Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedes, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustate:

K. U. kaltinamas tuo, kad jis 2010 metu liepos 31 diena, apie 22:00 val., gyvenamajame name, esanciame – (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tycia viena karta dure peiliu G. M. i pilvo sriti, padarydamas nukentejusiajam durtini – pjautini priekines pilvo sienos sužalojima, skrandžio, skersines žarnos, diafragmos, skrandines taukines arterijos šaku, širdipleves pažeidima, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu i pilvapleves ertme bei hemoragini šoka, kas yra pavojinga gyvybei bukle, t.y. padare sunku sveikatos sutrikdyma ir yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Teisiamojo posedžio metu apklaustas kaltinamasis K. U. del jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino savo kalte, nuoširdžiai gailejosi. Paaiškino, jog 2010-07-31 i svecius atvažiavo jo žentas G. M.. Jie sedo prie stalo vaišintis, valge, gere alkoholinius gerimus. Begeriant su žentu susikivircijo, ir žentas pradejo ji mušti. Jis nukrito ant žemes. Po to nelabai pamena kas ivyko, nes viskas buvo labai greitai. Jis atsistojo pagriebe nuo stalo peili ir dure. Dure bet kur, norejo, kad žentas atstotu. Mano, kad viskas ivyko del girtumo, nes su žentu jau buvo išgeres viena 0,5 l buteli degtines, o antraji 0,5 l degtines buteli jau buvo ipuseje gerti.

Teisiamojo posedžio metu nukentejusysis G. M. paaiškino, kad 2010-07-31 su sunumi atvyko pas uošvius pasveikinti uošvienes. Uošviene parenge vakariene, visi sedo prie stalo. Po to prie stalo liko tik su uošviu. Besedint kažkodel sukonfliktavo, tada jis pastume uošvi ranka. Po to pajuto duri. Duris buvo jam netiketas, gal jis tuo metu buvo nusisukes i televizoriu, nes priešingu atveju butu pastebejes, kad jam ruošiamasi durti.

Apklaustas liudytojas T. M. paaiškino, jog su tevu buvo atvažiaves pasveikinti mociutes. Visi pavalge, o tevas su dieduku liko gerti prie stalo dviese. Išgirdes tevo šauksma atejo i kambari. Jame pamate stovinti dieduka su peiliu ir kraujuojanti teva. Jie vienas nuo kito stovejo 2-3 metru atstumu. Jis iš kart liepe diedukui mesti peili. Šiam peili išmetus tevas dar prišokes prie dieduko sudave pora smugiu.

Apklausta liudytoja B. M. paaiškino, jog ivykio nemate. Taciau buvo keli konfliktai tarp jos tevo ir sutuoktinio. Sutuoktinis ramaus budo, nekonfliktiškas, tuo tarpu tevas „tvirto“ charakterio, kartais „užsidega“.

Liudytoja A. U. del sunkios ligos negalejo atvykti i teismo posedi (b.l. 107) ir ši priežastis teismo buvo pripažinta svarbia, del ko BPK 276 str. 4d. pagrindu buvo pagarsinti jos duoti parodymai. Iš liudytojos A. U. parodymu matyti, jog 2010-07-31 apie 15:00 val., jai bunant namuose, (duomenys neskelbtini), pas ja atvažiavo žentas G. M. su anuku T. M. švesti jos gimtadienio. Visi sedejo prie stalo ir vaišinosi. Apie 22:00 val., prie stalo sedejo G. M. ir liudytojos vyras K. U.. Tuo metu liudytoja klojo lovas. Tomo nebuvo. Kazimieras su Gediminu prie stalo pradejo konfliktuoti. Gediminas pradejo mušti i galva Kazimiera, po to parsigrioves pradejo spardyti. Tai pamaciusi liudytoja išejo iš kambario ir kas vyko toliau nemate (b.l. 39-41).

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad jog ivykio vieta yra K. U. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio viduje, virtuveje ant spinteles buvo rastas ir paimtas peilis medine rankena, kambaryje nuo kedes bei nuo slenkscio buvo paimtas kraujo meginys (b. l. 9-12).

Iš daikto (peilio) apžiuros protokolo matyti, jog peilis yra buitines paskirties, nepriskiriamas prie nešaunamuju ginklu (b. l. 54-55).

Iš K. U. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti kurioje vietoje jis 2010-07-31 sedejo prie stalo švesdamas savo žmonos A. U. gimtadieni, po to parode kurioje vietoje sedejo jo žentas G. M., po to ant manekeno parode i kuria vieta G. M. kivirco metu smoge kumšciu jam i galva, po to parode kurioje vietoje ant stalo gulejo peilis ir ant manekeno parode i kuria vieta jis dure peiliu savo žentui G. M. (b. l. 66-68).

Iš liudytojos A. U. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti vieta prie stalo, kurioje 2010-07-31 sedejo jos vyras K. U., po to matyti vieta, kur sedejo jos žentas G. M. ir parode pro kurias duris ji išejo palikdama vyrus sedincius prie stalo (b. l. 42-44).

Iš liudytojo T. M. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti kurioje vietoje prie vaišiu stalo sedejo jo diedukas K. U. 2010-07-31 švesdamas savo žmonos A. U. gimtadieni, bei vieta kur sedejo jo tetis G. M. prieš Tomui išeinant i lauka ir parode vieta prie duru, kurioje jis atejes iš lauko rado savo teva G. M. kraujuotu priekiu (b. l. 48-50).

Iš specialisto (teismo mediko) išvados Nr. G 2844/10(02) nustatyta, jog G. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23-24).

Iš specialisto (teismo mediko) išvados Nr. G 2021/10(02) nustatyta, kad K. U. padaryti sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma (b. l. 77).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog 2010-08-01 00:13 val. K. U. nustatytas 1,82 promiliu girtumas (b.l. 75).

Ivertinus bylos nagrinejimo teisme metu duotus kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju paaiškinimus, taip pat aukšciau aprašytus apžiuros protokolus, specialisto išvadas teismas daro neabejotina išvada, kad nukentejusiajam G. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taciau posedžio metu kaltinamasis pareiške, jog nukentejusiajam jis dure gindamasis nuo jo. Todel priimdamas nuosprendi teismas apsvarste ir tai, ar kaltinamasis neveike butinosios ginties salygomis, ir ar ju neperženge. Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar konkretaus ivykio metu egzistavo butinosios ginties situacija, butina išsiaiškinti, ar nukentejusiojo veiksmai ivykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kesinimusi, tokio kesinimosi pradžios ir pabaigos momenta, smugiu, sukelusiu nukentejusiojo sužalojima, sudavimo momenta, teisiamojo kaltes forma ir ruši, taip pat butina patikrinti, ar gynyba atitiko kesinimosi pobudi bei pavojinguma.

Teismas neturi pagrindo netiketi kaltinamojo K. U. parodymais, jog jis buvo užpultas savo žento ir jo sumuštas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo parodymo patikrinimo vietoje užfiksuotos aplinkybes, nurodant vieta (galva) i kuria jis buvo mušamas (b.l. 66-68), liudytojos A. U. parodymai, patvirtinantys, jog tarp K. U. ir G. M. buvo kiles konfliktas ir butent G. M. pradejo mušti K. U. (b.l. 39-41), be to A. U. taip pat nurode, jog išgeres žentas parekaudavo ir lisdavo muštis (b.l. 41 a.p.). Taip pat iš specialisto išvados matyti, jog K. U. buvo padaryti sužalojimai galvos srityje, susidare galimai suduodant smugius kumšciu jo nurodytu metu (b.l. 77). Be to ir pats nukentejusysis posedžio metu pripažino, kad kilo konfliktas ir jis pirmasis pastume K. U. (b.l. 102), nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažines, jog K. U. buvo sudaves ir smugius (b.l. 15). Vertinant situacija pažymetina, jog kaltinamasis ivykio metu buvo 82 metu amžiaus (b.l. 69-70), žemo ugio, smulkaus kuno sudejimo, apakes viena akimi, sergantis sunkia plauciu liga (b.l. 108). Tuo tarpu nukentejusysis vidutinio ugio ir svorio sveikas vyras, ženkliai jaunesnis (55 metu) (b.l. 13-14) ir fiziškai stipresnis už kaltinamaji. Todel nustacius aplinkybe, jog nukentejusysis G. M. pirmasis užpuole K. U., bei ivertinus abieju asmenu fizinius duomenis, teismas daro vienareikšmiška išvada, jog G. M. veiksmai K. U. atžvilgiu buvo akivaizdus, realus ir pavojingas kesinimasis i jo sveikata. Todel jis visiškai pagristai igijo pagrinda nuo užpuolimo gintis. Iš K. U. ir A. U. parodymu, ir parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. U. sedejo, kaip šalia jo stovintis G. M. ji tranke i galva, po ko K. U. nukrito ir atsikeles iš karto griebe nuo stalo peili ir dure G. M.. Kad butent taip ir vyko, teismas daro išvada ivertines ir liudytojo T. M. parodymus, jog „diedukas peili laike dešineje rankoje“; sužalojimo vieta, t.y. duris i kairiji šona, kuris atsiranda duriant dešiniaja ranka, ir svarbiausiai sužalojimo mechanizma, kas iš specialisto išvados matosi, jog žaizda padaryta po kairiu šonkauliu lanku, ir eina 15 cm kanalas link širdies (b.l. 23 a.p.). Tai rodo, jog buvo durta iš priekio i šona bei paneigia nukentejusiojo versija, jog jis stovejo nusisukes i televizoriu, kuomet jam nematant dure. Šios aplinkybes be kita ko reiškia, jog durimo momentu užpuolimas nebuvo pasibaiges, t.y. ir nebuvo išnykusi butinybe gintis. Todel teismas daro išvada, jog egzistavo butinosios ginties situacija, ir kaltinamasis joje veike (BK 28 str. 2d.). Vertindamas irodymus teismas taip pat nenustate, kad tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo butu kilusios muštynes, kas, sutinkamai su teismu praktika, eliminuotu galimybe spresti apie butinosios ginties buvima. Byloje nera nei vieno irodymo, kad butu kilusios muštynes, o visi kiti ištirti irodymai priešingai rodo, kad mušamas buvo tik kaltinamasis, ir pasipriešino jis tik vieninteliu duriu nukentejusiajam.

Taip pat teismas apsvarste ir ta aplinkybe, ar nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Butinosios ginties ribu peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginanciojo veiksmai atitinka visas tris butinas salygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tycia; c) gynyba aiškiai neatitinka kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Vertinant šias aplinkybes matosi, jog nukentejusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi formalus pagrindas del ginties ribu peržengimo yra. Be to galima teigti, jog K. U. veike tiesiogine tycia, kadangi jis suprato, jog durdamas peiliu i pilvo sriti kesinasi i kito asmens sveikata, numate pasekmes ir tu pasekmiu norejo, ka patvirtina ir jo parodymai, jog dure noredamas jog „nuo jo atstotu“. Taciau ši tycia taip pat vertintina, kaip neapibrežta (nes specialiai nesieke tikslo sunkiai sužaloti G. M.) ir staiga atsiradusi, kas nurodo jo mažesni pavojinguma. Taip pat teismas daro išvada, jog kaltinamojo gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo, kadangi užpuolikas buvo neginkluotas, ir kaltinamasis galejo su peiliu durti i mažiau pavojinga vieta (pvz. koja, ranka). Todel darytina išvada, jog buvo peržengtos butinosios ginties ribos (BK 28 str. 3d.).

Taigi, ivertines bylos nagrinejimo teisme metu duotus kaltinamojo paaiškinimus, nukentejusiojo paaiškinimus, liudytoju parodymus ir kita rašytine bylos medžiaga teismas sprendžia, jog kaltinamasis K. U. 2010 metu liepos 31 diena, apie 22:00 val., gyvenamajame name, esanciame – (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tycia viena karta dure peiliu G. M. i pilvo sriti, padarydamas nukentejusiajam durtini – pjautini priekines pilvo sienos sužalojima, skrandžio, skersines žarnos, diafragmos, skrandines taukines arterijos šaku, širdipleves pažeidima, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu i pilvapleves ertme bei hemoragini šoka, kas yra pavojinga gyvybei bukle, t.y. padare sunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamojo K. U. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1d. Taciau ištyrus irodymus ir teismui nustacius, kad K. U. veike peržengdamas butinosios ginties ribas, nusikalstama veika, atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika, perkvalifikuotina i lengvesne veika- pagal LR BK 28 str. 3d. 135 str. 1d., t.y. kaip sunkus sveikatos sutrikimas peržengiant butinosios ginties ribas. Ši nusikalstama veika irodyta kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Bausmes skyrimas

Skirdamas bausme kaltinamajam K. U. teismas atsižvelgia i tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkiu (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Taciau kaltinamasis visiškai pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi; paties nukentejusiojo elgesys buvo provokuojantis - tai pripažintina jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.). Atsakomybe sunkinanti aplinkybe- nusikalstama veika kaltinamasis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1d. 9p.). Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamu atsiliepimu iš seniunijos apie ji negauta (b.l. 74), yra senyvo amžiaus (gim. 1927 m.), silpnos sveikatos (b.l. 108); sudare susitarima del turtines žalos atlyginimo (b.l. 111).

Atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sprendžiant klausima del bausmes skyrimo yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2d. 5p. 3d. 3p., bei skirti kaltinamajam švelnesne bausmes ruši, negu numato straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika.

Del civilinio ieškinio

Asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamojoje byloje pareikšti civilini ieškini kaltinamajam (LR BPK 109 str.). Byloje nukentejusysis civilinio ieškinio nereiškia, taciau ieškini pareiške Valstybine ligoniu kasa (b.l. 31). Byloje pateikti irodymai, jog už nukentejusiojo G. M. gydyma teritorine ligoniu kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu gydymo istaigoms sumokejo 7586,88 Lt (b.l. 32-36). Kaltinamaji pripažinus kaltu nusikaltimo padarymu, iš jo regreso teise priteistina Teritorines ligoniu kasos patirtos išlaidos civiliniam ieškovui, tenkinant ieškini pilnai (BPK 115 str. 1d.; CK 6.283 str. 1d., 6.280 str., LR sveikatos draudimo ist. 15 str. 1d. 8p., 33 str. 1p.). Taciau matyti, jog civilinis ieškovas su kaltinamuoju yra susitare del žalos išmokejimo dalimis.Todel atsižvelgiant i šaliu valia (sutarties 7p.), bei vadovaujantis BPK 113 str. 2d. ir CPK 284 str. 1d. priteista suma išdestoma 60 men. laikotarpiui, imokas mokant lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 298 str., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3d. 135 str. 1d. ir pritaikius BK 62 str. 2d. 5p. 3d. 3p. paskirti jam bausme – 2 (du) metus laisves apribojimo, ipareigojant be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22 val. iki 6 val. buti savo namuose.

Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškini patenkinti visiškai. Priteisti iš K. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (i.k. 191351679, Kalvariju g. 147, Vilnius) 7586,88 Lt (septynis tukstancius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 88 ct) žalai atlyginti.

Daiktinius irodymus: peili bei kraujo meginius nuo kedes ir grindu, nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti teises aktuose nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo priemimo, o nuteistojo per 20 dienu nuo nuosprendžio iteikimo jam dienos, gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Kaišiadoriu rajono apylinkes teisma.