- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- I-2885-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00555-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Š. patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno apskrities VPK) išmokėti pareiškėjai teisėtai priklausančią priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29 (b.l. 22-23).
Pareiškėja skunde nurodė bei pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2016-02-09 įsakymu Nr. 20-V-157 pareiškėja buvo paskirta Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos komisarės inspektorės S. Š. kuratore nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-05-29 įsakymo Nr. 5-V-524 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-06 įsakymo Nr. 5-V-295 „Dėl Policijos sistemos darbuotojų adaptacijos proceso aprašo ir adaptacijos proceso atsiliepimų formos patvirtinimo“ pakeitimo“ 24.1 papunktyje nurodyta, jog už vieno proceso dalyvio kuravimą yra mokama 5 procentų nuo gaunamo atlyginimo priedo priemoka. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti pareiškėjai teisėtai priklausančią priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 26-27) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29. 2016-02-09 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-157 pareiškėja nuo 2016-01-29 dviem mėnesiams paskirta komisarės inspektorės S. Š. kuratore. Pareiškėja skunde nurodo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-05-29 įsakymo Nr. 5-V-524 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-06 įsakymo Nr. 5-V-295 „Dėl Policijos sistemos darbuotojų adaptacijos proceso aprašo ir adaptacijos proceso atsiliepimų formos patvirtinimo“ pakeitimo“ 24.1 papunktyje nurodyta, kad už vieno proceso dalyvio kuravimą yra mokama 5 procentų nuo gaunamo atlyginimo priedo priemoka. Tačiau nuo 2016-01-01 galiojanti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio redakcija, kurioje nurodytas baigtinis vidaus tarnybos pareigūnų priemokų sąrašas, priemokų už kuravimą nenumato. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjai nėra pagrindo mokėti priemoką už kito pareigūno kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl priemokos mokėjimo už kito pareigūno kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno apskrities VPK viršininko 2016-02-09 įsakymu Nr. 20-V-157 pareiškėja buvo paskirta Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos komisarės inspektorės S. Š. kuratore nuo 2016-01-29 dviem mėnesiams (b.l. 24, 28). 2016-03-02 Kauno apskrities VPK Strateginių klausimų sprendimo komisijos posėdyje nutarta priemokos už minėtą kuravimą pareiškėjai neskirti (b.l. 29-31).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01) (toliau – Statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus (1 straipsnis). Statuto 43 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnų darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedas už laipsnį; priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; priemokos; apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. Statuto 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigūnams mokamų priemokų baigtinis sąrašas: priemokos už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas; priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti. Taigi, Statuto 47 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2016-01-01) nėra numatytos priemokos už proceso dalyvio kuravimą.
Nors Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-05-29 įsakymu Nr. 5-V-524 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-06 įsakymo Nr. 5-V-295 „Dėl Policijos sistemos darbuotojų adaptacijos proceso aprašo ir adaptacijos proceso atsiliepimų formos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Policijos sistemos darbuotojų adaptacijos proceso aprašo (toliau – Aprašas) 24 punkte nurodyta, jog už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, proceso metu kuratoriams mokama 5 procentų priemoka, kai kuruoja vieną proceso dalyvį (24.1 p.), tačiau poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymui, jis turi būti priimtas remiantis įstatymu, kadangi poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, Statuto 47 straipsnyje nėra numatytos priemokos už proceso dalyvio kuravimą.
Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-09-15, 2005-01-19, 2005-09-20 nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2005-02-07 nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią, todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti (1994-01-19 Konstitucinio Teismo nutarimas).
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai priemoką už komisarės inspektorės S. Š. kuravimą laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-03-29, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1p.). .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.