Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. K., L. A.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei N. M., trečiajam asmeniui Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namams, institucijai teikiančiai byloje išvadą Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.

Byloje esantis 2017-12-27 gimimo įrašas Nr. 261, patvirtina, jog D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra N. M. ir R. M. sūnus. Taip pat atsakovė N. M. augina dar vieną sūnų L. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi buvo nutraukta civilinė byla dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei patvirtinta N. M. (tuo metu buvusi G.) ir R. M. sudaryta taikos sutartis. Šia sutartimi buvo nustatyta šalių sūnaus D. M., gim. 2011-09-10, gyvenamoji vieta su motina N. M. jos gyvenamojoje vietoje bei nustatyta, kad vaiko tėvas R. M. sūnaus išlaikymui moka po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nutartimi buvo patvirtinta ir tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-23 įsakymu Nr. 03V-364 „Dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą“ , atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-04-17 išvadą Nr. 20.SR-14, N. M. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2015-04-17.

Iš byloje esančio Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-30 įsakymo Nr. 03V-743 „Dėl D. M. laikinosios globos nustatymo“, matyti, jog likusiam be tėvų globos vaikui D. M., nuo 2016-08-26 nustatyta laikinoji globa, paskiriant Beižionių vaiko globos namus vaiko globėju.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu yra suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

Kriterijai, lemiantys sprendimą keisti arba nekeisti vaiko aplinką, yra tokie: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Byloje nustatyta, jog 2016-08-26 Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), gavęs socialinės darbuotojos pranešimą apie atsakovės smurtą prieš nepilnametį sūnų L. T., vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2016-08-26 aktu Nr. 20.11-8, įvertinęs situaciją, o būtent, jog N. M. sukėlė fizinį skausmą ir galimai nežymiai sutrikdė L. T. sveikatą, dėl ko ji buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į areštinę, motina nesupranta neigiamų smurto sukeltų pasekmių vaikui, jai trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių, vaiko tėvas gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir nustatęs grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, nusprendė paimti vaiką L. T. iš šeimos ir jį laikinai apgyvendinti Beižionių vaiko globos namuose. Kadangi mažametis D. M. patyrė psichologinį smurtą, nes buvo liudininku fizinio smurto prieš vyresnį brolį, todėl buvo nuspręsta ir jį paimti iš šeimos bei laikinai apgyvendinti Beižionių globos namuose. Tuo metu D. M. tėvas buvo komandiruotėje.

Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-09 neįsiteisėjusio nuosprendžio, matyti, jog N. M. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., už tai, kad mušdama nežymiai sužalojo savo mažametį vaiką, o būtent 2016-08-26 apie 9.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sūnumi L. T. metu, dėl to, kad L. T. užgavo brolį D. M., tyčia sudavė vieną smūgį telefono kroviklio laidu į galvos kairę pusę, padarydama sumušimo žymes kairio smilkinio srityje.

2016-12-09 išvadoje Nr. 20.2-537, kurią byloje pateikė Skyrius, nurodoma, jog atsakovės N. M. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į socialines rizikos šeimų apskaitą nuo 2015-04-23. Elektrėnų socialinių paslaugų centro darbuotojai šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Atsakovei dėl pozityvios tėvystės įgūdžių stokos ne kartą buvo rekomenduota lankyti psichologo paslaugas, bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, skirti reikiamą dėmesį vaikų poreikių tenkinimui. Moteris nekreipia dėmesio į specialistų rekomendacijas, nepriima jokios siūlomos pagalbos, pyksta, kad kišamasi į jos asmeninį gyvenimą.

Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų 2017-03-23 Vaiko teisių apsaugos skyriui teikiamoje informacijoje, nurodoma, jog negalima tvirtinti, kad vaikai labai klausinėtų ar lauktų kada atvažiuos mama. Net pačiomis pirmomis vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje dienomis, motinai atvykus aplankyti vaikų, ir pasisveikinant ir atsisveikinant nesimatė labai artimo ryšio tarp vaikų ir motinos. Jautėsi šaltumas ir netikri jausmai. Tačiau paskambinus tėčiui situacija yra visiškai kitokia. D. M. labai džiaugiasi sulaukęs tėčio skambučio, telefonu sako tėčiui, kad jo labai pasiilgo.

Pagal tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą vaikų prioritetinį teisėtų interesų bei apsaugos principą, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti ten, kur jam būtų suteiktos geriausios gyvenimo, augimo bei visapusiško vystymosi sąlygos.

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad mažamečio D. M. gyvenamąją vietą tikslinga pakeisti, nustatant jo gyvenamąją vietą su jo tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu vaikui bus užtikrintos visos sąlygos pilnaverčiam vystymuisi ir ugdymui. Teismas, atsižvelgdamas į Skyriaus 2016-12-09 Nr. 20.2-537 išvadą, Beižionių vaikų globos namų 2017-03-23 rašto Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vaiko, gyvenančio socialinės globos įstaigoje, individualaus socialinės globos 2016-09-29 planą, Beižionių vaikų globos namų atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog tarp ieškovo ir sūnaus yra užsimezgęs glaudus ryšys. Skyrius, pateikęs 2017-05-19 išvadą Nr. 20.2-243, nurodo, jog palaiko savo pirminę išvadą byloje. Byloje duomenų, jog ieškovui būtų apribota tėvo valdžia bei duomenų įrodančių, kad vaiko tėvas elgtųsi priešingai vaiko interesams, nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas deda visas pastangas, kad galėtų rūpintis savo vaiku. Ieškovo darbdavio UAB „Albir“ pažyma, patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į įmonės vadovybę su prašymu suteikti jam darbą Lietuvos teritorijoje, be komandiruočių į užsienį, nes siekia, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Taip pat matyti, kad ieškovas, nustačius jo sūnui laikiną globą ir apgyvendinus vaikų globos namuose, dėjo pastangas, kad jam būtų duotas leidimas priimti vaiką laikinai svečiuotis savo namuose. Atsakovė gi, dėl tokios išvados į Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, reikiamų dokumentų nepateikė, vaikus iš globos skyriaus pasiimdavo, pažeisdama nustatytą tvarką. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/395034, patvirtina, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas turi sąlygas tinkamai auginti vaiką. Be to, kaip teigia Beižionių vaikų globos namų atstovas, ieškovas rūpinosi savo vaiko išlaikymu, išlaikymo sumą pervesdamas į globos įstaigos sąskaitą. Teismo manymu, nežiūrint to, jog atsakovė šiuo metu gyvena jos sutuoktinio D. M. mamai R. M. priklausančiame bute, kuriame buitinės sąlygos yra geros, tačiau jau ir naujojoje atsakovės šeimoje kyla konfliktai, todėl tokioje aplinkoje augti ir vystytis vaikui nėra saugu. Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2017-10-03 raštu Nr. 02.S-145, informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, jog 2017-08-26 kilo konfliktas N. M. ir D. M. šeimoje. Atsakovė iškvietė policijos pareigūnus išsigandusi dėl savo saugumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punkte nustatytos sąlygos pakeitimo tenkintinas visiškai ir D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu R. M..

Dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši tėvų pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-259/2004 m. yra nurodęs, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-259/2004 m.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika Nr. 22, p. 13-22).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas šiuo metu dirba, jo vardu registruotas butas, esantis Trakų g. 1-33, Elektrėnai.

Atsakovė, duodama paaiškinimus apie savo materialinę padėtį, nurodo prieštaringas aplinkybes. Prašydama netenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jog jos materialinė padėtis yra sunki, tai patvirtinama tuo, jog jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba byloje, kita vertus, prašydama nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, nurodo, jog turi pakankamai lėšų išlaikyti sūnų.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.). Atsakovė į bylą pateikė 2017-11-20 pažymą Nr. KA_PZ1-26274, apie jai išmokėtas ligos išmokas, jokių kitų įrodymų pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio matyti, kad prašomas priteisti 150,00 Eur išlaikymas yra mažesnis už minimalų mėnesinės algos dydį. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), į šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kokias nors objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovė negalėtų teigti prašomo išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis (CK 3.156, 3.192 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į bylos duomenis bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), ieškovo reikalavimas dėl 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punkte nustatytos sąlygos pakeitimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės šalių nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). . CK 3.161 str. 3 d., apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 str. 2 d. nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 str. 1 d. nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 str. 3 d. nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog sutinka, kad atsakovė bendrautų su sūnumi, jokių kliūčių motinai bendrauti su sūnumi nedarys, tačiau prašė nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pateiktoje į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškovo pateiktą bendravimo tvarką tikslinga būtų papildyti aptariant kaip D. M. bendraus su skyrium gyvenančia motina jo mokslo atostogų metu bei tėvų kasmetinių atostogų metu. Su šia Skyriaus pozicija teismas sutinka ir nustatydamas ieškovo prašomą bendravimo tvarką papildomai nustato, jog moksleivių vasaros ir kitų atostogų metu motina turi teisę bendrauti su vaiku pusę jo atostogų laiko, bendravimo laiką suderinusi su tėvu R. M., atsižvelgiant į abiejų tėvų darbo ir poilsio grafikus, taip pat atsakovė turi teisė bendrauti su vaiku savo kasmetinių atostogų metu, visą atostogų laiką , bendravimo laiką prieš tai suderinusi su ieškovu R. M. (CK 3.170 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas patyrė 781,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuriais sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis, 750,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-11-03 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-3447-10816 atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistina 15,50 Eur žyminio mokesčio, 0,60 Eur žyminio mokesčio pavedimo aptarnavimo mokesčio ir 750,00 Eur advokato pagalbos išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 20,25 Eur, t. y. 50 proc. žyminio mokesčio už išlaikymo vaikui priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (150 x 12 x 3 proc. x 75 proc. ÷ 2=20,25 Eur) ir 50 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 12,94 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 149, 150, 177-178, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos R. M. ir N. M. taikos sutarties 1 punktą ir nustatyti vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos R. M. ir N. M. taikos sutarties 2 punktą ir priteisti iš N. M. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016-11-18 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Pakeisti 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos R. M. ir N. M. taikos sutarties 3 punktą ir nustatyti, kad N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku D. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka: 1. bendraujant su vaiku bus atsižvelgta į vaiko valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį;

2. motina su vaiku gali bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iki sekmadienio 19 val., vaiką pasiimant iš tėvo gyvenamosios vietos penktadienį iki 19 val.;

3. motina su vaiku kartu praleidžia savo gimimo dienos šventimo dieną;

4. motina su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko tėvu principu (poriniais metais - vaikas su motina, neporiniais su tėvu ir t.t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su jo, perduoti jam dovanas;

5. motina su vaiku kartu praleidžia Kūčias rotacijos su vaiko tėvu principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais - su motina ir t.t.);

6. motina su vaiku kartu praleidžia Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko tėvu principu (poriniais metais su motina, neporiniais - su tėvu ir t.t.);

7. motina su vaiku Naujuosius metus (išvakarės nuo 18 val. iki sausio 1 d. 19 val.) praleidžia rotacijos su vaiko tėvu principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais su motina ir t.t.);

8. motina su vaiku kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko tėvu principu (neporiniais metais su tėvu, poriniais su motina ir t.t.);

9. moksleivių vasaros ir kitų atostogų metu motina turi teisę bendrauti su vaiku pusę jo atostogų laiko, bendravimo laiką suderinusi su tėvu R. M., atsižvelgiant į abiejų tėvų darbo ir poilsio grafikus;

10. motina turi teisę bendrauti su vaiku savo kasmetinių atostogų metu, visą atostogų laiką , bendravimo laiką prieš tai suderinusi su tėvu R. M.;

11. motina su vaiku gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa kasdien, kai tai netrikdo vaikų dienos režimo;

12. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų telefoninio pokalbio metu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 766,10 Eur bylinėjimosi išlaidų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės.