Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „D“, 2010 metų pradžioje, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B. pravarde „Č“, V. V. pravarde „Š“, „H“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario – vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „S“, D. Š. pravarde „Š“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ str. tvarka), T. T. pravarde „D” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), V. V. pravarde „V“, Ž. Š. pravarde „Ž“, E. B. pravarde „E“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Ž“, R. S. pravarde „R“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „S“, A. K. pravarde „A“, R. Z. pravarde „A“, K. P. pravarde „A“, J. J. pravarde „S“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „A“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „K“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

- A. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012-03-02 –T. T. name (duomenys neskelbtini);

- A. B., T. B., V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012-03-02 neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V.. Vieną iš pistoletų su šoviniais A. B. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini)., kur perdavė V. V..

A. B., vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui: rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM kortelės, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką; su T. B., V. V. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus. A. B. 2010-2012 metų laikotarpiu vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (25 nusikalstamos veikos).

Taip pat A. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), Ž. Š., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

A. B., vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis teismų nutartimis.

Teismas nenurodė motyvų, kodėl kaltinamajam A. B. išnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad ilgai trunka baudžiamasis procesas A. B. atžvilgiu ir jam suėmimo terminas yra tęsiamas ilgą laiką, neleidžia pagrįstai teigti, jog A. B., būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. A. B. charakterizuojančios aplinkybės leidžia teigti, kad vis dar egzistuoja minėtas suėmimo pratęsimo pagrindas. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms; už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes; A. B. iki suėmimo niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia teigti, kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos pobūdis atskleidžia, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Be to, A. B. anksčiau teistas Vokietijoje už ten padarytas nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs); kaltinamasis yra išsituokęs. Siekdamas išvengti atsakomybės, bylos nagrinėjimo metu A. B. simuliavo psichikos sutrikimus, dėl ko teismui teko skirti psichiatrinę ekspertizę, kas turėjo įtakos bylos nagrinėjimo laikui. Atkreiptinas dėmenys ir į tai, jog baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas pasiūlė teismui A. B. paskirti galutinę subendrintą 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismas nenurodė motyvų, kodėl kaltinamajam A. B. išnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Vien ilgas suėmimo taikymo terminas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų. Pažymėtina, kad A. B. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, truko ilgą laiką, jie buvo gerai organizuoti, padaryti nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, apėmė kelių valstybių teritorijas. A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, o inkriminuojamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad lėšų jis gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Be to, A. B. kelis kartus teistas už nusikaltimus, padarytus užsienyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažinta, kad organizuoto nusikalstamumo pobūdžio nusikaltimų realizavimas gali būti vertinamas ne tik kaip tinkamas pagrindas taikyti suėmimą, bet ir jį tęsti. EŽTT yra pripažinęs, kad ilgesnis, net kelis metus trunkantis suėmimas yra svarbus vien dėl to, kad tokio pobūdžio tyrimuose privalu nustatyti įtariamųjų bendravimo kontrolę, tokį bendravimą apriboti, taip pat apriboti šių asmenų ryšius su kitais, bylos nagrinėjimui reikšmingais asmenimis. Būtent tik šios procesinė priemonės taikymo metu galima išvengti organizuotam nusikalstamumui priklausančių asmenų slapstymosi, įrodymų sugadinimo, neigiamos įtakos darymo tiek kitiems įtariamiesiems, tiek procesui apskritai. Todėl skirtingai nei kitų nusikalstamų veikų atveju, toks suėmime išbūtas laikas gali būti pripažintas pagrįstu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro skundas tenkinamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos taikyti kaltinamajam A. B. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Kaip ir kitų kardomųjų priemonių, suėmimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kitų kaltinamųjų (apklaustų įtariamaisiais), liudytojų D. Š., T. T. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai bei jų priedai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.

Bylos duomenimis, A. B., vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis teismų nutartimis. Paskutinį kartą kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas iki 2017 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pakankamai ilgą A. B. taikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) laikotarpį, skundžiama nutartimi nusprendė kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, o šią kardomąją priemonę pakeitė kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu ir intensyvia priežiūra 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 2 d. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje, nepratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo termino, nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų buvimo ar jų išnykimo. Iš nutarties motyvuojamosios dalies turinio galima spręsti, jog teismas iš esmės pripažįsta esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad A. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau teismas, kaip minėta, sprendimą pakeisti kaltinamajam A. B. suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis motyvavo tuo, kad A. B. atžvilgiu pakankamai ilgai (5 metus) yra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad A. B. taikomas suėmimas pakankamai ilgą laiką (5 metus), neužkerta kelio jam taikyti suėmimą šioje baudžiamojoje byloje ir toliau, esant BPK numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Ankstesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam A. B. buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. B. kaltinamas padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 3 dalyse numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, jog A. B., nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Be to, A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijose, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Nors kaltinamasis turi du nepilnamečius vaikus, o teismo posėdžio metu pateikė duomenis, jog 2017 m. kovo 2 d. paleistas iš suėmimo įsidarbino dvejose įmonėse, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Minėta, kad A. B. kaltinamas galimai padaręs ir nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, sudėtyje, bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o pats A. B. buvo šio nusikalstamo susivienijimo vadovu. Tai rodo kaltinamojo A. B. didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Be to, A. B. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų kiekis leidžia manyti, jog lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. B. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nustatančioje maksimalų leistiną suėmimo taikymo terminą viso baudžiamojo proceso metu, numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam A. B. inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors kaltinamasis A. B. suimtas buvo ilgą laiką (nuo 2012 m. kovo 2 d.), tačiau aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. EŽTT praktikoje taip pat pažymima, kad klausimas, ar suėmimo laikotarpis (suėmimo trukmė) yra pagrįstas, negali būti vertinamas in abstrakto (abstrakčiai). Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi būti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus (Zherebin prieš Rusiją, §51; Balčiūnas prieš Lietuvą, § 77; Jėčius prieš Lietuvą, §93). EŽTT sprendimuose pažymima, kad nėra fiksuoto suėmimo termino, taikytino kiekvienai bylai (McKay prieš Jungtinę Karalystę, §45). Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę (Balčiūnas prieš Lietuvą, §77). Be to, pagal EŽTT praktiką organizuoto nusikalstamumo pobūdžio bylose gali būti pateisinami ilgesni suėmimo laikotarpiai negu kitose bylose, atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, kylančius nagrinėjant tokias bylas teismuose (pvz., Celejewski prieš Lenkiją, §36). Minėto teismo nuomone, vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio 3 dalies laikymąsi, turi būti atsižvelgiama į tai, kad byla yra susijusi su organizuotos nusikalstamos grupės nariu (Bąk prieš Lenkiją, § 57). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra A. B. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Bylos duomenimis, A. B. galimai keletą metų sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei jam vadovavęs. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas A. B. apibūdina kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, daro išvadą, kad ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas, nes šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą.

Aptariamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo A. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo turimi socialiniai ryšiai, galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pavojingumas, pobūdis, sunkumas, taip pat kaltinamojo vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe ir intensyvi priežiūra bei dokumentų paėmimas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Dėl to skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o kaltinamajam A. B. toliau turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Kaltinamajam A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.