. Todėl Komisijos palyginimas yra neteisingas.

Pažymi, jos specialistas pabrėžė, jog „korekcijos dėl permokos” visai nebūtų reikėję atlikti, jei Komisija būtų teisingai suprognozavusi 2008 metų dujų kainą (specialisto išvados 10 psl.), t. y. Komisija „korekciją dėl permokos” taikė tik todėl, kad pati neteisingai prognozavo dujų kainą, kas iš esmės reiškia, kad tokia korekcija galima tik dėl dujų kainų pasikeitimo, bet ne kitų gamintojo finansinių rodiklių. Be to, specialistas atkreipė dėmesį, kad prognozuotų pajamų neatitikimas faktinėms gamintojų pajamoms gali atsirasti tik jei gamintojas pagamina didesnį arba mažesnį elektros energijos kiekį nei buvo nustatytas superkamos elektros energijos kiekis. Elektros energijos kaina yra nustatyta iš anksto pačios Komisijos ir negali keistis, todėl neatitikimas gali atsirasti tik nepagaminus nustatyto superkamos elektros energijos kiekio (Specialisto išvados 5 psl.).

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino Taisyklių 5, 7 punktuose nustatytą principą, kad kaina neindividualizuojama (t. y. nevertinamas pelnas ar nuostolis), o visiems superkamos elektros energijos gamintojams turi būti išlaikomas vienodas pajamų lygis. Pažymi, kad Taisyklės nenumato, jog rėmimo tikslas yra individualizuoti kainą ir padengti tik minimalias sąnaudas. Nei Komisija, nei teismas nenurodo jokio Taisyklių punkto, numatančio tokias nuostatas. Priešingai, tokie Komisijos ir teismo teiginiai prieštarauja Taisyklių 7 punktui, numatančiam, kad bazinei elektros energijos kainai apskaičiuoti naudojami AB Lietuvos elektrinės techniniai ir ekonominiai gamybos rodikliai, kas reiškia, kad užtikrinamos ne minimalios gamybos sąnaudos, o sąnaudų lygis pagal alternatyvųjį tiekėją. Remiantis Taisyklių 5 punktu gamintojai pagal nominalią elektros galią priskiriami prie elektros galios dydžio kategorijų. Iš gamintojų superkamos elektros energijos kainos nustatomos elektros galios dydžio kategorijoms. Elektros galios dydžio kategorijai nustatyta elektros energijos kaina taikoma kiekvienam gamintojui, kuris priskirtas šiai galios kategorijai. Supirkimo kaina yra bazinės elektros kainos, kuri vienoda visoms elektrinių grupėms, ir galios dydžio kategoriją nusakančio koeficiento sandaugai. Pagal Taisyklių 7 punktą bazinei elektros energijos kainai apskaičiuoti naudojami alternatyvaus elektros gamintojo (AB Lietuvos elektrinė) techniniai ir ekonominiai gamybos rodikliai. Toks superkamos kainos apskaičiavimas užtikrina vienodą pajamų lygį visoms atitinkamoje kategorijoje esančioms elektrinėms, t. y. teisės aktai nenumato individualizuotos kainos įvertinant pelną ar nuostolį nustatymo. Pažymi, jog termofikaciniams energijos gamintojams yra garantuojamas tam tikras pajamų lygis (visiems vienodas priklausomai nuo nustatytų gamybos apimčių), tačiau teisės aktai nenumato individualizuotos, minimaliomis sąnaudomis grindžiamos, kainos įvertinant pelną ar nuostolį nustatymo. Pabrėžia, jog nors savo atsiliepime Komisija teigia, kad ji pelno nereguliuoja, būtent tai ji ir daro. Toks Komisijos elgesys pažeidžia Taisykles, nes pelno reguliavimas būtų įmanomas, jei kaina būtų apskaičiuojama pagal individualizuotus duomenis, grįstus individualiomis sąnaudomis, o Taisyklės numato kainos apskaičiavimą pagal alternatyvaus gamintojo duomenis. Tai, kad Komisija individualizuoja kainą ir reguliuoja pelną, patvirtina ir pati Komisija savo atsiliepimo 2.7 punkte, kur nurodo, kad ji vertina veiklos rezultatus.

Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad elektrinių veiklos skatinimas yra susijęs su valstybės parama, dėl ko rėmimo tvarka siejama su minimaliomis eksploatacijos sąnaudomis. Nurodo, jog pareiškėjas šioje veikloje jokios paramos iš valstybės negauna. Veiklos skatinimas pasireiškia tuo, kad elektros tinklų operatoriai (kurie parduoda vartotojams) turi pareigą nupirkti iš pareiškėjo numatytą kiekį elektros energijos už nustatytą kainą. Valstybė jokių lėšų šiai gamybai neskiria, nes pats pareiškėjas patiria gamybos sąnaudas ir jas siekia padengti parduodamas pagamintą produktą.

Nurodo, jog byloje yra keliamas klausimas dėl 2010 metų kainos dalies, kuri buvo perskaičiuota už 2008 metus, t. y. kai Ignalinos atominė elektrinė vis dar veikė. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad visi elektros energijos gamintojai gali elektros energija laisvai prekiauti elektros rinkoje negali būti laikomas pagrįstu nagrinėjamos bylos atžvilgiu, nes 2008 metais, kai buvo perskaičiuota ginčijama kainos dalis, pareiškėjas negalėjo konkuruoti su Ignalinos atomine elektrine, tuo labiau, kad veikiančios elektros energijos rinkos apskritai nebuvo.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Komisija pažeidė jai suteiktos diskrecijos išorines ribas, nes priimdama Protokolą ir Nutarimą Komisija ėmėsi vertinti ne duomenis reikalaujamus pagal Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį, o visiškai kitus duomenis, kurie Taisyklėse nėra numatyti (t. y. sumažintas sąnaudas). Be to, nors teisės aktai nenumato individualizuotos kainos įvertinant pelną ar nuostolį nustatymo, tačiau Komisija būtent tokių veiksmų ir ėmėsi. Todėl Komisijos atlikta kainų „korekcija dėl permokos” pagal pareiškėjo sumažintas sąnaudas laikytina neteisėta, o Komisija laikytina pažeidusia jai suteiktos diskrecijos išorines ribas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006.

Nurodo, jog pati Komisija suvokia neteisingai skaičiuojanti superkamos elektros energijos kainą. Tai yra akivaizdu iš to, kad Komisijos pirmininkas, pareiškėjo atstovams 2009 m. lapkričio 23 d. posėdyje (įrašo 10:59 minutė) išdėsčius visus savo argumentus, tik pasakė „tai, Komisijos nariai, aha, užklupo”. Pažymi, kad kolegialios institucijos sprendimas yra pagristas ir efektyvus tik tada, kai kiekvienas tos institucijos narys nagrinėjamu klausimu priima pagrįstą individualų sprendimą. Tuo tarpu Komisijos pirmininko reakcija rodo, kad, nors ir suvokdami Komisijos skyriaus pasiūlytame sprendime egzistuojančias klaidas, Komisijos nariai priėmė visiškai priešingą Komisijos sprendimą ir taip pažeidė jiems suteiktą diskreciją. Tačiau šių pareiškėjo pateiktų akivaizdžių Komisijos diskrecijos ribų peržengimo įrodymų teismas sprendime nevertino.

Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nemotyvavo dalies pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Komisijos Protokolo ir Nutarimo nepagrįstumo bei argumentų, įrodančių Komisijos Protokolo ir Nutarimo prieštaravimą Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Nacionalinei energetikos strategijai. Nurodo, jog Komisija pagal Taisyklių 7.4 punkto 2 dalį pritaikiusi „korekciją dėl permokos” nepagrįstai sumažino apskaičiuotą superkamos elektros energijos kainą. UAB „Vilniaus energija“, siekdama teisės aktų nustatytų tikslų ėmėsi priemonių, kad gamybos veikla būtų efektyvesnė ir būtų sumažintos veiklos sąnaudos. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog tokie veiksmai bus Komisijos palaikomi ir skatinami ir kad už veiklos efektyvinimą jis nebus baudžiamas. Tačiau Komisija sumažino apskaičiuotą superkamos elektros energijos kainą dėl sutaupytų energijos efektyviai sumažintų sąnaudų. Tokiais veiksmais Komisija pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus. Pažymi, jog nuostata, kuria remiasi Komisija (Taisyklių 7.4. p. 2 d.) buvo patvirtinta tik 2008 m. spalio 12 d. Komisijos nutarimu. Pareiškėjas ir iki tol veikdamas tokiu būdu, kad veikla būtų efektyvinama, negalėjo tikėtis, jog 2008 metų pabaigoje pasikeitus reglamentavimui tokie jo veiksmai už 2008 metus bus įvertinti neigiamai, t. y. jis bus nepagrįstai baudžiamas už tai, kad sumažino veiklos sąnaudas. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimu.

Nurodo, jog Nacionalinėje energetikos strategijoje yra siekiama nustatyti tokią termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą. Todėl neadekvačių kainų nustatymas silpnina Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimą ir sukelia gamintojui žalą. Valstybė, nustatydama šilumos kainą tiems gamintojams, kurie turi galimybę dirbti kombinuotu režimu, šilumos kainą nustato preziumuodama, kad gamintojas ir veiks būtent tokiu režimu, t. y. verčia gamintoją kartu gaminti ir šilumą ir elektrą, taip siekdama mažesnės šilumos kainos vartotojams. Valstybė privalo nustatyti tokią termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą. Todėl Komisijos atlikta „korekcija dėl permokos” bei pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintiems tikslams, kadangi jokiais būdais neskatina bendros šilumos ir elektros energijos gamybos.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodė tik vieną menamą specialisto išvados prieštaravimą. Specialistas teismo cituotoje pirmoje išvadoje nurodo, kad sąvokos pelnas ir nuostolis yra tapačios, nes nuostolis yra neigiamas pelnas. Kitoje išvadoje specialistas teigia, kad sąvokos pajamos ir pelnas (nuostolis) yra ne tapačios. Kas reiškia, kad pelnas ir nuostolis laikytinos tapačiomis sąvokomis (kaip teigta prieš tai, laikant nuostolį – neigiamu pelnu), bet jos abi yra ne tapačios sąvokai „pajamos”. Visiškai analogiška išvada yra pateikta ir teismo cituotoje išvadoje. Todėl teismo teiginys, kad šios išvados yra viena kitai prieštaraujančios, yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir nesudarantis pagrindo nesivadovauti specialisto išvada. Nurodo, jog LVAT 2011 m. vasario 28 d. nutartimi buvo nurodęs, jog šiems klausimams įvertinti būtinos specialios žinios, kurių teismas gali ir neturėti, todėl specialisto ar teismo eksperto įtraukimas į bylą būtų racionalus sprendimas. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir įtraukė specialistą, tačiau praktiškai jo išvada nesivadovavo nepriklausomai nuo to, kad išvada buvo labai aiški, motyvuota ir pagrįsta. Net jei pirmosios instancijos teismas būtų manęs, kad tokie prieštaravimai yra, jis vadovaudamasis LVAT nutartimi privalėjo pasitelkti kitą specialistą išspręsti klausimams, kurie byloje reikalauja specialių žinių turėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-158) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Akcentavo, jog Komisija pareiškėjo (ir kitų remtinų elektros energijos gamintojų) pelno nereguliuoja. Elektros energijos gamintojų kainos iš esmės nėra reguliuojamos ir energijos gamintojai turi veikti elektros energijos rinkoje prisiimdami ekonominę riziką. Elektros energijos gamintojų veikia yra remiama valstybės, o pagaminta elektros energija superkama kainomis, žymiai didesnėmis už elektros energijos rinkos kainą. Vadovaudamasi Taisyklėmis, Komisija nustato bazinę elektros energijos kainą, o ne vienodą pajamų lygį. Todėl pareiškėjas klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad visiems gamintojams nustatoma viena bazinė kaina pagal alternatyvaus tiekėjo (AB Lietuvos elektrinė) duomenis, t. y. visiems gamintojams nustatomas vienodas pajamų lygis. Pabrėžia, kad pajamų lygis yra skirtingas priklausomai nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. Pareiškėjo traktuojamas garantuojamas tam tikras ir visiems vienodas pajamų lygis neturi būti vienodas vienos grupės įmonėms (gamintojams), o iš tikrųjų turėtų atspindėti įmonės minimalias sąnaudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti. Taisyklėse numačius koregavimo mechanizmą vienodo pajamų lygio principas netaikomas atitinkama dalimi, kaip nurodyta 7.4 punkto paskutinėje pastraipoje. Komisija, atsižvelgdama į įmonių pateiktus duomenis bei vadovaudamasi ekonominio pagrindimo principu, atliko įmonių planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms įvertinimą.

Pažymi, jog Pažymos 6 lentelėje nurodytas „Planuotas 2008 m. nuostolis” nereiškia vien tik negautas pajamas dėl laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumo. „Planuotas 2008 m. nuostolis” reiškia Komisijos prognozuotą pareiškėjo 2008 metų nuostolį (pelną) arba kitaip skirtumą tarp planuotų ir faktinių pareiškėjo pajamų (veiklos rezultatą), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 metų kuro kainų bei dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų pareiškėjo sąnaudų. Pažymos 6 lentelėje nurodytas „Faktinis 2008 m. nuostolis” reiškia pareiškėjo faktiškai patirtą nuostolį (pelną) arba kitaip pareiškėjo remiamos elektros energijos gamybos ir pardavimo veiklos rezultatą, kuris nurodytas pareiškėjo pateiktose ataskaitose. Nustatytas 18,81 mln. litų skirtumas atsirado būtent dėl to, jog Komisija neturėjo galimybių tiksliai suprognozuoti laukiamas kuro kainas bei pareiškėjo patirtinas minimalias sąnaudas gaminant remtiną elektros energiją. Dėl negalimumo tiksliai suprognozuoti laukiamų kuro kainų bei pareiškėjo patirtinų būtinųjų sąnaudų gaminant remtiną elektros energiją vadovaujantis Taisyklių 6 punktu ir yra taikoma korekcija („korekcija dėl permokos”). Todėl Komisija visiškai teisėtai ir pagrįstai pritaikė minėtus rodiklius įvertindama prognozuotų pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, t. y. faktinėms pajamoms, bei nustatė pagrįstą protingą ir sąžiningą elektros energijos supirkimo kainą.

Nurodo, jog, net ir nustačius, kad Komisija Pažymoje netiksliai (ar klaidingai) įvardino (apibrėžė) vertinamų rodiklių sąvokas, Komisijos atliktas vertinimas ir jo pagrindu priimtas sprendimas netaptų ir negalėtų būti pripažintas savaime nepagrįstu ir neteisėtu, nes apskaičiuodama supirkimo kainą Komisija rėmėsi faktais, kuriais, atsižvelgiant į Komisijos veiklą šioje srityje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir turėjo remtis, taip pat vadovavosi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, o netikslus sąvokų vartojimas Pažymoje iš esmės rezultato nekeičia. Tą visiškai pagrįstai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Pažymi, jog lyginamų duomenų netikslus (ar klaidingas) įvardijimas (apibrėžimas) nėra esminė klaida ir nedaro paties vertinimo savaime nepagrįstu ir neteisingu.

Paaiškina, kad, vadovaudamasi Taisyklėmis ir siekdama sukurti teisėtus ir sąžiningus principus termofikaciniu režimu kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainoms nustatyti, kai ši elektros energija superkama teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Komisija nustato vienodą bazinę elektros energijos kainą, o ne vienodą pajamų lygį, nes pritaikius korekcijos mechanizmą užtikrinti vienodą pajamų lygį yra neįmanoma. Todėl apeliaciniame skunde, klaidingai interpretuojant Komisijos kompetenciją supirkimo kainų reguliavime, yra visiškai nepagrįstai teigiama, kad visiems gamintojams nustatomas vienodas pajamų lygis. Pabrėžia, kad gamintojų pajamų lygis yra skirtingas ir priklauso nuo superkamo elektros energijos kiekio ir supirkimo kainos. Gamintojo pajamų lygis turi atspindėti įmonės minimalias sąnaudas remiamos elektros energijos kiekiui pagaminti, o ne būti lygus kitų tos pačios grupės gamintojų pajamų lygiui. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad Komisija individualizuodama kainą įvertino pareiškėjo sumažintas sąnaudas apskaičiuodama „korekciją dėl permokos”, nes atlikta kainos korekcija visiškai nereiškia pelno lygio reguliavimo. Komisija, nustatydama elektrinės būtinas minimalias eksploatacijos sąnaudas, siekė tikslesnio duomenų įvertinimo ir atsižvelgė į įmonės pajamų (veiklos rezultato) prognozuotų ir faktinių duomenų neatitikimą. Taisyklėse numačius koregavimo mechanizmą vienodo pajamų lygio principas netaikomas atitinkama dalimi kaip nurodyta Taisyklių 7.4 punkto paskutinėje pastraipoje. Komisija, atsižvelgdama į įmonių pateiktus duomenis bei vadovaudamasi ekonominio pagrindimo principu, atliko įmonių planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms vertinimą. Toks vertinimas atliekamas kiekvienai elektrinei atskirai.

Pažymi, jog, analizuojant supirkimo kainos skaičiavimo formulės, nustatytos Taisyklių 6 punkte, sudedamąsias, neginčijamai konstatuotina, kad rodikliai Kbaz (bazinė elektros energijos kaina) ir Kg į (elektros galios dydžio kategoriją nusakantis koeficientas) yra vienodi kiekvienam gamintojui, priskirtam vienai elektros galios dydžio kategorijai. Rodikliai kn (papildomų lėšų poreikis naujos statybos elektrinėms) ir Kkor i (superkamos elektros energijos kainos korekcijos dydis) yra taikomi individualiai kiekvienam gamintojui atsižvelgiant į būtent tam gamintojui taikytinus dydžius. Komisija pabrėžia, kad supirkimo kaina, apskaičiuota pagal formulę, kurios vieni dėmenys yra bendri tai pačiai elektros galios dydžio kategorijai priskirtiems gamintojams, o kiti – individualiai vertintini, negali ir neturi būti vienoda visiems tos pačios elektros galios dydžio kategorijos gamintojams.

Komisija nurodo, jog ji surinko visus elektros energijos, kurią būtina supirkti, kainų nustatymui būtinus duomenis, juos visapusiškai bei objektyviai įvertino, atsižvelgė į visus svarbius veiksnius ir vadovaudamasi šiais duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka padarė išvadas, kurios užfiksuotos Nutarime. Todėl pareiškėjo teiginys, jog Komisija pažeidė jai suteiktas diskrecijos išorines ribas, yra nepagrįstas. Komisija priimdama Nutarimą įgyvendino tikslus, kuriems buvo įsteigta (Komisijos nuostatų 5 p.).

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliai motyvavo savo sprendimą ir pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių Komisijos Protokolinio sprendimo ir Nutarimo atitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams. Komisijos nuomone, įrodytas Komisijos Protokolinio sprendimo ir Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas parodo, kad Komisijos sprendimai neprieštarauja teisės aktams, todėl pareiškėjo teiginys dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų pažeidimo nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Pažymi, jog Komisija savo veiksmais pareiškėjo nebaudė, o atliko teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. nustatė pagrįstą, protingą ir sąžiningą elektros energijos supirkimo kainą ir įgyvendino Elektros energetikos įstatyme, Lietuvos elektros rinkos plėtros plane ir kituose teisės aktuose nustatytą minimalių eksploatacijos sąnaudų principą, su kuriuo siejama kogeneracinių jėgainių rėmimo tvarka. Kadangi, remtinam elektros energijos gamintojui turėtų būti padengiamos tik būtinosios sąnaudos gaminant remtiną (kvotinę) energiją, manytina, kad pareiškėjo lūkesčiai, jog į kainą bus įtrauktos ir gamintojo sutaupytos veiklos sąnaudos, yra visiškai nepagrįsti. Minėto principo galiojimas pareiškėjui buvo žinomas, todėl jo argumentai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų pažeidimo negali būti laikomi teisingais.

Komisijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog Komisijos atlikta korekcija dėl permokos bei pirmosios instancijos teismo sprendimas palikęs tokią korekciją prieštarauja Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintiems tikslams, kadangi jokiais būdais neskatina bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, taip pat, kad neadekvačių kainų nustatymas silpnina Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimą ir sukelia gamintojui žalą, yra nepagrįsti, todėl laikytini subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais.

Komisija pabrėžia, kad Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog Nacionalinė energetikos strategija nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų. Taigi, tai yra planai, siektini tikslai, keliamos užduotys. Pažymi, jog nustatyti elektros energijos supirkimo kainą yra Komisijos diskrecijos teisė, kurią ji įgyvendina priimdama sprendimus pagal galiojančius teisės aktus, o ne pagal numatomas įgyvendinti priemones ar numatomus pakeisti teisės aktus. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Nutarimu nustatyta kaina yra neadekvati ir sukelia gamintojui žalą. Teisės aktuose numatytų imperatyvių teisės normų vykdymas, o būtent superkamos elektros energijos kainų nustatymas pagal galiojančius teisės aktus negali būti laikomas gamintojų interesų pažeidimu, o Komisijos siekis užtikrinti vartotojų interesų, kad superkamos elektros energijos kainos būtų teisingos, t. y. apskaičiuotos ir nustatytos taip, jog vartotojams netektų apmokėti už didesnes nei būtinąsias sąnaudas arba už sąnaudas, kurias įmonės patiria galimai neefektyviai vykdydamos veiklą, apsaugą yra pagrįstas ir teisėtas.

Nurodo, jog LVAT, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m kovo 29 d. sprendimą ir bylą grąžinęs iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutartyje nurodė, kad klausimams įvertinti būtinos specialios žinios, kurių teismas gali ir neturėti, todėl specialisto ar teismo eksperto įtraukimas į bylą būtų racionalus sprendimas. Pažymi, kad LVAT nurodymas yra rekomendacinio pobūdžio, suformuluotas neimperatyviai, leidžia subjektui, kuriam skirtas ši nurodymas, rinktis, be to, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 5 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Remiasi LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-75/2009.

Komisijos nuomone, specialisto M. N. išvada pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai, nes ši išvada parengta nesistemiškai ir neįsigilinus į bylos medžiagą bei ištraukiant tam tikrus teiginius iš bendro Komisijos atliktų veiksmų konteksto. Nurodo, jog specialisto išvados 5 lape yra teigiama, kad nei 2008, nei 2009 metais nustatant elektros supirkimo kainas atitinkamai 2009 ir 2010 metais, nebuvo taikytas mechanizmas, aprašytas Taisyklių 7.5 punkte, t. y. nebuvo vertinta ar konkretaus gamintojo naudojamo kuro vidutinės kainos atitiko Komisijos nustatytos vidutinės gamtinių dujų kainos Lietuvoje. Pagal Taisyklių 7.5 punktą, jei gamintojo vartojamo kuro kaina būtų mažesnė, nei vidutinė Lietuvoje gamtinių dujų kaina nustatyta Komisijos, tai Komisija taikydama Taisyklių 7.5 punkto nuostatas galėtų sumažinti elektros energijos kainą konkrečiam gamintojui. Todėl mano, kad specialistas nevisiškai įsigilino į Taisyklių 7.5 punkto nuostatas ir į visas Taisykles. Pažymi, jog šis punktas numato ne tik kainų korekciją, pavyzdžiui, kai gamintojo pirktų dujų kaina yra mažesnė nei Komisijos prognozuota, tačiau taip pat ir kompensaciją, pavyzdžiui, kai prognozuota dujų kaina būna mažesnė nei faktinė vidutinė Lietuvos rinkoje dujų kaina. Būtent Komisijos 2009 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. 05-260 „Dėl AB Lietuvos elektrinės galios rezervų 2009 m. ir elektros energijos, kurią būtina supirkti 2009 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ aiškiai buvo nurodyta, kad taikoma kompensacija dėl gamtinių dujų kainos neatitikimo skaičiuojama pagal Taisyklių 7.5 punktą. Vadovaujantis minėtu Taisyklių punktu, buvo įvertintas dujų kainos neatitikimas 2008 metais ir kiekvienam gamintojui pritaikyta kompensacija, t. y. prie prognozuojamos dujų kainos buvo pridėta 336 Lt/1000m3 arba 420 Lt/t.n.e (tona naftos ekvivalento). Kiekvienam gamintojui kompensacija skiriasi dėl gamybos apimties, todėl minimoje pažymoje nurodyta, kad pagal Taisyklių 7.5 punktą kompensacija apskaičiuojama kaip „negautos pajamos 2008 m.” dalinamos iš „supirkimo kiekis 2009 m.”. Taip pat pažymoje nurodyta, kad „apskaičiuota kompensacija pridedame prie nustatytos supirkimo kainos, apskaičiuotos pagal Taisyklių 6 p.”. Pažymi, jog Komisija, nustatinėdama supirkimo kainas 2010 metams ir vadovaudamasi Taisyklių 7.4 punktu pritaikė korekciją dėl kompensacijos, kaip rašyta 2009 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. 05-294 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo”, „prognozuoti 2008 metų nuostoliai (Komisijos 2008 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. 05-260 jie įvardinti kaip negautos pajamos) buvo įtraukti į 2008 metų elektros energijos supirkimo kainą“. Taip pat pažymoje paminėta, kad „2010 metams nustatytos (nekoreguotos) elektros energijos supirkimo kainos koreguojamos korekcijos dėl permokos dydžiu“. Paaiškino, jog specialistas pateikė skaičiavimus dėl pajamų atitikimo, kur apskaičiuojamos pajamos atitinka nustatytas, tačiau neatsižvelgė į kitą byloje pateiktą medžiagą, Komisijos pažymas ir pateiktus atsiliepimus. Specialistas, neatsižvelgdamas į tai, kad gamintojams buvo pritaikyta kompensacija, teigė, jog korekcija pritaikyta ne pagal Taisykles. Pažymi, kad kompensacija ir vėliau pritaikyta korekcija dėl kompensacijos yra vienas nuo kito neatskiriami rodikliai, kurių negalima nagrinėti atskirai neatsižvelgiant į Komisijos nuoseklius su tuo susijusius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-45 1 punkto 3 dalies, taip pat 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ 1.1 – 1.3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Komisijos pareigos pašalinti pažeidimą, t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai išskaičiuotą permokos sumą, atimtą skaičiuojant elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą.

Kilusio ginčo esmė – korekcijos, kurią Komisija apskaičiavo ir įvertino nustatydama 2010 metų iš pareiškėjo superkamos elektros energijos kainą, skaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, pritarė Komisijos pozicijai, kad iš teisės aktų nuostatų seka, jog privalo būti padengiamos tik minimalios pareiškėjo gamybos sąnaudos. Teismas nurodė, kad įgyvendinant minimalios eksploatacijos sąnaudų principo uždavinius, Taisyklių 7.4 punkto 1 dalyje numatyta Komisijos teisė, nustatant kitų metų supirkimo kainą įvertinti laukiamų ir faktinių kuro kainų skirtumą, o minėto punkto 2 dalies 2 sakinys ? Komisijos diskrecijos teisę įvertinti prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, t. y. faktiškai patirtoms pajamoms. Pirmosios instancijos teismo manymu, Komisija šiuo konkrečiu atveju pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta teise ir, įvertindama prognozuotų faktinių pajamų lygio neatitikimą faktinėms pajamoms, paskaičiavo „korekciją dėl permokos“. Teismo teigimu, „planuotas 2008 m. nuostolis“ yra Komisijos prognozuotas pareiškėjos 2008 m. nuostolis (pelnas) arba kitaip skirtumas tarp planuotų ir faktinių pareiškėjos pajamų (veiklos rezultatas), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 m. kuro kainų. Šis rodiklis galėjo pasikeisti dėl skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų pareiškėjos sąnaudų.

Konstatavęs, kad specialisto M. N. išvadoje yra nemažai prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas nusprendė jo pateikta išvada nesiremti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktą specialisto išvadą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš esmės nekyla ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nesutariama dėl jų teisinio vertinimo. Taigi būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės nuostatas. Įvertinus pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus matyti, kad iš esmės nesutariama dėl Taisyklių 7.4 punkto nuostatų aiškinimo, taip pat Komisijos turimos diskrecijos ribų.

Kalbant apie bylai reikšmingą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad bylos išsprendimui visų pirma reikšmingos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo (bylai aktuali 2009 m. liepos 31 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 38 dalyje numatyta, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, o 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija elektros energetikos sektoriuje nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą. 2009 m. lapkričio 24 d. Energetikos ministro įsakymo Nr. 1-214 Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo 1.2 punkte kaip viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos nurodyta elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas.

Pagal 2003 m. birželio 30 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-262 Dėl Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tvarkos patvirtinimo 12 punktą aptariama elektros energija superkama Komisijos nustatytais tarifais. Šių tarifų apskaičiavimo tvarką bylai reikšmingu metu reglamentavo 2004 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimu Nr.O3-84 patvirtintos Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklės (bylai aktuali 2009 m. spalio 12 d. redakcija (patvirtinta Komisijos 2009 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. O3-156).

Šių Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Taisyklių tikslas – sukurti teisėtus ir sąžiningus principus termofikaciniu režimu kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainoms nustatyti, kai ši elektros energija superkama teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, o 4 punkte numatyta, kad elektros energijos teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas supirkimo kainos nustatymo principai atitinka šalies elektros energijos rinkos sąlygas. Elektros energijos gamintojų kainos iš esmės nėra reguliuojamos ir energijos gamintojai turi veikti elektros energijos rinkoje prisiimdami ekonominę riziką. Viešieji interesai elektros energijos gamybos sektoriuje, kai superkama dalis termofikaciniu režimu kombinuoto elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pagamintos elektros energijos, padeda palaikyti esamų kombinuoto energijos gamybos ciklo įrenginių gyvybingumą, kol visiškai įsigalios Elektros energetikos įstatyme numatyti rinkos santykiai, taip pat skatina naujų, termofikacinių energiją generuojančių įrenginių atsiradimą, naudingai išnaudojant esamą termofikacijos potencialą Lietuvoje.

Įvertinusi Taisyklių turinį (be kita ko, 5-7 punktų nuostatas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias nustatyti superkamos elektros energijos kainų skaičiavimo tvarką, priimdama Taisykles iš esmės pasirinko ne sąnaudų kontrole pagrįstą kainų nustatymo metodiką, o fiksuotos kainos skaičiavimu paremtą metodiką. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, skirtingai nei kai kuriais kitais atvejais (pvz., žr. Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Taisyklėse nustatytas kainų skaičiavimas grindžiamas ne atitinkamos įmonės, iš kurios superkama elektros energija, o alternatyvaus elektros gamintojo (t. y. AB Lietuvos elektrinė) veiklos rodikliais, kartu įvertinant tam tikrus papildomus ekonominius rodiklius (gamtinių dujų kainas, elektrinės, kuriai nustatoma kaina, elektros gamybos galios koeficientą).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui, skaičiuojant iš jo superkamos elektros energijos kainą 2009 metams, į nustatytą 2009 m. superkamos elektros energijos tarifą buvo įskaičiuota 32,74 mln. Lt kompensacija už 2008 metus. Atsakovas patvirtino, kad ši kompensacija, remiantis Taisyklių 7.4 punktu, buvo apskaičiuota įvertinus 2007 m. suprognozuotos ir 2008 m. laukiamos vidutinės dujų kainos skirtumą (2011 m. lapkričio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas Nr. R2-2277, t. III, b.l. 4-7).

Atsakovo teigimu, remdamasis Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antru sakiniu, ir įvertinęs 2008 metų, už kuriuos pareiškėjui buvo suteikta pirmiau minėta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą ataskaitiniams duomenims, jis atsižvelgė į faktinius pareiškėjo 2008 m. patirtus nuostolius ir šių duomenų pagrindu apskaičiavo 2010 m. elektros energijos supirkimo kainos korekciją (2009 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. O5-291 (t. I, b.l. 74-79) ir 2009 m. lapkričio 23 d. pažyma Nr. O5-294 (t. I, b.l. 80-85).

Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 7.4 punkto nuostatas ir lygino netinkamus, t. y. minėtoje teisės normoje nenurodytus finansinius duomenis. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo vertinimu iš esmės sutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta specialisto išvada (t. II, b.l. 90-101). Nors teismas sprendime nurodė, kad specialisto išvadoje yra nemažai prieštaravimų, sprendime nurodyti išvados teiginiai („Sąlyginai galima teigti, kad sąvokos pelnas ir nuostolis yra tapačios. Nuostolis yra neigiamas pelnas“; „Sąvokos pajamos ir pelnas (nuostolis) yra ne tapačios“; „sąvokos pajamos ir nuostolis yra ne tapačios sąvokos. Tai ne tapatūs rodikliai“) nėra prieštaringi, nes akivaizdu, jog pajamų ir pelno (nuostolio) sąvokos nėra tapačios, jos aiškiai atskleistos Išvados 9 psl.). Nesant kitų specialisto išvados atmetimo pagrindų, teisėjų kolegijos vertinimu ši Specialisto išvada yra reikšminga vertinant atsakovo atlikto kainos korekcijos skaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, atsakovo teigimu, apskaičiuodamas byloje vertinamą korekciją, jis vadovavosi Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antru sakiniu.

Taisyklių 7.4 punkte šioje byloje ginčijamų teisės aktų priėmimo metu buvo nurodyta, kad „Komisija, nustatydama būsimų skaičiuojamųjų metų elektros energijos supirkimo kainą, įvertina prieš tai buvusių skaičiuojamųjų metų kuro kainos ir laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos skirtumą su 5 procentų nuokrypiu, nustatydama kompensacijos arba permokos dydį. Nustatant Gamintojo kompensacijos arba permokos dydį, atsižvelgiama į superkamo elektros energijos kiekio pasikeitimą. Kompensacija arba permoka skaičiuojama pagal formulę:

,

kur: Kel i (t-1)f – perskaičiuota buvusių skaičiuojamųjų metų, kai prognozuota kuro kaina neatitinka laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos, elektros energijos supirkimo iš gamintojo kaina su laukiama (faktine) kuro kaina [ct/kWh];

Kel i (t-1) – buvusių skaičiuojamųjų metų, kai prognozuota kuro kaina neatitinka laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos, nustatyta elektros energijos supirkimo iš gamintojo kaina [ct/kWh];

Gi(t-1) – iš gamintojo nustatytas buvusiais skaičiuojamaisiais metais, kai prognozuota kuro kaina neatitinka laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos, elektros energijos supirkimo kiekis [mln. kWh].

Prieš tai buvusių skaičiuojamųjų metų kuro kainos ir laukiamos tų metų vidutinės kuro kainos skirtumas neįvertinamas superkamos elektros energijos kainoje iš tų gamintojų, iš kurių elektros energija tais metais nebuvo superkama, ir gamintojams, nurodytiems 7.5 punkte. Prireikus įvertinamas metų, už kuriuos suteikta kompensacija, prognozuotų faktinių pajamų neatitikimas ataskaitiniams duomenims“.

Taigi būtina įvertinti, ar atsakovas, skaičiuodamas korekcijos dydį, tinkamai aiškino ir taikė 7.4 punkto 2 dalies antro sakinio nuostatas.

Kaip matyti iš šios nuostatos turinio, joje expressis verbis kalbama apie tai, kad atsakovas turi teisę įvertinti metų, už kuriuos suteikta kompensacija (byloje aptariamu atveju, už 2008 metus), „prognozuotų faktinių pajamų“ „neatitikimą“ „ataskaitiniams duomenims“. Atitinkamai būtina atskleisti šios nuostatos ir joje vartojamų terminų prasmę bei turinį.

Visų pirma pažymėtina, kad iš minėtos nuostatos turinio matyti, kad joje kalbama apie tam tikrų duomenų (konkrečiai, prognozuotų faktinių pajamų) lyginimą („įvertinamas <...> neatitikimas“) su faktiniais (ataskaitiniais) duomenimis. Šiuo aspektu a priori pažymėtina, kad tarpusavyje gali būti lyginami tik pagal savo turinį (prasmę) palyginimi dydžiai, nes savo turiniu (apimtimi) skirtingų dydžių lyginimas apskritai nėra prasmingas.

Iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 77, 83-84) matyti, kad skaičiuodamas korekcijos dydį atsakovas įvertino pareiškėjui už 2008 m. suteiktą 30,84 mln. Lt kompensaciją ir pareiškėjo 2008 m. patirtą faktinį nuostolį (pirmiau nurodytų pažymų 6 lentelė „Koreguota 2010 m. elektros energijos supirkimo kaina“). Pažymėtina, kad byloje dėl minėtų finansinių dydžių (t. y. kompensacijos ir faktinio 2008 m. nuostolio) ginčo nėra.

Vertinant nurodytų dydžių lyginimą Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antro sakinio požiūriu visų pirma pažymėtina, kad minėtose pažymose aptariamą 30,84 mln Lt kompensaciją atsakovas įvardijo ir „prognozuotomis faktinėmis pajamomis“, ir „planuotu 2008 m. nuostoliu“.

Atsakovas 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. R2-2277 (t. III, b.l. 4-7) patvirtino, kad aptariama 30,84 mln. Lt kompensacija iš esmės yra prognozuotos ir laukiamos 2008 m. dujų kainos skirtumas. Turint galvoje tai, kad pareiškėjo perkamų dujų kaina yra superkamos elektros energijos kainos viena iš dedamųjų dalių, ši kompensacija negali būti traktuojama kaip pareiškėjo planuotas nuostolis, o laikytina pareiškėjo negautomis pajamomis (Specialisto išvados 10 psl., t. II, b.l. 99). Kaip minėta, nurodyta kompensacija padengė prognozuotų ir laukiamų 2008 m. dujų kainų skirtumą, taigi ši suma nėra pareiškėjo veiklą nusakantis rodiklis, tuo tarpu pareiškėjo nuostolis (pelnas) yra jo faktinės veiklos rodiklis.

Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad „planuotas 2008 m. nuostolis“ reiškia Komisijos prognozuotą Pareiškėjo 2008 m. nuostolį (pelną) arba kitaip skirtumą tarp planuotų ir faktinių Pareiškėjo pajamų (veiklos rezultatų), kuris galėjo susidaryti dėl skirtumo tarp laukiamų ir faktinių 2008 m. kuro kainų bei skirtumo tarp kitų planuotų būtinųjų ir faktiškai patirtų Apelianto sąnaudų“ (t. II, b.l. 52-53), toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad prognozuodamas ir skaičiuodamas 2008 m. superkamos elektros energijos kainą (ir kompensacijos dydį) jis prognozavo ir visas pareiškėjo sąnaudas ar pelną (nuostolį). Be to, sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Taisyklės tokio pareiškėjo būsimų visų sąnaudų ar pelno (nuostolio) prognozavimo ir jų įtraukimo į palyginimą nenumato. Kaip matyti iš Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antro sakinio turinio, jame expresis verbis kalbama būtent apie „prognozuotų faktinių pajamų“ neatitikimą ataskaitiniams duomenims, o ne pareiškėjo prognozuotų ir faktinių visų sąnaudų ar pelno (nuostolio) neatitikimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose vartojami terminai (sąvokos) turi būti suvokiami ir aiškinami pagal jų įprastinę prasmę. Šiuo atveju akivaizdu, kad „pajamų“ ir „nuostolio“ („pelno“) sąvokos nėra tapačios ir palyginamos (žr. Specialisto išvados 9 psl.: pajamos – įmonės gaunamos įplaukos; t. y. parduodamo produkto kiekio ir vidutinės kainos sandauga; nuostolis – skirtumas tarp įmonės uždirbtų pajamų ir joms uždirbti padarytų sąnaudų, jeigu tas skirtumas yra neigiamas).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pats pripažino, jog nustatytas 18,81 mln. Lt skirtumas atsirado būtent dėl to, kad Komisija neturėjo galimybių tiksliai suprognozuoti laukiamas kuro kainas bei Apelianto patirtinas minimalias sąnaudas gaminant remtiną elektros energiją. Akivaizdu, kad dujų kaina yra tik viena iš sudedamųjų pareiškėjo patiriamų sąnaudų dalių, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad skaičiuodamas 2008 m. superkamos elektros energijos kainas, jis būtų prognozavęs pareiškėjo visas būsimas sąnaudas ar pelną (nuostolį). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Komisija nepaaiškino, kokia tokio (prognozuotų faktinių pajamų ir faktinio įmonės nuostolio (pelno) palyginimo prasmė, ką toks palyginimas atskleidžia. Šiuo aspektu manytina, kad jei Taisyklėse norima įtvirtinti nuostatą, jog skaičiuojant superkamos elektros energijos kainą (kompensaciją, korekciją) viena iš kainos dedamųjų yra atitinkamos įmonės faktiniai nuostoliai (pelnas), tokia nuostata expressis verbis ir turėtų būti įtvirtinta. Taigi nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 154) teigia, kad skaičuodama korekciją Komisija atliko planuotų pajamų neatitikimo faktinėms pajamoms įvertinimą, toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pagal Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antrame sakinyje įtvirtintas pagrindas vertinti prognozuotų faktinių pajamų neatitikimą faktinėms gautoms pajamoms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo, Specialisto išvada šią faktinę aplinkybę patvirtina (t. II, b.l. 101), kad prognozuotos ir faktinės pareiškėjo 2008 m. pajamos iš kvotinės elektros energijos buvo tokios pačios – t. y. 104 mln Lt. Taigi darytina išvada, kad Taisyklių 7.2 punkto 2 dalies antrame sakinyje nurodyto neatitikimo, kaip korekcijos skaičiavimo pagrindo, byloje aptariamu atveju faktiškai nebuvo.

Iš atsakovo atsiliepime į skundą ir apeliacinį skundą pateiktų argumentų galima suvokti, jog Taisyklių 7.4 punkto 2 dalies antrame sakinyje vartojama sąvoka „ataskaitiniai duomenys“, atsižvelgiant į orientacijos į sąnaudas principą, taip pat tai, kad Taisykles priėmė atsakovas, taigi jis turi teisę autentiškai (oficialiai) aiškinti Taisyklių turinį ir teisės aktuose įtvirtintą plačią diskreciją reguliuoti elektros energijos sektorių, galėtų būti aiškinama kaip apimanti ir pareiškėjo nuostolius (pelną). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, teisės aktuose vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos pagal jų įprastinę reikšmę, o tarpusavyje gali būti lyginami tik tarpusavyje palyginami dydžiai. Šiuo aspektu sutiktina su Specialisto išvadoje pateikta nuomone, kad sąvokos „pajamos“ ir „nuostolis“ („pelnas“) nėra tapačios ir tarpusavyje negali būti lyginamos.

Kiek tai susiję su orientacijos į sąnaudas principu ir iš jo kylančiu imperatyvu dengti tik minimalias būtinąsias sąnaudas, teisėjų kolegija pažymi, jog sisteminis Taisyklių vertinimas rodo, kad bylai reikšmingu metu galiojusios Taisyklės neįtvirtino orientacijos į sąnaudas principo ir, kaip minėta, jose įtvirtintas tarifų skaičiavimas grindžiamas ne sąnaudų (kartu ir pelno) kontrole, o iš esmės fiksuotos kainos skaičiavimu. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad teisės aktuose įtvirtintas rėmimo tikslas - individualizuoti kainą ir padengti tik minimlias sąnaudas, nes toks aiškinimas paneigtų patį Taisyklėse pasirinktą fiksuotų kainų metodą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nėra pagrindo sąvoką „ataskaitiniai duomenys“ aiškinti kaip apimančią pareiškėjo nuostolį (pelną).

Kiek tai susiję su atsakovo argumentu, kad teisė priimti Taisykles, apimanti ir teisę jas autentiškai (oficialiai) aiškinti, nulemia, jog Komsija turi itin plačią diskreciją aiškinti minėtas Taisykles ir jas taikyti atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovui yra suteikta teisė priimti Taisykles, ši teisė savaime nereiškia, jog Komisija turi neribotą diskreciją aiškinti priimto norminio teisės akto nuostatas contra legem. Nėra abejonių, kad Komisija turi teisę nustatyti aptariamas Taisykles, tačiau šios Taisyklės įpareigoja ne tik ūkio subjektus, bet ir pačią Komisiją, kol tokios taisyklės galioja. Kitoks Komisijos galių apimties suvokimas būtų nesuderinamas su teisinės valstybės, teisinio tikrumo / saugumo ir teisėtų lūkesčių principais. Be to, toks Komisijos turimų galių suvokimas iš esmės paneigtų asmens teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, nes bylą nagrinėjantis teismas taptų išimtinai susaistytas viešojo administravimo subjekto nuomone dėl to, koks yra atitinkamo teisės akto turinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Kadangi, kaip minėta, Taisyklės eksplicitiškai nenumato, jog skaičiuojant kainos korekciją gali būti atsižvelgiama į atitinkamo laikotarpio faktinius įmonės nuostolius, taip pat aiškiai nurodo, būtent kokie duomenys turi būti vertinami, korekcijos skaičiavimas įvertinant faktinius įmonės nuostolius neturi teisinio pagrindo.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija, dėl pareiškėjui 2008 m. suteiktos kompensacijos skaičiuodama korekciją, kurioje įvertino pareiškėjo 2008 m. patirtus faktinius nuostolius, pažeidė Taisyklių nuostatas, kadangi, kaip minėta, jose tokia Komisijos teisė nėra įtvirtinta. Atinkamai, kadangi pareiškėjo ginčytų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-45 1 punkto 3 dalimi ir 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ 1.1 – 1.3 punktais patvirtinta pareiškėjo 2010 m. superkamos elektros energijos kaina buvo koreguota į tarifą įskaičiuojant aptariamą korekciją, nurodytų teisės aktų dalys naikintinos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo skunde prašė įpareigoti Komisiją pašalinti pažeidimą, t. y. kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai išskaičiuotą permokos sumą, atimtą skaičiuojant elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainą, atsakovu šioje dalyje nurodė Komisiją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis toks įpareigojimas galėtų ar turėtų būti nustatytas. Nėra ginčo dėl to, kad remtinas superkamos elektros energijos kiekis Komisijos nustatyta elektros energijos kaina iš pareiškėjo nėra superkamas Komisijai sumokant pinigus iš jai skirto biudžeto. Taigi šiuo atveju Komisija negali būti atsakovu ir būtent iš jos išieškoti nepagrįstai išskaičiuotą permoką ar įpareigoti ją kompensuoti aptariamą permokos sumą teisinio pagrindo nėra. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada neužkerta pareiškėjui kelio realizuoti savo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą ir kreiptis į teismą siekiant išieškoti aptariamą permokos sumą (pvz., teisę reikalauti žalos atlyginimo) teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylai reikšmingas materialinės teisės nuostatas ir netinkamai jas taikė byloje nustatytoms faktinėms aplinkėms. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-45 1 punkto 3 dalį ir 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, tiekiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“ 1.1 – 1.3 punktus. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė