Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei N. Ž., nukentėjusiajam V. E., kaltinamajai Z. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbininke, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Z. M. nesunkiai sužalojo savo artimą žmogų, su kuriuo ji gyveno neįregistravusi santuokos.

Kaltinamoji Z. M. 2011 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, su asmeniu, su kuriuo ji gyveno neįregistravusi santuokos - V. E., tyčia peiliu dūrė pastarajam vieną kartą į krūtinę bei vieną kartą – į dešinę koją, padarydama durtinį – pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su V šonkaulio kremzlinės dalies pakenkimu, bei durtinę – pjautinę dešinės šlaunies viršutinio trečdalio žaizdą. Durtinis – pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su V šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu V. E. sukėlė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu, kaltinamoji Z. M. dėl padaryto nesunkaus sužalojimo kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. birželio 24 d., nukentėjusysis grįžo išgėręs ir norėdamas dar išgerti, jos paprašęs pinigų alui. Ji jam pinigų davusi, po ko jis nusipirko alaus. Ji išgėrusi stiklinę alaus, o nukentėjusysis - visą likusį alų. Po to, V. E. antrą kartą nuvažiavo į parduotuvę nupirkti dar alaus ir vyno. Išgėręs visą alkoholį, nukentėjusysis prie jos pradėjo priekabiauti, nes norėjo lytinės sueities. Po lytinio akto nukentėjusysis liko nepatenkintas ir reikalavo jos dar vieno lytinio akto, tačiau ji nebenorėjusi, nes buvusi pavargusi. Tuomet ji nuėjusi į virtuvę, o nukentėjusysis pasivijęs ją, griebė už plaukų. Ji norėjusi išbėgti laukan, tačiau buto durys buvo užrakintos. Tuomet, bijojusi būti sumušta sugyventinio, ir gindamasi, paėmusi peilį, nežiūrėdama kur taiko, netyčia dūrė nukentėjusiajam. Detaliai papasakoti įvykio aplinkybių ji negalinti, nes neprisimenanti.

Nukentėjusysis V. E. kilusio konflikto aplinkybes iš esmės paaiškino analogiškai, nurodydamas, kad su kaltinamąja Z. M. susiginčijo, po ko kaltinamoji jam dūrusi peiliu į krūtinę. Buvo neblaivus, todėl nepamena, kad kaltinamoji būtų dūrusi jam į koją. Po kaltinamosios dūrio į krūtinę, jis nuėjęs ir atsisėdęs fotelyje pamatė, kad kraujuoja, todėl kaltinamoji iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nepamena, ar kaltinamąją tampė už plaukų. Pretenzijų kaltinamajai neturi, su kaltinamąja susitaikė.

Liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2011 m. birželio 24 d., jam dirbant kartu su vyr. specialistu A. T., gavo pranešimą, kad Artojų g. 14, Klaipėdoje, tarp asmenų įvyko konfliktas, kurio metu vienas jų yra sužalotas peiliu. Nuvykus į įvykio vietą, kieme prie nurodyto namo jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame buvo paguldytas sužalotas peiliu nukentėjusysis. Kur konkrečiai buvo padaryti sužalojimai, jis nežinantis, tačiau greitosios medicinos pagalbos gydytojas jam paminėjęs, jog sužalojimas yra rimtas. Moteris dėl nieko jam nesiskundusi, akivaizdžių Z. M. sužalojimo požymių jis nematė.

Liudytojas A. T. patvirtino, kad buvo gautas iškvietimas 2011 m. birželio 24 d. dėl asmenų kilusio tarpusavio konflikto. Atvykus į įvykio vietą, prie namo jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame gulėjo sužalotas nukentėjusysis. Kiek jam žinoma, vyriškis norėjo lytinio akto, o moteris netenkino tokio jo noro, todėl įvykusio konflikto metu moteris jam dūrusi peiliu. Po įvykio nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, o moteris pristatyta į policijos komisariatą. Į kurią kūno vietą buvo durta, jis nežinąs, tačiau pokalbio metu su medicinos darbuotojais sužinojęs, kad situacija rimta. Jis nematęs, kad moteris būtų buvusi sužalota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 1072/11 (03) nurodyta, jog V. E. buvo nustatyta durtinis - pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su V šonkaulio kremzlinės dalies pakenkimu bei durtinė – pjautinė dešinės šlaunies viršutinio trečdalio žaizda. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu, netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai 2011 m. birželio 24 d. antroje paros pusėje. Sužalojimų metu V. E. galėjo būti įvairiose padėtyse. Jo kūne konstatuotos dvi trauminio poveikio vietos - krūtinės dešinė pusė ir dešinė šlaunis. Durtinis – pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su V šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu padarytas V. E. vertinamas kaip nesunkus jo sveikatos sutrikdymas (b. l. 18, 19).

Gydymo paslaugų apskaitos išrašu nustatyta, kad V. E. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos už 2702,15 Lt, ir krūtinės chirurgijos intervencijos paslaugos už 1284, 60 Lt, bendra suteiktų paslaugų nukentėjusiajam kaina – 3883, 98 Lt (b. l. 25).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu nustatyta, kad iš kaltinamosios Z. M. paimtas virtuvinis, baltos spalvos, plastmasine rankena, 12,9 cm ilgio geležte peilis, ant kurio geležties matosi rusvos spalvos dėmės (b. l. 42-44).

Byloje esantys asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, jog 2011 m. birželio 24 d., 19 val. 24 min., Z. M. buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas (b. l. 50).

Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji pripažino, kad konflikto metu vieną kartą smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, kad prisipažįsta dėl šio sužalojimo, tačiau tai padarė gindamasi. Be to, kaltinamoji teigia neprisimenanti, kad nukentėjusiajam būtų dūrusi peiliu į koją. Tokie kaltinamosios parodymai paneigtini kaip prieštaraujantys faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam diagnozuoti kūno sužalojimai - krūtinės ląstos dešinės pusės bei dešinės šlaunies sužalojimai, ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Ši specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo V. E. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam V. E. nustatyti durtinis-pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės bei durtinis – pjautinis dešinės šlaunies sužalojimai. Minimi sužalojimai V. E. padaryti aštriu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu, netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai 2011 m. birželio 24 d. antroje paros pusėje. Jo kūne konstatuotos dvi trauminio poveikio vietos - krūtinės dešinė pusė ir dešinė šlaunis. Būtent durtinis – pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su V šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu padarytas V. E. vertinamas kaip nesunkus jo sveikatos sutrikdymas (t. 1, b .l. 18, 19). Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio.

Nors kaltinamoji Z. M. teigė peiliu dūrusi nukentėjusiajam gindamasi, tačiau nustatytos faktinės įvykio aplinkybės šios jos versijos nepatvirtina. Nukentėjusysis ir kaltinamoji teismo posėdžio metu parodė, kad jie įvykio dieną kartu gėrė alkoholinius gėrimus, po to lytiškai santykiavo. Kaltinamoji Z. M. parodė, kad nukentėjusysis būdamas nepatenkintas lytine sueitimi bei norėdamas dar vienos lytinės sueities, pasivijęs, puolė ją, griebė už plaukų. Bijodama būti sumušta nukentėjusiojo ir tokį nukentėjusiojo elgesį suvokusi kaip grėsmingą, dūrė virtuviniu peiliu vieną kartą į nukentėjusiojo į krūtinę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamosios Z. M. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nes ji smogusi peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir dešinės kojos šlaunį, t.y. padarė du kūno sužalojimus nukentėjusiajam, nesant tiesiogiai gresiančio pavojaus, nebūdama didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė nukentėjusiojo pavojingas kėsinimasis, būsenoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2011 m. birželio 24 d. Z. M. būtų padaryti sužalojimai, byloje nėra. Tiek policijos pareigūnas liudytojas A. T., tiek policijos pareigūnas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jokių akivaizdžių kaltinamosios sužalojimų nematė, o pati kaltinamoji policijos pareigūnams nesiskundė patyrusi kokių nors sužalojimų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė realią grėsmę Z. M. ir ji veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji Z. M. tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam V. E., ir jį sužalojo. Z. M. veikė netiesiogine tyčia: virtuviniu peiliu durdama nukentėjusiajam į krūtinę ir dešinę kojos šlaunį, ji suvokė, kad veikia prieš žmogaus valią, numatė, kad šiais savo veiksmais gali jį sužaloti, tačiau buvo abejinga savo veikos galimiems padariniams. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent dėl dūrio peiliu į nukentėjusiojo krūtinę padaryto sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta V. E. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą įrodymų visetą, konstatuotina, jog kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nustatyta, kad ji nesunkiai sužalojo artimą žmogų – asmenį, su kuriuo ji gyveno neįregistravusi santuokos.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, priežastis, sąlygojusias nukentėjusiojo ir kaltinamosios konfliktą, į padarytus nukentėjusiajam sužalojimus, į kaltinamosios asmenybę, į lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Z. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jį padariusi prisipažino tik iš dalies, priešingai nei nustatyta bylos įrodymais, ji nurodė, kad gynėsi ir nusikalstamą veiką padarė netyčia, be to, teigė neprisimenanti, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam į dešinę koją, todėl kaltinamosios gailėjimasis ir prisipažinimas tik iš dalies nelaikomas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nusikalstamą veiką Z. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas 1, 41 promilės girtumo laipsnis) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji padarė vieną tyčinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nukreiptą prieš vieną svarbiausių įstatymo saugomų vertybių - savo artimo žmogaus sveikatą.

Kaltinamoji ankščiau neteista, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „Maišeliai“ darbininke.

Įvertinus visas šias aplinkybes, Z. M. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į skirtinos bausmės griežtumą, į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai Z. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant Z. M. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajai Z. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3883,98 Lt ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant nukentėjusįjį, atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas bei įrodytas Z. M. tyčinės kaltės įrodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Dėl kaltinamosios Z. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusysis V. E. buvo nesunkiai sužalotas ir gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jo sveikatos priežiūros gydymo išlaidos - 3883,98 Lt, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos priteisiamos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamosios Z. M..

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrankis - virtuvinis peilis, saugomas Klaipėdos miesto 1 - ojo policijos komisariato saugojimo kambaryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas. (b. l. 45-47).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jai paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Z. M. įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios Z. M. 3883,98 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nusikalstamos veikos įrankį – virtuvinį peilį, saugomą Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.