- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1-753-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00198-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- Z. S.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;
2) 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
3) 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant A. K. visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. gegužės 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
4) 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
5) 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
6) 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio; 2) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 3) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 9 d. 20.30 val. iki 2018 m. vasario 11 d. 09.18 val. (2 paros);
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, nustatant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, A. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, paskirtą ir neatliktą 1 metų 7 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmę;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2023 m. kovo 23 d. apie 16.10 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto, įstūmė Z. S. į tarpą, esantį laiptinės aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, dėl ko pastarasis pro tarpą nukrito į laiptinės aikštelę, esančią tarp pirmo ir antro aukštų bei patyrė kairio IV-o šonkaulio ir dešinio I-o šonkaulio lūžius, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, muštinę žaizdą galvoje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiąjam Z. S. sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Tą dieną su E. A. atėjo pas Z. S., nes anksčiau ji su juo susitikinėdavo, nakvodavo pas jį, iš jo imdavo pinigus. Tą dieną ji Z. S. reikalavo pinigų pampersams. Jis pinigų nedavė, tai ji pasakė, kad einam kartu. Z. S. juos sutiko laiptinėje, jis buvo girtas. Jis pirmas puolė kaltinamąjį, todėl jis atsistūmė, Z. S. paslydo ir įkrito į duobę. Jis pats iškvietė policiją, greitąją. Sutiko nukentėjusįjį laiptinėje, nes kilo pas jį į namus, o jis girtas leidosi į apačią. Jis kažką pasakė E. A., tu čia atsivedei mane mušti, išmušinėti pinigus. E. A. tai E. A., jo buvusi sugyventinė, turi bendrą sūnų. Sutiko Z. S. trečiame ar ketvirtame aukšte. Su E. A. nubėgo į apačią ir pamatė, kad jam praskelta galva. Jis buvo su kepure, tai paėmė jo kepurę ir prispaudė jam galvą, iškvietė greitąją, policiją, atvažiavo policija ir greitoji. Jis nenustūmė Z. S., o gynėsi, atsistūmė nuo jo, jis slystelėjo ir nukrito. Jis puolė, kaltinamasis jį atsistūmė, jis susvirduliavo, slystelėjo į tą duobę. Tikrai jam nesmūgiavo, netrenkė nei į galvą, nei į kaklą, jokių smūgių nebuvo ir tikslo jokio nebuvo eiti ir jį mušti. Tikrai jokio smurto nebuvo. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, E. A. taip pat vartojo, todėl jai ir reikėjo pinigų narkotikams, sakė, kad reikia pinigų pampersams, vaikui. Tas tarpas yra visose laiptinėse, jis susvirduliavo ir įkrito į tarpą, jis nukrito aukštu žemiau. Nebuvo ten daugiau žmonių, bet paskui buvo moteris, ji ramino, bet jis dar mėgino prie laiptinės pulti, jau buvo atvažiavusi greitoji. Nukentėjusiojo girtumas buvo stiprus. Kojom slydo į duobę. Jis eidamas atgal slystelėjo, nepargriuvo, toliau ėjo ir įkrito į tą duobę.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Z. S. parodė, kad vieną kartą moteris pasakė „duok 30 eurų, reikia vaistams“. Jis jai pasakė, kad daugiau neskambinėtų, ji pasakė, kad tuoj ateis. Tada jis staigiai apsirengė ir išėjo iš namų, bet juos sutiko ant laiptų. Atidarė rankinuką, kad parodytų, kad pinigų neturi ir norėjo eiti, bet tada pajuto smūgį ir kaltinamasis jį įstūmė. Stūmė jis ir kojomis, jautė, kad krito galva į apačią. Turėjo 8 siūles, dvi savaites Lazdynų ligoninėje gulėjo. Nuėjo į apačią, buvo moteris, kuri šaukė policija, jis sako, kad jis policiją šaukė. Ta moteris atbėgo pas jį į kambarį ir plovė laiptinę, žmonės sakė, kad ji plovė laiptinę, tai matė ir policija. Kur įkrito, ten tarpas mažas, 30 cm., tai kaip galėjo įkristi. Krito galva, o ne kojom. Moters nepažinojo, jos vardas E. A., gyvena (duomenys neskelbtini), lyg. Tuo metu nesijautė namuose saugus. Tada buvo tik truputį išgėręs, o ne girtas. Kaltinamasis žiūrėjo į veidą, o jis norėjo apeiti. Civilinį ieškinį reiškia, nes patyrė žalą. Po to įvykio pastoviai lankosi pas gydytojus. Po įvykio gulėjo Lazdynų ligoninėje 2 savaites, paskui buvo Baltijos Amerikos klinikoje, ilgai nelaikė, nes reikėjo mokėti daug, sumokėjo 500 eurų. Buvo ir Alytuje poliklinikoje. Operacijų nedarė, bet reikės daryti, gydymas dar nebaigtas. Galvoje siūlės buvo. Po šio įvykio nieko negali daryti, negali kibiro pakelti, o anksčiau viską dirbo. Dabar net pasilenkti negali. Tenka vaistus vartoti. Iki įvyko niekada nesirgo ir jokių vaistų nevartojo. Po įvykio pergyvenimai, nieko negali daryti ir tenka samdyti žmogų, kad jam padėtų. Po įvykio neigiami pergyvenimai, kartais atmintis nutrūksta, su darbu jau viskas, nes pats anksčiau viską pasidarydavo. Sunkus darbas ūkyje. Vasarą dirbdavo visus ūkio darbus, o dabar visai nieko negali daryti, reikia žmogų samdyti, tai malkas sukapoti. Lankosi pas gydytojus ir visai neseniai buvo, sakė, kad reikia daryti operaciją. Iki įvykio dirbo prekyboje. Buvo smūgis į kaklo šoną, paskui nustvėrė už galvos ir į tą skylę, dar jautė, kad koja grūdo, jis neleido, bet per jėgą įstūmė. Po smūgio atsitrenkė į sieną ir jis nustvėrė, iki skylės buvo gal metras. Koja įstūmė į tą duobę, kažkaip įstūmė.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad įvykio dieną buvo sutarusi susitikti su dėde Z. S., atvažiavusi pamatė jį stovintį ant laiptelių visą kraujuose, sudaužyta galva. Paklausė, kas čia atsitiko, jis pasakė, kad kaltinamasis liepė duoti pinigų ir kai pinigų nedavė, trenkė jam iš kumščio ir jis nukrito iš 4-o aukšto į pirmą per turėklų tarpą. Kvietė greitąją, greitoji ir policija greitai atvažiavo. Paskui, kai dėdę pasodino į greitosios automobilį, kaltinamasis sėdėjo policijos automobilyje, o moteris ta apie automobilį bėgiojo ir verkė. Paskui jie užėjo į laiptinę su draugu ir ten buvo labai daug kraujo. Tada užėjo į viršų ir ten buvo jo draugė, ta moteris. Kažkodėl ta moteris norėjo užeiti į tą kambarį, policija jai leido, kažko ji ten ieškojo tam kambaryje. Tai buvo dėdės kambarys. Iš galvos labai bėgo kraujas, bet kaltinamasis ir mergina liepė nekrapštyti galvos. Dėdė sakė, kad įvykis įvyko dėl pinigų, liepė duoti. Dėdė pasakojo, kad jam trenkė iš kumščio.
Liudytoja E. A. parodė, kad Z. S. žino. Jis ją globojo, padėjo vaikus išlaikyti, pinigėlių kažkiek buvo davęs. A. K. išėjo iš psichiatrinės, ji su juo susiskambino. Tada jau buvo į pavakarę, ji paskambino Z. S. ir paprašė 15 eurų vaikams, jis kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio pasakė lyg ateik, lyg neateik. Jie tada ėjo pas Z. S., A. K. ji pasakė palaukti laiptinėje, kad ji viena pas jį užeis. Z. S. tuo metu leidosi žemyn ir šiek tiek užkabino A. K. ir A. K. tada paėmė Z. S. ir nusviedė. Z. S. nukrito ir jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Z. S. nukrito per tarpą, nes tarpas yra tarp langų, dabar to tarpo nėra, uždėtos grotos. Jis nukrito prie pašo dėžučių, tarp pirmo ir antro aukšto. Viskas vyko lyg trečiame aukšte. Kai jis nukrito, ji pribėgo ir A. K. taip pat, jis pakišo ranką po Z. S. galva, nes jam pradėjo labai smarkiai bėgti kraujas. Ji kvietė greitąją. A. K. uždarė, bet ji pasakė, kad pats paslydo, ji pamelavo. Į tą duobę Z. S. įkristi padėjo A. K.. Ką reikia sakyti policijai, buvo tokia kalba, turėjo pasakyti, kad jis pats nuslydo ir nukrito. A. K. prašė taip sakyti, bet ir ji labai išsigando. Toje visoje eigoje ji negali meluoti, sąžinė neleidžia. Nukentėjusysis nepuolė kaltinamojo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, kaltės jis nepripažįsta. Į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas. Nukentėjusiojo nepažįsta, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Tuo metu jis gyveno su sugyventine E. A., (duomenys neskelbtini), jie turi bendrą vaiką. Jis žinojo, kad E. A. Z. S. pažinojo kurį laiką, jie dažnai išgerdavo alkoholio, Z. S. jai duodavo pinigų ir E. A. kartais pas jį nakvodavo. Visa tai jis sužinojo iš pačios E. A.. Jis dėl to neprieštaravo, nes E. A. gaudavo pinigų, kuriuos kartu išleisdavo. Įvykio dieną jis buvo su E. A., E. A. telefonu bendravo su Z. S., prašė pinigų neva pampersams. Z. S. atsisakė jų duoti, tuomet paskambinusi telefonu ji pasakė Z. S., kad pas jį užeis. Jokių minčių atimti pinigus nebuvo. E. A. norėjo įkalbėti Z. S., kad šis duotų jai pinigų. Kadangi jie buvo kartu, tai ir pas Z. S. ėjo kartu. Užėjo į laiptinę ir kai jau buvo trečiame aukšte sutiko besileidžiantį žemyn Z. S.. Jis Z. S. nepažinojo, tik suprato, kad tai jis, kai E. A. pradėjo su juo bendrauti. E. A. paklausė Z. S., ar jis duos pinigų, nes žadėjo, šis pasakė, kad neduos ir pradėjo jai priekaištauti, kad neva ji atsivedė jį grasinti jam. Jis Z. S. nieko nedarė ir nesakė, kalbėjo tik E. A.. E. A. Z. S. negrasino. Z. S. buvo neblaivus, svirduliavo. Jie pakalbėjo, o po to Z. S. pasakė, kad neva atsivedė jį grasinti. Tuomet Z. S. pajudėjo link jo, susvirduliavo ir praradęs pusiausvyrą griuvo. Jis griuvo tiesiai po langu į ten esantį tarpą tarp trečio ir antro aukštų. Tai įvyko labai greitai, jie net nespėjo sureaguoti, pro tarpą jis nukrito į antrą aukštą. Jie nuskubėjo pas jį, pamatė, kad jis gulėjo, o jo galva kraujavo, jis tada pripuolė prie jo ir užspaudė žaizdą jo paties kepure, kad nekraujuotų, tuo tarpu E. A. pasakė kviesti greitąją. Tuomet Z. S. atsikėlė ir pradėjo mojuoti rankomis, bandė jį mušti. Jis nežino dėl ko, nes jis Z. S. nieko nedarė, tik laikė prispaudęs žaizdą, kad nekraujuotų. Z. S. jis nesudavė. Z. S. nuėjo link išėjimo iš laiptinės, ten buvo užėjusi kažkokia moteris. Z. S. dar prie jos bandė jį pulti, tačiau moteris jį ramino. Labai greitai atvažiavo policija ir greitoji. Jis tikrai jokio smurto prieš Z. S. nenaudojo, jo nestūmė, jis buvo neblaivus, pats praradęs koordinaciją griuvo ir susižalojo. Kodėl Z. S. pasakė, kad jis jį pastūmė, nežino, gal jam tiesiog taip pasirodė, tačiau jis prie Z. S. net neprisilietė. Po kurio laiko išsiskyrė su E. A., ji jam grasino, kad policijai pasakys, neva kad jis nustūmė Z. S., tačiau taip nebuvo. Tiesiog išsiskyrė bloguoju, ji galimai iš pykčio ir sakė, kad jis pastūmė, tačiau ji meluoja (b. l. 125-128).
Motyvuojamoji dalis
Įtariamasis A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad kaltės nepripažįsta, parodymus davė, kuriuos patvirtina ir prašo jais vadovautis. Prieš nukentėjusįjį jokio fizinio smurto nenaudojo, jo nestūmė, jis pats nukrito į tarpą, esantį prie lango (b. l. 138-140).
Nukentėjusysis Z. S. parodė, kad jis laikinai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino E. A. ir norėjo pasiskolinti pinigų, jis nusprendė daugiau pinigų jai neduoti, ji pasakė, kad greitai bus pas jį namuose. Tuomet jis nusprendė išeiti iš namų. Jis buvo laiptinėje, ties trečiu aukštu, kai sutiko E. A., pastaroji buvo su jam nepažįstamu asmeniu. Asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, tamsiai apsirengęs, jo veidas buvo panašus į asmens, vartojančio narkotines medžiagas, rankos buvo sutinusios, mano, kad atpažintų šį asmenį, nes jis turi gerą regimąją atmintį ir jis gerai įsidėmėjo to asmens veido bruožus. E. A. jis pakartojo, kad pinigų neduos ir toliau lipo laiptais žemyn. Jam būnant trečio aukšto laiptinės aikštelėje, nurodytas vyras, kuris buvo su E. A., būdamas jam iš galo sudavė smūgį į kaklo sritį, ko pasekoje jam sutriko koordinacija ir jis palinko žemyn, tuoj po to pajautė smūgį į dešinio klubo sritį, po šio smūgio pajautė, kad yra stumiamas į tarpą esantį po langu. Šis asmuo jį įstūmė į po langu esantį tarpą ir jis nukrito iš trečio aukšto į antrą. Šis vyras jį į tarpą stūmė rankomis ir kojomis. Nukritęs į antrą aukštą jis juto stiprų fizinį skausmą: skaudėjo galvą, rankas, šonkaulius, krūtinę, jam bėgo kraujas iš galvos. Prisimena, kad stipriai šaukšė iš skausmo. Medicininę pagalbą jam iškvietė N. B., kuri po šio įvykio užėjo į laiptinę. Jis buvo ištiktas šoko, sutriko jo atmintis. Prisimena, kad atvyko medikai ir jį išvežė į ligoninę. Medicininės apžiūros pažymą jis pateiks tyrėjui. N. B. galėtų atpažinti asmenį kuris jį sumušė ir įstūmė į tarpą, ko pasekoje jis nukrito į antrą aukštą, nes ji matė jį, jis nebuvo pasišalinęs. Dėl civilinio ieškinio jis kol kas neapsisprendė, galimai pateiks vėliau (b. l. 19-21).
Nukentėjusysis Z. S. papildomos apklausos metu parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Civilinį ieškinį jei jį teiks, pateiks teisme (b. l. 28-30).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis Z. S. parodė vietą kur jis buvo sumuštas ir įstumtas į tarpą, ko pasekoje nukrito ir susižalojo bei paaiškino įvykio aplinkybes (b. l 33-37).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kad nukentėjusysis Z. S. atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2 (A. K.) (b. l. 38-40).
Specialisto išvadoje Nr. G1778/2023 nurodyta, kad Z. S. nustatytas kairio IV-o šonkaulio ir dešinio I-o šonkaulio lūžiai, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, muštinė žaizda galvoje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023-03-23 20.55 val. Sužalojimai, nustatyti Z. S., visumoje dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Z. S. sužalijimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Z. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 77-80).
Liudytoja E. A. parodė, kad ji bare susipažino su A., tai buvo vasaros viduryje, tikslaus laiko neprisimena. Kai A. sužinojo, kad ji turi vaikų, kartais duodavo jai pinigų. 2023-03-23 įvykį labai gerai prisimena, ji paskambinusi telefonu A. paprašė paskolinti 20 Eur, jis pratylėjo, tikslaus atsakymo nedavė. Tuomet ji pasakė, kad užeis pas jį. Ji visą dieną buvo su savo sugyventiniu A. K., todėl ir pas A. ėjo kartu. Užėjus į A. K. gyvenamojo namo laiptinę susitiko jį trečiame aukšte. A. praeidamas pasakė „praleisk“ ir praeidamas pro juos netyčia pastūmė jos sugyventinį, tuomet sugyventinis paėmęs A. už pečių pastūmė jį žemyn laiptais, ko pasekoje A. praradęs koordinaciją nukrito per kelis laiptukus į laiptinės aikštelėje esantį tarpą tarp trečio ir antro aukšto ir nukrito dar žemiau. Ji su sugyventiniu tuoj pat nulipo prie A. K., matė, kad jam iš galvos bėga kraujas, todėl nusprendė iškviesti greitąją pagalbą. Jos sugyventinis A. K. pakišo po A. galva ranką tam, kad sustabdyti kraujavimą. Maždaug po 3 min. atvažiavo greitoji pagalba ir policijos ekipažas. A. buvo išvežtas į ligoninę. Ją apklausiant policijo pareigūnui iš baimės ir sugyventinio prašymu ji pasakė, kad A. pats nukrito (b. l. 44-46).
Liudytoja E. A. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2023-03-23, maždaug 17-18 val. buvo su A. K.. Su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Kad tai Z. S. sužinojo iš tyrėjo, nes jis jai prisistatė A., jam buvo gaila jos, vadino ją dukryte, žinojo, kad turi du vaikus. Kai norėjo išgerti, jis ją pasikviesdavo, duodavo jai pinigų 20-30 Eur. Dieną prieš jis ją nuvedė į kirpyklą, nupirko vaikams pampersų. Kitą dieną susitiko su A. K., paskambino Z. S., norėjo pasiskolinti 15 Eur. Ėjo link jo su A. K.. Laiptinėje sutiko Z. S.. Ji stovėjo, Z. S. praeidamas užkabino A. K.. A. K. paėmė Z. S. už pakarpos, sviedė, Z. S. praslydo pro laiptinės tarpą. Z. S. gal du laiptus buvo nulipęs žemyn ir jį susitiko, paprašė paskolinti 15 Eur, Z. S. pasakė, kad leistų praeiti, praeidamas užkliudė A. K.. Matė visą Z. S. kritimą, nubėgo iki antro aukšto, pamatė Z. S. gulintį, iškvietė greitąją iš savo telefono. Z. S. krito iš trečio aukšto iki pašto dėžučių tarp antro ir pirmo aukšto. Z. S. gulėjo, A. K. pridėjo ranką prie jo galvos, A. K. sakė, jei atvažiuos policija, sakyti, kad Z. S. pats nukrito. Z. S. buvo sąmoningas, kai atvyko greitoji, pats atsistojo. Z. S. nukrito nuo A. K. pastūmimo. Kad neduos pinigų, Z. S. jai pasakė laiptinėje, telefonu jis to nesakė. Su Z. S. intymių santykių neturėjo, jam buvo gaila jos, patiko, vadino dukryte. Tiesiog norėjo pasiskolinti 15 Eur, A. K. buvo grįžęs, galvojo gal pavalgys. Gaudavo pašalpą tuo metu 220 Eur. Kai ėjo pas Z. S., galvojo, kad A. K. palauks laiptinėje. A. K. žinojo, kad bendrauja su Z. S.. Tarpe prie lango nebuvo užtvaros, tarpas buvo maždaug iki metro, pakako nukristi žmogui. A. K. už pakarpos nustūmė Z. S., jis nuo laiptelių per aikštelę nukrito į tarpą. Ji tuo metu buvo blaivi. Po įvykio su Z. S. kontaktų neturėjo (b. l. 54-55).
Liudytoja N. B. parodė, kad ji yra Z. S. dukterėčia. 2023 m. kovo mėn., ji buvo susitarusi su savo dėde Z. S., kad atvažiuos pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Užėjus į laiptinę, ji tarp pirmo ir antro aukšto pamatė savo dėdę, kuris ėjo į apačią, jis buvo visas kruvinas, susiėmęs galvą. Kartu su dėde buvo jai nepažįstama moteris ir vyras, jie iš išvaizdos buvo panašūs į narkotines medžiagas vartojančius asmenis. Laiptinėje buvo daug kraujo, ji tuoj pat paskamboino pagalbos telefonu. Moteris jai pasakė, kad greitoji jau iškviesta. Ji labai išsigando, nes dėdė atrodė baisiai, jis buvo šoke. Jai paklausus kas atsitiko, dėdė atsakė, kad jam sudavė kumščiu ir spyrė, jis per tarpą nukrito į kitą aukštą. Jis nurodė, kad tai padarė laiptinėje buvusi moteris su vyru, nes nedavė jiems pinigų. Tas nepažįstamas vyras nieko nekalbėjo, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Ta moteris pradėjo verkti ir bėgioti paskui pareigūnus. Tuo pačiu metu atvažiavo ir medikai, kurie jos dėdę nuvedė į GMP automobilį. Ji asmeniškai nebendravo nei su moterimi, nei su vyru, moteris bandė ją kalbinti, tačiau ji su ja į kontaktą nesileido. Dėdė jai sakė, kad jis buvo sumuštas ir nustumtas pro tarpą į apačią to vyro, nes nedavė jiems pinigų. Vėliau ji iš dėdės sužinojo, kad jis šiai moteriai kartais duodavo pinigų, nes jos gailėjo, ji prašydavo pinigų vaikams, moterį pažįsta senai. Ji įsidėmėjo to vyro išvaizdą, jo veido bruožus, galėtų jį atpažinti (b. l. 57-59).
Iš 2023-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini). Laiptinės aikšteėje tarp pirmo ir antro aukšto matyti šlapios grindys, matyti dėmės, panašios į kraujo. Ant sienos matyti dėmės panašios į kraujo. Atlikus įvykio vietos apžiūrą paimta kraujo dėmės nuoplova (b. l. 60-65).
Iš 2023-11-24 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini). Pamatuotas tarpas esantis prie lango tarp trečio ir antro aukštų, jo plotis 38 cm, tarpas prie lango tarp ketvirto ir trečio aukštų - 32 cm (b. l. 67-71).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo atlikti įvykio vietos apžiūros metu filmuojant BODYCAM (b. l. 94-96).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 105-107).
III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Nors kaltinamasis A. K. teisme teigė, kad nukentėjusįjį atstūmė nuo jo gindamasis, tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Z. S. parodė, kad pajuto smūgį ir kaltinamasis jį įstūmė, buvo smūgis į kaklo šoną, paskui nustvėrė už galvos ir į tą skylę, dar jautė, kad koja grūdo. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, jog jam būnant trečio aukšto laiptinės aikštelėje, nurodytas vyras, kuris buvo su E. A., būdamas jam iš galo sudavė smūgį į kaklo sritį, dėl ko jam sutriko koordinacija ir jis palinko žemyn, tuoj po to pajautė smūgį į dešinio klubo sritį, po šio smūgio pajautė, kad yra stumiamas į tarpą esantį po langu, šis asmuo jį įstūmė į po langu esantį tarpą ir jis nukrito iš trečio aukšto į antrą. Šis vyras jį į tarpą stūmė rankomis ir kojomis. Apie tai, kad jis buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens, pastumtas nuo laiptų, nukentėjusysis papasakojo medikams (t. 1, b. l. 8). Apie smūgį į galvos sritį ir smūgį į nugaros sritį papasakojo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tokius liudytojos E. A. ir nukentėjusiojo Z. S. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G1778/2023, kurioje nurodyta, kad Z. S. nustatytas kairio IV-o šonkaulio ir dešinio I-o šonkaulio lūžiai, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, muštinė žaizda galvoje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. Z. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
Nukentėjusiojo Z. S., liudytojų E. A. ir N. B. parodymai įrodo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. K. įstūmė nukentėjusįjį Z. S. į laiptinės aikštelėje tarp 3 ir 4 aukšto prie lango esantį tarpą, po ko nukentėjusysis nukrito į laiptinės aikštelę, esančią tarp 1 ir 2 aukštų, bei dėl to patyrė specialisto išvadoje jam nurodytus sužalojimus. Nors nukentėjusysis Z. S. ir liudytoja N. B. parodė, kad kaltinamasis A. K. sudavė ranka Z. S. į kaklą bei kad spyrė jam į klubo sritį, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina liudytoja E. A., tiesiogiai mačiusi konfliktą, pats kaltinamasis ir specialisto išvada, kurioje nėra nustatyta sužalojimų, kurie Z. S. galėjo atsirasti dėl sudavimo į kaklą ir spyrimo į klubo sritį.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K., būdamas ant laiptų tarp 3 ir 4 aukšto, po to, kai Z. S. atsisakė duoti E. A. pinigų, tyčia įstūmė Z. S. į tarp 3 ir 4 aukšto prie lango esantį tarpą. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. K., įstumdamas Z. S. į nurodytą tarpą, veikė tiesiogine tyčia, nes nukentėjusįjį jis pastūmė po to, kai jis praeidamas užkliudė A. K., kas rodo, kad jis veikė iš pykčio ir norėjo taip veikti, t. y. smurtauti prieš Z. S.. Kaltinamasis, būdamas jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, naudodamas jėgą prieš senesnį, fiziškai silpnesnį asmenį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad nustūmus į prie lango esantį tarpą asmenį nukentėjusysis kris į žemiau esančią laiptinę ir susižalos ir to sąmoningai siekė.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.
Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad nukentėjusysis pirmas puolė kaltinamąjį, todėl jis nukentėjusįjį nustūmė. Kaltinamasis posėdžio metu nepaaiškino, kaip Z. S. puolė kaltinamąjį, kokiais veiksmais pasireiškė jo puolimas, į ką buvo nukreiptas, kokią žalą galėjo sukelti A. K.. Liudytoja E. A., kurios parodymus teismas laiko patikimais, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji paprašė Z. S. paskolinti 15 Eur, Z. S. pasakė, kad leistų praeiti, praeidamas užkliudė A. K.. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad Z. S. A. K. atžvilgiu būtų naudojęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Vien kaltinamojo užkliudymas nesuteikė teisės kaltinamajam naudoti būtinosios ginties nukentėjusiojo atžvilgiu, nes užkliudymas negali būti laikomas pavojingu kėsinimusi.
Vertinant kaltinamojo A. K. parodymus taip pat atsižvelgiama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis pajudėjo link jo, susvirduliavo ir praradęs pusiausvyrą griuvo, t. y. apie jokius savo aktyvius veiksmus ar aktyvią gynybą jis neužsiminė. Liudytoja E. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad po įvykio A. K. sakė, jei atvažiuos policija, sakyti, kad Z. S. pats nukrito, taigi A. K. jau iškart po įvykio buvo suinteresuotas, kad E. A. policijai duotų melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus apie tai, kad Z. S. pats įkrito į laiptinėje esantį tarpą.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus įrodymus, patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo būdą, šalinant iš kaltinimo aplinkybes, kad A. K. sudavė ranka Z. S. į kaklą bei kad jam įspyrė į dešinio klubo sritį. Kaltinimas turi būti tikslinamas atsižvelgiant į liudytojos E. A. parodymus ir į specialisto išvadoje Z. S. nustatytus sužalojimus. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių keitimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei bei nevaržo kaltinamojo teisės į gynybą.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. K. 2023 m. kovo 23 d. apie 16.10 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto įstūmė jį į tarpą, esantį laiptinės aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, dėl ko Z. S. pro tarpą nukrito į laiptinės aikštelę, esančią tarp pirmo ir antro aukštų bei patyrė kairio IV-o šonkaulio ir dešinio I-o šonkaulio lūžius, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, muštinę žaizdą galvoje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam Z. S. sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. S. sveikatą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas.
Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, praeityje teistas, taip pat ir už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 kartus) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, veika padaryta neišnykus teistumui. Byloje nėra duomenų apie A. K. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. A. K. skirtinas bausmės terminas, artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
A. K. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau jau taikytas 4 kartus. Paskutinį kartą bausmės vykdymas jo atžvilgiu buvo atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu 3 metų laikotarpiui, nustatant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, A. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, paskirtą ir neatliktą 1 metų 7 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).
A. K. dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai teisiamas ketvirtą kartą, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. A. K. penktą kartą padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, trečia kartą – nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų nepadarė ir nepakeitė savo elgesio socialiai priimtinu, jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes liko nepasikeitęs, todėl teismo vertinimu byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą A. K.. Byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pripažintos itin svarbiomis, leidžiančiomis manyti, kad A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Kiti klausimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 603,23 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 603,23 Eur žala nukentėjusiojo Z. S. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Nukentėjusiojo Z. S. atstovė advokatė Danutė Kisinienė teisme pateikė 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė pažeminimą, didžiulius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, psichinį sukrėtimą, stipriai pakenkta Z. S. sveikatai, jis gydytas stacionare, toliau laikomas medikamentinis gydymas, dėl traumų pasikeitė jo fizinė būklė, gyvenimo kokybė, jis iki šiol lankosi pas gydytojus. Teisiamojo posėdžio metu Z. S. paaiškino, kad po įvykio nuolatos lankosi pas gydytojus, po įvykio 2 savaites gulėjo Lazdynų ligoninėje, Baltijos Amerikos klinikoje, patyrė išlaidų, buvo ir Alytuje poliklinikoje, operacijų jam nedarė, bet reikės daryti, gydymas dar nebaigtas, galvoje buvo siūlės, po įvykio nieko negali daryti, negali kibiro pakelti, o anksčiau viską dirbo, dabar net pasilenkti negali. Tenka vaistus vartoti, iki įvyko niekada nesirgo ir jokių vaistų nevartojo, po įvykio pergyvenimai, nieko negali daryti ir tenka samdyti žmogų, kad jam padėtų, kartais nutrūksta atmintis, su darbu jau viskas, nes pats anksčiau viską pasidarydavo.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo A. K. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį Z. S. turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymų galima daryti išvadą, kad jis ir iki šiol jaučia jam sukelto sužalojimo pasekmes, sužalojimai turi įtakos jo gyvenimo kokybei. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad Z. S. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 3 500 Eur.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. priteisimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiojo Z. S. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Danutė Kisinienė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo patirta 500 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išlaidų advokatės pagalbai apmokėti sumą, į tai, kad kaltinamasis nedirba, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog advokatės prašymas netenkintinas.
Kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su nuoplova, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 603,23 Eur (šešis šimtus tris eurus ir 23 centus) Eur nukentėjusiojo Z. S. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo Z. S. civilinį ieškinį ir iš A. K. Z. S. priteisti 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su nuoplova, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.