Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-478/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
1S-314-478/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00505-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jolanta Čepukėnienė, Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-478/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00505-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Juliui Rėksniui,kaltinamojo A. V. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugsėjo 26 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), Trakų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas žirkles, iš nugaros priėjo prie nepilnametės K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bei grasindamas rankoje laikomu aštrių savybių turinčiu daiktu, t. y. žirklėmis, paklausė nukentėjusiosios, ar ji norinti, kad jis ją padurtų, ir liepė atiduoti pinigus. Jai pasakius, kad neturi pinigų, bei parodžius savo piniginę, pasišalino, tokiu būdu A. V. šiais savo tyčiniais veiksmais, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino apiplėšti K. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji neturėjo pinigų, taip pat šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas K. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. spalio 3 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), Trakų r., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete V. J., gimusia (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas peilį, pasivijo ją iš nugaros ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – laikydamas rankoje peilį, liepė įsikibti jam už riešo bei eiti kartu su juo, po ko nusivedęs į atokesnę medžiais ir krūmais apaugusią vietą liepė apnuoginti krūtinę, jai pakėlus savo drabužius bei apnuoginus pilvą, pats rankomis pakėlė V. J. drabužius dar aukščiau, kad buvo matyti krūtinė, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. J. pradėjus garsiai klykti, išsigando ir pabėgo, tokiu būdu A. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti V. J. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. spalio 24 d. apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja E. L., gimusia (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas peilį, pasivijęs nukentėjusiąją iš nugaros, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – įrėmęs jai rankoje laikomą peilį į pilvą, norėdamas ją įbauginti, paklausė, ar ji nori gyventi, bei pasakė, kad papjaus, liepė eiti kartu su juo į krūmus, nes jam reikia paliesti nukentėjusiosios krūtinę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji aktyviais veiksmais jam pasipriešino, šaukdama, kad ji neturi krūtinės, todėl nėra ten ko liesti, po ko jis pasišalino, tokiu būdu A. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti E. L.. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 23 d. apie 7.40 val. gatvėje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete K. V., gimusia (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, priėjęs prie nukentėjusiosios mažametės K. V., norėdamas ją įbauginti – grasindamas tuoj pat ją pulti peiliu bei sakydamas: ,,Ką nori, kad aš tau gerklę perpjaučiau?“, liepė eiti kartu su juo, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji ėmė verkti ir šaukti, o atsitiktinė praeivė M. D., išgirdusi nukentėjusiosios isterišką verkimą, priėjo prie jų, dėl ko A. V. išsigandęs pabėgo, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę K. V. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas K. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

5. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 24 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini), miškelio pakraštyje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete R. B., gimusia (duomenys neskelbtini), užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, užpuolė einančią nepilnametę, suimdamas ją už rankų ir pastumdamas pagriovė ant žemės, užgulė ją savo kūnu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. B. aktyviai priešinosi, spardėsi, šaukė, tai jį išgąsdino ir jis pabėgo, tokiu būdu A. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti R. B. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

6. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. kovo 15 d. apie 17.00 val. miškelyje, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), Trakų r., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete E. Š., gimusia (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, iš nugaros užpuolė einančią mažametę E. Š., norėdamas ją įbauginti, pridėjo prie jos kaklo peilį, vertė nukentėjusiąją nusirengti drabužius, t. y. apnuoginti viršutinę kūno dalį, o šiai dėl patiriamo didelio išgąsčio jam paklusus – apnuoginus krūtinę, jis kaire ranka lietė jos dešinę krūtį, kita ranka per drabužius masturbavo savo varpą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete E. Š. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

7. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. kovo 20 d. apie 7.50 val. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete N. M., gimusia (duomenys neskelbtini), bei pagrobti jos turtą, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, iš nugaros užpuolė einančią mažametę N. M., vienoje rankoje laikydamas peilį, kita ranka laikydamas nukentėjusiąją už peties, atimdamas galimybę priešintis, pasakė: „Nusirenk, atiduok telefoną“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji aktyviais veiksmais jam pasipriešino ir pabėgo, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę N. M., pagrobti jos turtą bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas N. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

8. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. balandžio 24 d. apie 7.15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete J. P., gimusia (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, užsimovęs medicinines pirštines, pasivijęs einančią nepilnametę J. P. iš nugaros ir norėdamas ją įbauginti, grasino mosikuodamas peiliu. Jai bėgant nuo jo, vijosi, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji pradėjo labai garsiai šaukti, dėl ko jis išsigando ir pasišalino, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti nepilnametę J. P. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

9. Taip pat A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. balandžio 24 d. apie 7.15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete M. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, užsimovęs medicinines pirštines, pasivijo einančią mažametę M. Ž. iš nugaros ir, norėdamas ją įbauginti, grasino mosikuodamas peiliu. Jai bėgant nuo jo, bandė vytis, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji pradėjo labai garsiai šaukti, dėl ko jis išsigando ir pasišalino, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę M. Ž. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas M. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka A. V. laikinai sulaikytas 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 24 d. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. V. toliau buvo tęsiamas.

11. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nustačius, jog suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Apygardos teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

12. Kaltinamasis A. V. skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria jam buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, ir paskirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Kaltinamasis A. V. sutinka su jam pareikštų kaltinimų sunkumu bei pritaria, kad jo ankstesni teistumai jį charakterizuoja neigiamai, tačiau prašo įvertinti, jog jis yra suimtas jau ilgiau kaip 19 mėnesių tuo pačiu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl mano, kad BPK 119 straipsnio tikslai galėtų būti pasiekti jam taikant intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kitas švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ar jų junginį. Pasak kaltinamojo, namų areštas, kaip ir suėmimas, apriboja galimybę judėti, tačiau taikant šią kardomąją priemonę, būtų sudarytos sąlygos palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, užtikrintas nekaltumo prezumpcijos principas.

12.2. Kaltinamasis A. V., būdamas laisvėje, turėtų visas sąlygas ir galimybes gyventi izoliuotai nuo visuomenės, t. y. jis gyventų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pas savo senelius nuosavame name su aptverta teritorija, kur yra interneto prieiga. Jo senelė A. Z. taip pat sutiko teikti išlaikymą tuo atveju, jeigu jam nebūtų leista dirbti. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis A. V. mano, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra neproporcinga priemonė, siekiant BPK 119 straipsnio tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje kaltinamojo A. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. V. skundas atmetamas.

14. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

15. Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų apklausų protokoluose, specialistų išvadose dėl nukentėjusiosioms nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, vaizdo įrašų medžiagoje, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietų apžiūros bei asmens parodymo atpažinti protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose, kaltinamojo A. V. naudoto mobiliojo ryšio telefono judėjimo nustatymo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Žemesnysis teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindo nustatymu bei padarė pagrįstą išvadą, kad anksčiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo skunde.

16. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. V. pratęstas vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. V. skundo argumentus bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog žemesnysis teismas suėmimo termino pratęsimo pagrindą nustatė teisingai ir šioje proceso stadijoje jis nėra išnykęs ar pasikeitęs. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. V. skundas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis grindžiamas iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, kurie buvo įvertinti ir išanalizuoti ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyse. Naujos aplinkybės, išskyrus kaltinamojo A. V. laiką, išbūtą suėmime, pateiktame skunde iš esmės nėra nurodytos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kitaip vertinti aplinkybių, nei jos buvo įvertinos minėtose nutartyse, neturi jokio pagrindo.

17. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

18. Nagrinėjamu atveju A. V., be kitų nusikalstamų veikų, yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti šešis sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1, 3 dalyse (keturios veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), taip pat pasikėsinimu padaryti tris labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, bei vieno labai sunkaus baigto nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Iš viso A. V. kaltinamas aštuoniolikos nusikalstamų veikų padarymu, kurių absoliuti dauguma patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš A. V. pareikštų kaltinimų turinio matyti, jog pastarojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos, veikiant pagal tą patį nusikalstamos veikos darymo modelį – devynios nukentėjusios buvo užpultos viešose vietose, analogiškais veiksmais, t. y. dėvint veido kaukę, pasitelkiant įrankius – peilį arba žirkles bei panaudojant arba grasinant panaudoti fizinį smurtą, tokiu būdu siekiant su jomis tenkinti lytinę aistrą ir (arba) pagrobti jų turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dauguma užpultų nukentėjusiųjų buvo mažametės arba nepilnametės, kas taip pat rodo, jog buvo kryptingai taikytasi į konkrečią ir lengviau pažeidžiamą asmenų grupę. Taigi vien inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis rodo didesnį kaltinamojo A. V. asmenybės pavojingumą visuomenei ir tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad A. V., būdamas laisvėje, gali daryti panašaus ar analogiško pobūdžio nusikaltimus. Šią aukštesniojo teismo išvadą patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamasis A. V. praeityje taip pat teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taigi ankstesnis neišnykęs A. V. teistumas leidžia neigiamai charakterizuoti kaltinamojo asmenybę bei konstatuoti, kad pastarasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde deklaruojami šeiminiai ryšiai ir galimybė gyventi deklaruotoje vietoje realios įtakos A. V. polinkiams nusikalsti neturi, kadangi ir anksčiau kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, kartu galimai nesulaikė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V., atlikdamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, paskirtą dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskutiniais jos atlikimo metais turėjo galimybę laikinai išvykti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl, atsižvelgus į A. V. pareikštus kaltinimus, pagrįstai manytina, jog pasinaudodamas sudarytomis sąlygomis, o būtent suteikta teise išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kaltinamasis galėjo padaryti šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi ankstesni teistumai, kiek jie reikšmingi kaltinamojo asmenybei charakterizuoti, inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius, jų pobūdis neleidžia kaltinamojo elgesio vertinti kaip stabilaus ir prognozuojamo, todėl išlieka padidinta tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. V. ir toliau gali elgtis priešingai įstatymams ir daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, įvertinęs šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nustatė, kad šioje proceso stadijoje suėmimo (pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs.

19. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog šioje proceso stadijoje A. V. paskirtą suėmimą būtų galima pakeisti į intensyvią priežiūrą, namų areštą ir (ar) kitų kardomųjų priemonių kompleksą. Sutiktina, kad taikant prašomas paskirti švelnesnes kardomąsias priemones būtų atliekama kaltinamojo kontrolė bei tam tikru mastu suvaržyta fizinio jo judėjimo laisvė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. V. pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, prašomos skirti kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas ir (ar) jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą, o taip pat nebus pakankamos užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Taigi, apygardos teismo išvada, jog nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra pagrįsta.

20. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo A. V. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Šios išvados kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas Vilniaus apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog po paskutinio A. V. suėmimo termino pratęsimo įvyko šeši teisiamieji posėdžiai, kurių metu buvo peržiūrėti bylai reikšmingi vaizdo įrašai, apklausti liudytojai ir kaltinamasis, išspręsti proceso dalyvių prašymai bei paskelbta rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama pagal iš anksto suderintą grafiką, teisiamieji posėdžiai numatyti iki 2025 m. sausio 29 d. Taigi toks baudžiamasis procesas byloje, kurio trukmę lemia pareikštų kaltinimų kiekis ir pobūdis, apklaustinų nukentėjusiųjų ir liudytojų skaičius bei kitos objektyvios priežastys, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog baudžiamoji byla yra vilkinama, priešingai, atliekamų veiksmų intensyvumas bei paskirtų teismo posėdžių intervalai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo A. V. kiek ilgiau nei 1 metus 7 mėnesius patiriami suvaržymai yra proporcingi ir netruks neribotą laiką.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų (pavyzdžiui, EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad darydamas nusikalstamas veikas ar kitas priešingas teisei veikas, kaltinamasis neturi pagrindo tikėtis, jog jam tenkančių teisių ir laisvių mastas nepasikeis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. balandžio 27 d. nutarimas). Kitaip tariant, žmogaus laisvių ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, valstybei ar visuomenei. Juo labiau, kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymų saugomas vertybes, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys. Taigi suimtųjų asmenų teisių apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kaltinamojo statuso pasekmė, susijusi su jo esme ir tikslais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama EŽTK požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

22. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. V. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 24 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJūratė JakubonienėErnestas Rimšelis