Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2A-292-613/2016Teisėja Erika Tamošaitienė (S) (Proceso Nr. 2-33-3-00142-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.5.2.; 3.3.1.21.

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko ir Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui G. D. (G. D.) dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam gimnazijoje, teikimo. Tačiau ginčija išlaikymo dydį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jai, paskutinės gimnazijos klasės moksleivei, yra reikalinga 440,00 Eur per mėnesį suma, kurios pusę, t. y. 220,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas su šia suma nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista 110,00 Eur suma periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka išlaikymo poreikio ir jo galimybės teikti išlaikymą proporcijas.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, reikia įvertinti, ar tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad D. D. mokosi Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje III b klasėje dieniniame skyriuje ir tęs mokymąsi iki 2016 m. liepos 15 d. Ieškovė papildomai lanko anglų kalbos pamokas. Teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad ieškovė mokosi gerai, lanko papildomas pamokas, atsakovas priešingų duomenų nepateikė, šio fakto neginčijo. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, jai reikalingas laikas ir poilsiui.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų bei šalių atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo A. D. yra darbingi, atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apie 1390 Eur, o trečiojo asmens – apie 390 Eur. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis, tačiau teismas įvertino tai, kad jis gyvena ir dirba užsienyje, taigi nors pajamos užsienyje yra didesnės nei Lietuvoje, tačiau įvertinus atsakovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, matyti, kad išlaidos užsienyje taip pat yra didesnės. Atsakovo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1150 Eur. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Trečiajam asmeniui A. D. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga apie 440 Eur per mėnesį suma – 40 Eur telefono ir interneto išlaidos, 50–70 Eur mokykla, 30 Eur kirpykla, 20 Eur vaistai, vitaminai, 80 Eur apranga, 60 Eur avalynė, 100 Eur maitinimas mokykloje, 420 Eur maistas, kosmetika, 5 Eur kelionės išlaidos, be to, kompiuteris – 429 Eur. Įvertinęs pateiktą išlaidų apskaičiavimą, pirmosios instancijos teismas atkreipė šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Taigi teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju 440 Eur (iš atsakovo prašoma priteisti 220 Eur) per mėnesį suma moksleivei yra per didelė ir yra galimybė išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas turi ir gali teikti paramą savo pilnametei dukrai (ieškovei), paramos dydis nustatytinas 110 Eur kas mėnesį. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad ieškovei, sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, kadangi ji mokosi gimnazijos dieniniame skyriuje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovei materialinės paramos poreikį lemia tai, kad ieškovė mokydamasi neturi protingos galimybės pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nedirba, nes šią galimybę riboja siekis mokytis, bei dieninė studijų forma – pamokų lankymas, ruošimasis joms, atsiskaitymai ir pan., neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, jai materialinę paramą teikia jos motina, kartais padeda močiutė. Teisėjų kolegija teismo išvadoms, jog ieškovei konkrečiu atveju yra reikalinga materialinė tėvų parama, pritaria ir pripažįsta jas pagrįstomis, tačiau nevisiškai sutinka su kita teismo išvada – jog atsakovas gali teikti tik 110 Eur dydžio paramą, t. y. pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo turtines galimybes, nustatydamas teiktinos paramos dydį.

Aptardama būtinąją sąlygą paramos priteisimui – atsakovo galimybę ją teikti, teisėjų kolegija atsižvelgia į pilnamečių vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo pokyčius (CK 3.192¹ str.) bei į minėtos teisės normos taikymą teismų praktikoje. Teismų praktikoje minimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; paramos priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Ieškovė nurodo, kad jos poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 220 Eur iš atsakovo, kadangi nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti išimtinai vienai motinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad darant analogiją su CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartis negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), pažymima, kad šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, taip pat į ankščiau aptartas aplinkybes dėl atsakovo gaunamų pajamų bei didesnių išlaidų gyvenant ne Lietuvoje, daro išvadą, jog atsakovas nėra pajėgus teikti paramą ieškovei tokio dydžio, kaip ieškovė pageidauja ir jai reikia, tačiau privalo ir gali teikti bent jau 162,50 Eur paramą kas mėnesį, t. y. pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo. Nepriteisus iš atsakovo tokio dydžio paramos ieškovei, nepagrįstai ieškovės motinai būtų perkelta našta vienai prisidėti prie visų išlaidų, reikalingų ieškovei, siekiant jai baigti gimnaziją. Tuo tarpu 162,50 Eur dydžio paramos suma atsakovui nelaikytina didele, tačiau būtina ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principo, todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neproporcingai perkėlė išlaikymo naštą vien vaiko motinai, taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad priteisus didesnę sumą atsirastų disproporcija tarp ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių teikti paramą.

Kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai, kad dėl to, jog jis finansiškai padeda savo mamai, neturi galimybės teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą gimnazijoje besimokančiam vaikui ir kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti išlaikymo daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo gaunamas pajamas, jo išlaidas, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas teikia finansinę paramą mamai, ir kitas aplinkybes. Taip pat pastebėtina, kad finansinė parama mamai atsakovo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, kuris mokosi gimnazijoje ir dėl to neturi galimybės pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 162,50 Eur pilnamečio vidurinėje mokykloje besimokančio vaiko išlaikymui.

Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovės nurodytos kai kurių išlaidų sumos yra neracionaliai didelės, todėl, atsakovo nuomone, tai nelaikytina būtinosiomis kasmėnesinėmis išlaidomis. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra galimybė išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistas 110 Eur paramos, mokamos kasmėnesinėmis išmokomis, dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pakankamas net būtinųjų poreikių patenkinimui. Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–259/2004). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovei priteistina 162,50 Eur dydžio parama atitinka ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių teikti paramą balansą.

Apeliacinio teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus analizavo ir vertino, tačiau išvadą apie atsakovo galimybę teikti tik 110 Eur paramą ieškovei kas mėnesį iš esmės grindė dėl atsakovo mokslų sumažėjusiomis jo gaunamomis pajamomis bei pragyvenimo užsienyje lygiu, taip pat padarė išvadą, kad ieškovei yra galimybė išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki ieškovės pilnametystės atsakovas mokėjo 500 Lt (145,85 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis ieškovei sulaukus pilnametystės būtų pasikeitusi. Dėl mokslų atsakovas, tikėtina, patiria daugiau išlaidų, tačiau pajamos nepakito, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, jai reikia ruoštis egzaminams, gimnazijos baigimui ir dėl to ieškovė neturi galimybės pati apsirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis, jos poreikiai ne tik nesumažėjo, bet dar padidėjo, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, kad atsakovas turi galimybių teikti išlaikymą, priteisus didesnę išlaikymo sumą nebus iš esmės pabloginta paramą teikiančio tėvo ir kitų šeimos narių turtinė padėtis, paramos priteisimas nepadarys esminės žalos jį teikiančiam atsakovui ar kitiems asmenims, priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti, atsakovui pačiam nėra reikalinga parama, globa ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 110 Eur išlaikymo per mėnesį dydį, priteistiną iš atsakovo. Nurodytos aplinkybės ir faktai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą išvadai, jog atsakovas turi galimybę teikti ieškovei didesnę paramą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko neteisingai pritaikė ir CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl paramos priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą mokykloje. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir padidina iki 162,50 Eur ieškovei iš atsakovo priteistą materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo jos pilnametystės, t. y. nuo 2015-03-15, tačiau ieškovei 2015-03-29 ir 2015-05-02 buvo pervesta po 144,81 Eur, taigi dar papildomai du mėnesius po jos pilnametystės. Ieškovės atstovas šio fakto neginčijo. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, atsakovas dar du mėnesius po ieškovės pilnametystės gera valia jai paramą teikė, todėl papildomai už šiuos mėnesius priteisti išlaikymą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, 162,50 Eur materialinė parama, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iš atsakovo ieškovei priteistina nuo 2015 m. gegužės 15 d., iki ji mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2016 m. liepos 15 d. (CK 3.192¹ str.).

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl paramos priteisimo – prašė priteisti po 220,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus po 162,50 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. konstatuojant, kad patenkinta 74 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 222 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (paramą) periodiniais mokėjimais sudaro 49,65 Eur (162,50 Eur x 10 x 3 proc.), jis priteistinas iš atsakovo.

Šalys nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokios išlaidos neatlyginamos. Tačiau iš atsakovo priteisiama 15,75 Eur (52,50 Eur x 10 x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodama apeliacinį skundą, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 83 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. gegužės 15 d., iki ieškovė mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2016-07-15.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. D. 222,00 Eur atstovavimo išlaidų ieškovės D. D. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. D. 33 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme bei 15,75 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.