- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2-209-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“, trečiajam asmeniui A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikreda“ 21 443,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka; 6 procentų dydžio metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 643 Lt žyminį mokestį ir 984,80 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą. Ieškinyje nurodė, jog 2012-10-25 Vokietijoje dėl A. K., vairavusio transporto priemonę Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. K. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovas eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai) eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) sumai ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt). Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą 21 443,58 Lt sumą, bet atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį patenkinti. Prašyme nurodė nesutinką su atsakovo teiginiu, jog transporto priemonė Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „Alfastrakhovanie“ PLC, todėl Biuro ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, jog sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis atsakingas už sutarties sudarymą asmuo, t. y. atsakovas, privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Apie tai, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinius draudikų biurus, bei Rusijos nacionalinis draudikų biuras. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis dėl transporto priemonės Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Be to, atsakovo nurodoma Rusijos draudimo įmonė „Alfastrakhovanie“ PLC, nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, nėra ir niekada nebuvo Biuro nare. Mano, jog atsakovas, veikdamas kaip juridinis asmuo, kuriems keliami daug aukštesni elgesio standartai – rūpestingumo, apdairumo, protingumo – turėjo ir galėjo išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių. Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų.
Atsakovės UAB „Vikreda“ atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Gautas jo prašymas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje atsakovui ir jo atstovams nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo įgalioti atstovai reziduoja Vilniuje. Atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinką. Nurodė, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, t. y. 2012 m. spalio 25 d. buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovės „AlfaStrakhovanie“, PLC privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 28 d. Šį draudimą atsakovas įsigijo iš draudimo tarpininkavimo veiklą vykdžiusios įmonės UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ draudimo brokerio R. B. 2012 m. spalio 25 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu atsakovas pagrįstai bei sąžiningai manė, kad įmonei priklausanti transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėjo, jog žinant, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė eismo įvykio Vokietijoje metu buvo apdrausta, remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pareiga mokėti išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, tenka atsakingam Draudikui, t.y. „AlfaStrakhovanie“, PLC. Be to, nurodo, jog UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ draudimo brokeris R. B. galimai panaudodamas apgaulę – nuslėpdamas faktą, kad „AlfaStrakhovanie“, PLC draudimo įmonė galimai neatitinka TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punktų reikalavimų, siekė išvilioti iš savininko turtą ir to norėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba UAB „Vikreda“ vairuotoju, 2012 m. Vokietijoje vairuodamas automobilį Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš kairės eismo juostos į dešinę kliudė kitą automobilį, dėl įvykio jis buvo pripažintas kaltu ir sumokėjo 35 eurų baudą. Vairuojamas automobilis buvo draustas, draudimo sutartis buvo galiojanti, todėl mano, jog nuostolius turi atlyginti draudimo bendrovė. Nurodė, jog automobilio draudimu rūpinasi bendrovės direktorius, o jis išvažiuodamas į reisą tik pasižiūri, ar draudimo sutartis galiojanti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis: 2013-05-31 pretenzijos kopija (22 b. l.); VĮ „Regitra“ išrašu (25 b. l.); kompensacijos detalizavimu (29, 30 b. l.); išlaidų ataskaita (31, 32 b. l.); galutine sąskaita faktūra (33, 34 b. l.); „Alfa Strakhovanie“, PLC atstovo atsakymu (35, 36 b. l.); pranešimu apie eismo įvykį (37–44 b. l.); eismo įvykio schema (47, 48 b. l.); sąskaitomis (49–52 b. l.); ataskaita apie žalą (57–70 b. l.); žalos apskaičiavimu (72–76 b. l.) teismas nustatė, kad 2012-10-25 Vokietijoje dėl transporto priemonę Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – Audi A6, valst. Nr.B-SH 6998. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) sumai. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą atlyginti 6 210,49 EUR (21 443,58 Lt) žalą, sukeltą transporto priemone Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą reikalavimą įvykdė. 2013-05-31 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl 21 443,58 Lt sumos sumokėjimo, tačiau UAB „Vikreda“ žalos neatlygino.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad UAB „Vikreda“ transporto priemonę Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.
Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.
Nors atsakovė UAB „Vikreda“, nesutikdama su ieškiniu, nurodė transporto priemonę Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusi Rusijos kompanijoje „Alfa Strakhovanie“, PLC, kurios išduotame draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 28 d., šį draudimą ji įsigijo iš draudimo tarpininkavimo veiklą vykdžiusios įmonės UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ draudimo brokerio R. B., teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną (2012-10-25) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas minėtos transporto priemonės atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Šį faktą patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis eismo įvykio dieną nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės Mercedes BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (152–153 b. l.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad žalos įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176) straipsnis). Atsakovas UAB „Vikreda“ turėjo galimybę aktyviai dalyvauti procese – turėjo galimybę susisiekti su draudimo bendrove „Alfa Strakhovanie“, PLC bei imtis priemonių, kad tariamas draudikas vykdytų savo įsipareigojimus – gražintų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pastarojo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą draudimo išmoką, tačiau savo įrodinėjimo pareigą vykdė netinkamai, procese buvo pasyvus, todėl jo atsiliepime nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
Atsakovo ir Rusijos draudimo bendrovės, galimai išdavusios žaliąją kortelę, tarpusavio santykiai, jų teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis ieškovui, kaip žalą atlyginusiam asmeniui, nėra reikšmingi ir nepanaikina jo reikalavimo teisės iš atsakovo.
Kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą Vokietijos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Vikreda“, priteistina iš atsakovo ieškovui 21 443,58 Lt nuostolių atlyginimo (CK 6.249, 6.263, 6.264, 6.280 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, jis privalo mokėti ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleido terminą (21 443,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas jo sumokėtas 643 Lt žyminis mokestis ir 984,80 Lt už priedų vertimą į valstybinę kalbą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui:
21 443,58 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt trys litai 58 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise;
6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2013-12-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
643 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt trys litai) žyminio mokesčio ir 984,80 Lt (devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi litai 80 ct) už priedų vertimą į valstybinę kalbą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
.