- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-114-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-114-755/2018
Teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03380-2017-7
2018 m. sausio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7930-1026/2017 pagal pareiškėjo R. S. skundą suinteresuotiems asmenims A. S., antstolei V. Ž. dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. S. 2017 m. balandžio 5 d. antstolės V. Ž. kontorai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė įskaityti priešpriešines pinigų sumas tarp R. S. ir A. S. pagal antstolei pateiktus vykdomuosius raštus, panaikinti R. S. turtui areštą bei įpareigoti antstolę grąžinti R. S. iš DNB banko sąskaitos antstolės nuskaičiuotas pinigų sumas. 2017 m. gegužės 3 d. patikslintu skundu R. S. prašė panaikinti antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir panaikinti antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. S-1628S-1629 dalį dėl vykdomosiose bylose Nr. 0113/17/00605 ir Nr. 0113/17/00604 atliktų įskaitų, nurodant, kad A. S. skola 1650 Eur, 79,99 Eur už būtinas išlaidas ir 1695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi R. S. skundą tenkino iš dalies. Panaikino antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. S-1628 S1629 6 punktą atlikti vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00605 ir vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00604 įskaitas, nurodant, kad A. S. skola 1 650 Eur, 79,99 Eur už būtinas išlaidas ir 1 695 Eur už negrąžintus daiktus R. S. yra padengta, bei kad liko išieškoti vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00605 808 Eur skolą už negrąžintus daiktus; skundo dalį dėl 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo dalies panaikinimo paliko nenagrinėtu bei paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
3. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutartį, kuria apelianto R. S. atstovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, o apeliantės antstolės V. Ž. atskirąjį skundą atmetė. Teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės V. Ž. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. S-1628 S1629 6 punktas, paliko nepakeista, o kitą dalį, kuria skundas dėl antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymo panaikinimo paliktas nenagrinėtu, panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą patenkino. Panaikino 2017 m. kovo 13 d. antstolės V. Ž. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00187 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei įpareigojo antstolę grąžinti skolininkui R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00187 iš skolininko R. S. DNB banko sąskaitos nuskaičiuotas pinigų sumas.
5. Teismas nustatė, kad antstolės V. Ž. 2017 m. sausio 24 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą kartu su kitais dokumentais skolininkui R. S. buvo išsiųstas vykdomajame rašte nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini), bet adresatui neįteiktas ir grąžintas antstolei. Pagal ieškovo R. S. ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismo pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-64-223/2015 nebuvo nurodyta, jog skolininko gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks, koks yra nurodomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. išduotame vykdomojo rašto dublikate. Priešingai, iš šios bylos duomenų matyti, kad joje R. S. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, kad jis gyvena ir dirba Norvegijoje, o adresas korespondencijai nurodytas ieškovo atstovės advokatės K. R. kontoros adresas, esantis (duomenys neskelbtini). Išieškotoja A. S., 2017 m. sausio 13 d. kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininko adresą savo prašyme nurodė (duomenys neskelbtini). Pagal gyventojų registro duomenis, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta vykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini), ir byloje nenustatyta, kada ji pasikeitė.
6. Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, o vykdymo eigoje priimtų dokumentų nepavykstant įteikti skolininkui, buvo užklausta Gyventojų registro tarnyba prie VRM ir/ar nustatyta, kad skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nesutampa su Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytu adresu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad antstolė procesinius dokumentus siuntė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad antstolė raginimą įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntė ne skolininko, o išieškotojos adresu. Antstolė, gavusi vykdomąjį raštą ir nustačiusi, jog skolininko ir išieškotojos gyvenamosios vietos sutampa, su išieškotoja nesiaiškino dėl galimybės R. S. įteikti dokumentus asmeniškai.
7. Teismas taip pat nustatė, kad apie raginimą įvykdyti sprendimą skolininkas R. S. sužinojo tik 2017 m. kovo 15 d., kai raginimą ir kitus vykdymo eigoje priimtus dokumentams gavo jo sūnus D. S., t. y. jau po to, kai antstolė buvo pradėjusi priverstinį išieškojimą. R. S., vykdydamas teismo sprendimą jau iki pradėtų priverstinių vykdymo veiksmų, geranoriškai į A. S. asmeninę sąskaitą pervedė viso 6 152,47 eurus: 2017 m. sausio 4 d. – 200 Eur, 2017 m. sausio 5 d. – 600 Eur, 2016 m. balandžio 21 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 300 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 300 Eur, 2017 m. vasario 1 d. – 3 752,47 Eur. Tačiau dėl objektyvių priežasčių įrodymai apie sprendimo dalinį įvykdymą antstolei pateikti po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolės raginimas ir kiti dokumentai nurodytu adresu nebuvo įteikti, vykdomojoje byloje nebuvo pateikta duomenų apie kitą A. S. buvimo vietą, todėl antstolė raginimą įvykdyti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka įteikė 2017 m. vasario 8 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Tačiau teismas, įvertinęs konkrečias šios bylos faktines aplinkybes ir tai, kad antstolė, sužinojusi, jog išieškotojo ir skolininko gyvenamoji vieta sutampa, neišnaudojo visų priemonių įteikti raginimą skolininkui, sprendė, kad antstolė neturėjo pagrindo nagrinėjamu atveju pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį konstatuoti objektyvią priežastį, dėl ko skolininkui raginimo įteikti negalima ir raginimą įvykdyti sprendimą paskelbti specialiame interneto tinklapyje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia konstatuoti procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimą ir paneigia antstolės aktyvumą, siekiant įteikti raginimą skolininkui. Antstolė neįvykdė pareigos tinkamai įteikti raginimą skolininkui, todėl neturėjo teisės pradėti priverstinio vykdymo veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – R. S. skundą atmesti.
10. Nurodo, kad vykdomojoje byloje yra visi duomenys, jog raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė negali žinoti visų skolininko faktinių gyvenamųjų vietų ir neprivalo pagal kiekvieną pateiktą vykdomąjį dokumentą susipažinti su civiline byla. Šiuo atveju vykdomoji byla užvesta 2017 m. sausio 24 d., kai tuo metu skolininko deklaruota gyvenamoji vieta buvo būtent (duomenys neskelbtini), ir tik nuo 2017 m. balandžio 7 d. ji pasikeitė į (duomenys neskelbtini). Be to, R. S. raginimą per savo sūnų gavo 2017 m. kovo 15 d., nepateikdamas jokio rašytinio įrodymo apie gavimo faktą. Apeliantės manymu, skolininkas klaidino teismą, nes galėjo turėti raginimą bei atitinkamai galimybę skolą sumokėti. Taip pat jis nutylėjo, jog skambino į antstolės kontorą, kai raginimo terminas dar buvo nepraėjęs.
11. Teigia, jog, gavusi vykdomąjį raštą, ji užvedė vykdomąją bylą, išsiuntė raginimą, paskelbė raginimą viešo paskelbimo būdu bei atliko nemažai kitų vykdymo veiksmų, todėl teisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Panaikinus ginčijamą patvarkymą ir grąžinus skolininkui pinigines lėšas, bus pažeisti teisėti antstolės lūkesčiai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. S. prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad antstolė pažeidė skolininko įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus, savo pareigas vykdė formaliai, tuo tarpu skolininkas skolą per raginime nustatytą terminą sumokėjo. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, laikytina, kad teismo sprendimas panaikinti 2017 m. kovo 13 d. antstolės V. Ž. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0113/17/00187 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir įpareigoti antstolę grąžinti skolininkui šioje vykdomojoje byloje iš jo banko sąskaitos nuskaičiuotas pinigų sumas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarties antstolės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės V. Ž. 2017 m. kovo 13 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei ji įpareigota grąžinti skolininkui iš jo banko sąskaitos nuskaičiuotas pinigų sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų antstolis vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus privalo griežtai laikytis CPK nustatytos tvarkos (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės V. Ž. 2017 m. sausio 24 d. surašytas raginimas įvykdyti teismo sprendimą kartu su kitais dokumentais skolininkui R. S. buvo išsiųstas vykdomajame rašte nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0113/17/00187 13 lapas), tačiau adresatui neįteiktas (neatsiėmė) ir grąžintas antstolei. Kadangi antstolės raginimas ir kiti dokumentai nurodytu adresu nebuvo įteikti, vykdomojoje byloje nebuvo pateikta duomenų apie kitą A. S. buvimo vietą, antstolė raginimą įvykdyti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka įteikė 2017 m. vasario 8 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 39).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad antstolė, 2017 m. sausio 25 d. išsiuntusi raginimą skolininkui registruota pašto siunta, tačiau jo neįteikus, būtų turėjusi objektyvų pagrindą manyti, jog nežinoma skolininko buvimo vieta, jis slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą nepavyks, todėl antstolė nepagrįstai raginimą 2017 m. vasario 8 d. paskelbė specialiame interneto tinklalapyje (CPK 657 straipsnio 1 dalis, 660 straipsnio 1 dalis).
20. Sutiktina su teismo pozicija, kad antstolė, sužinojusi, jog išieškotojos ir skolininko gyvenamoji vieta sutampa, neišnaudojo visų priemonių įteikti raginimą skolininkui. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo užklausta Gyventojų registro tarnyba prie VRM, ar nustatyta, kad skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nesutampa su Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytu adresu, taip pat, kad antstolė procesinius dokumentus siuntė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau antstolė, gavusi vykdomąjį raštą ir nustačiusi, jog skolininko ir išieškotojos gyvenamosios vietos sutampa, su išieškotoja nesiaiškino dėl galimybės R. S. įteikti dokumentus asmeniškai. Kaip matyti, R. S. niekada nesislapstė, aktyviai dalyvavo pats ir per atstovę civilinės bylos nagrinėjime, taip pat ir vykdant sprendimą (ne tik savanoriškai pervedė išieškotojai priteistą sumą, bet ir iš sūnaus sužinojęs apie pradėtą priverstinį vykdymo procesą (areštuotą turtą), apie sprendimo įvykdymą informavo antstolę. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pati antstolė, jog su R. S. dėl vykdomo išieškojimo buvo bendrauta telefonu.
21. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia to, kad apie vykdymo procesą R. S. sužinojo tik 2017 m. kovo 13 d., kai jau buvo areštuotas turtas, sąskaita, t. y. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, o raginimą įvykdyti sprendimą gavo 2017 m. kovo 15 d. Nors R. S., vos sužinojęs apie vykdymo procesą ir dar negavęs jokių dokumentų iš antstolės, bendradarbiavo su ja, nurodė, kad su A. S. atsiskaitė, nusiuntė antstolei tai patvirtinančius dokumentus, tačiau antstolė vis tiek taikė turto ir lėšų areštą, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir jas nurašė. Tokiu būdu, šiais veiksmais antstolė, neįvykdžiusi pareigos tinkamai įteikti raginimą skolininkui, pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, nors to daryti negalėjo.
22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismai yra ne kartą pasisakę, kad siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra taikomas asmeninio įteikimo prioritetas prieš vykdymo veiksmų operatyvumą, kas reiškia, jog antstolis privalo dėti protingas pastangas, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui būtų įteiktas asmeniškai arba kitiems asmenims, galintiems priimti skolininkui siunčiamus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiamas tik išimtiniais CPK 660 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos vidinėje struktūroje nustatytais atvejais, kas sąlygoja antstolio pareigą įsitikinti, kad raginimo įvykdyti sprendimą objektyviai negalima įteikti skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstolė nedelsiant po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui registruota pašto siunta paskelbė apie jį specialiame interneto tinklalapyje, t. y. iš esmės neįsitikinusi raginimo asmeninio įteikimo skolininkui galimybe. Tokie antstolės veiksmai lėmė, kad skolininkas objektyviai nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, kas sąlygojo vykdymo procedūrų išlaidų išaugimą, nes skolininkui nebuvo suteikta galimybė įvykdyti teismo sprendimo savo noru. Minėta suponuoja, kad antstolė, prioritetą suteikdama greitam teismo sprendimo įvykdymui, pažeidė skolininko įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus.
23. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą R. S. sumokėjo 100 Eur (b. l. 106). Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos iš antstolės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
24. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolės V. Ž. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų R. S. naudai.