Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-299-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
2A-299-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01400-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
I. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-299-159/2013

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-29-3-01400-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6; 45.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11340-642/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2012-07-04 padavė teismui ieškinį. Juo teismo prašė priteisti jai iš atsakovės I. M. 2 079,17 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, naudojosi ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ šilumos energijos tiekimo paslaugomis, tačiau už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-05-31 nesumokėjo 2 079,17 Lt už patiektą šilumos energiją (b. l. 21–22).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės I. M. ieškovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2 079,17 Lt skolos už šilumos energijos tiekimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme –2012-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt žyminio mokesčio. Iš bylos rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, naudojosi ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ šilumos energijos tiekimo paslaugomis, tačiau nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 2 079,17 Lt skola. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas, priešpriešinių įrodymų nepateikė, byloje esantys įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas ieškinį patenkino, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 62).

Atsakovė I. M. 2012-10-31 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2007 metų negyvena, todėl ir jokiomis paslaugomis nesinaudoja ir už jas mokėti neprivalo. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ji įsigijo butą, kuriame esantys šildymo įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, kad yra registruotas šildymas iš centralizuotų sistemų, nereiškia, kad atsakovė automatiškai tapo šilumos vartotoja. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatytas energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentas, jeigu abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms. Atsakovė neprašė tiekti šilumos energiją, nėra fiksuotas vartojimo momentas, nes atsakovės bute nėra jokių šilumos apskaitos prietaisų, kurie galėtų įrodyti fiksuotą vartojimo momentą. Ieškovė nevykdo Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507, kuriame buvo aiškiai išdėstyta šilumos skaitiklių įvedimo kiekviename bute tvarka. Tokiu būdu ieškovė atėmė iš atsakovės teisę pačiai spręsti, kiek vartoti šilumos. Taip buvo pažeistos atsakovės kaip vartotojos teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001 atkreipė dėmesį, kad vartojimo sutartis būtina vertinti Vartotojų teisių gynimo įstatymo požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šilumos tiekimo sutarčių sąlygos, pagal kurias šiluma tiekiama ne iki gyventojų butų, o tik iki eksploatacijos ribų (išorinės sienos), yra nesąžiningos vartotojų, t. y. butų savininkų, atžvilgiu. Galutinis šilumos tiekimo taškas turi būti konkretus butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2005-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2005) (b. l. 65–68)

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė tiekia šilumos energiją tik iki (duomenys neskelbtini) namo įvado ir neprižiūri daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų bei šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų daugiabučio namo butuose, kurie nuosavybės teise priklauso buto savininkams. Šilumos tiekėjai negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai (eksploatuotojai). Atsakovės namo butų savininkai nėra įsirengę individualios šilumos apskaitos sistemos, tą jie gali padaryti įstatymo nustatyta tvarka. Pateiktos ir suvartotos šilumos energijos kiekis vartotojams nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje nustatytu būdu. Kadangi atsakovės namo gyventojai nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, šiame name suvartotos šilumos kiekis butų ir kitų patalpų savininkams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 – butuose suvartotas šilumos kiekis nustatomas karšto vandens skaitikliais arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Atsakovė nuosavybės teise įsigijusi butą daugiabučiame name, apšildomame centralizuotai tiekiama šilumos energija, realizavo savo pasirinkimo teisę ir konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove pagal standartines sutarties sąlygas. Fiksuotas šilumos energijos vartojimo momentas buvo perdavimo–priėmimo nuosavybėn aktas ir buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 79–81).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2007-04-27 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 13–15). Atsakovei už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-05-31 priskaičiuota 2 079,17 Lt skola už šildymą ir karšto vandens sistemą (b. l. 24).

Apeliantė ginčija savo piniginę prievolę tuo pagrindu, kad su ieškove nėra sudariusi sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, be to, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl faktiškai ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl pareigos sumokėti už suteiktą šilumos energiją, yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą naujasis buto savininkas perima ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, iš jų – ir buvusio savininko pareigą atsiskaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002, 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).

Pateiktos ir suvartotos šilumos energijos kiekis vartotojams yra nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje: „Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis" (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis) „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar vertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas" (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Kaip atsiliepime nurodo ieškovė, (duomenys neskelbtini), gyventojai nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, šiame name suvartotas šilumos energijos kiekis butų ir kitų patalpų savininkams, kurie yra prisijungę prie centralizuoto šildymo, taip pat ir atsakovei, yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Šis paskirstymo metodas yra taikomas, kai: šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš namo individualaus šilumos punkto stovais; per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis; per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis (nuskaitomas ar deklaruojamas); šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ar butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku; visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

Ieškovė prašė priteisti 2 079,17 Lt skolos už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-05-31, t. y. laikotarpiu, kada atsakovė jau buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, perėmusi iš buvusio patalpų savininko teises ir pareigas, taip pat ir dėl šilumos energijos tiekimo, atsakovė ieškovės teismui pateiktų apskaičiavimo teisingumo neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

Apeliantės argumentai dėl atskirų apskaitos prietaisų butuose, jos kaip vartotojos teisių pažeidimo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes įstatymas numato galimybę atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl to ėmėsi kokių nors veiksmų ar ieškovė kokiu nors būdu jai kliudė.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnio 6 dalis).

Už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 62 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-02 nutartimi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b. l. 73). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos valstybės naudai priteistina 62 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 62 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAlmantas Padvelskis