- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-479-92-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01515-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- T. G.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-92-2012
Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01515-2011-3
2012 m. birželio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 str.1d. ir nuteistas 2 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d., 9d. pagrindu prie paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės pagal 2012-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį - 3 mėnesiai laisvės atėmimo, galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo T. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai žalai atlyginti 3000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. apie 6.00 val. ryto, namo laiptinėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koja spyrė nukentėjusiajam T. G. į veidą, sudavė kelis kartus ranka į įvairias kūno vietas, po panaudoto fizinio smurto iš nukentėjusiojo kelnių (šortų) kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „iPhone4“, 3000 Lt vertės, nuo kaklo numovė ir pagrobė sidabro grandinėlę su kryžiuko formos pakabuku, 160 Lt vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes nori būti naudingas visuomenei. Skunde nuteistasis nurodo, kad pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti padarytą žalą, nusikaltimą padarė dėl labai sunkios materialinės padėties – niekur negali įsidarbinti. Taip pat nuteistasis nurodo, kad 2011-2012 metais jis praėjo gydymo kursą Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo narkomanijos, yra pasiruošęs toliau gydytis nuo priklausomybės narkotikams, galėtų dirbti viešuosius darbus, būti naudingas visuomenei. Taip pat nuteistojo manymu, jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, nes šį straipsnį pritaikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas už ankstesnį nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtą bausmę.
Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam teisingą ir pagrįstą bausmę, įvertino visas byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir detaliai motyvavo skiriamos bausmės dydį.
Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimą ir jos dydį įstatymiškai lemiančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas, kurį padarė A. S., priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. A. S. teisiamas 15 kartą, daugiausia jo padarytų nusikalstamų veikų - tai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. S. veiksmus kaip nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.).
Teismas įvertino, kad A. S. iš laisvės atėmimo vietų buvo paleistas 2011-04-22, tinkamų išvadų nepadarė, kadangi nepraėjus 2 mėnesiams įvykdė atvirą svetimo turto pagrobimą, o 2011-09-09 – plėšimą, kurį jis vykdė tuo metu, kai vyko tyrimas dėl pirmiau padaryto nusikaltimo. Nuteistasis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo bei nedidelę svetimo turto vagystę (b.l. 130-134). Yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų.
Tokiomis aplinkybėmis apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. S. laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino, jog ikiteisminio tyrimo eigoje A. S. pats pripažino, kad turi pagrobtą grandinėlę ir grąžino ją tyrimo pareigūnams, t.y. savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl šią aplinkybę pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str.1d.3p.). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. BK 180 str. 1 d. sankcija numato arešto bausmę arba laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį negu įstatymo numatytas bausmės vidurkis – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskyręs bausmę, apylinkės teismas teisingai taikė BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. reikalavimus dėl bausmės subendrinimo dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta nuteistajam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis skunde nurodo, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas. BK 75 str. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, tačiau atkreiptinas dėmesys į jo daugkartinius teistumus, kas rodo akivaizdų nenorą taisytis ir laikytis visuomenėje priimtų socialinių normų bei į recidyvą. Be to, net jei ir būtų formalus pagrindas asmens atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Kolegija, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.