- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2-1855-848/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18349-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Trečiasis asmuo
- G. Ž.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiajam asmeniui G. Ž., trečiojo asmens 245-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos atstovui pirmininkui K. Ž., atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. Ž., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje 245-oji Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (toliau – atsakovės) ieškovės naudai 490,91 Eur išmokėtų sumų, priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015-09-14 tarp ieškovės ir J. G. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-08-03 dėl kasmetinių šilumos trasų hidraulinių bandymų iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas apdraustas butas. Įvykus apliejimui, 2016-08-03 245-osios Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos komisijos nariai surašė aktą, kuriuo buvo nustatyta avarijos priežastis – 2016 m. rugpjūčio 2-3 d. AB „Kauno energija“ vykdyti planiniai šilumos trasų hidrauliniai bandymai, dėl ko buvo nutrauktas karšto vandens ruošimas. Nutraukus karšto vandens tiekimą ir atšalus vamzdynams, susitraukė metaliniai vamzdžiai ir tarpinės, dėl ko atsirado vandens pratekėjimas. Ieškovė išmokėjo 490,61 Eur dydžio draudimo išmoką dėl apliejimu padarytos žalos butui (duomenys neskelbtini). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis aukščiau nurodytais faktais ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Nurodo, jog AB „Kauno energija“ yra tinkama atsakovė byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo ieškinį tenkinti (b. l. 1-2, 46-48).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teismui paaiškino, kad atsakovė remiantis CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d., CK 4.84 str., LR šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 20 str. 1 d., 2 d. nėra ir negali būti atsakinga už atsiradusią žalą. Vadovaujantis ŠŪĮ pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo prižiūrėti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą, o pagal šio įstatymo nuostatas daugiabučių namų ar kitos paskirties patalpų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją LR Energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Atsakovė vadovaudamasi Taisyklėmis ir LR Energetikos ministro patvirtintomis Vandens garo ir perkaitinimo vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėmis, dėl vamzdynų planinio remonto XIV etapo nuo 2016-08-02 9:00 val. iki 2016-08-03 16:30 val. laikinai sustabdė centralizuoto termofikacinio vandens tiekimą pastatui (duomenys neskelbtini)ir atliko centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinius bandymus. Vadovaudamasi Taisyklių 212 ir 213 p., atsakovė informaciją apie XIV etapo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinius bandymus ir planinius remontus 2016-07-23 paskelbė dienraštyje „Kauno diena“ ir internetiniuose tinklalapiuose www.kaunoenergija.lt bei www.kaunas.lt. Pagal Taisykles pastato šilumos įrenginiai iki hidraulinių bandymų pradžios privalo būti patikimai atjungti, pastatant akles. Už pasekmes, nesiėmus nurodytų priemonių atsako už pastato šilumos ūkį atsakingas asmuo ar prižiūrėtojas, o jei tokių nėra, tai asmenys prisiėmę atsakomybę už tinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, atsakovė tinkamai vykdė visas jai teisės aktais nustatytas pareigas, apie planuojamus vykdyti hidraulinius bandymus teisės aktų tvarka viešai informavo įvairiomis priemonėmis ir negali būti atsakinga dėl žalos, susijusios su buto apliejimu vykdant hidraulinius bandymus, todėl ieškovės pareikštas ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neteisėtas bei pareikštas netinkamam atsakovui (b. l. 38-40, 54-56).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Ž. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie vykdomus hidraulinius bandymus žinojo, laukė namuose. Bandymų dieną išgirdo šnypščiant vandenį, atidarius tualeto patalpos duris pamatė iš karšto vandens sistemos iš ventilio, prieš skaitiklį, bėgant vandenį. Apie įvykį informavo pirmininką ir atėjęs specialistas pašalino avarijos priežastis. Po įvykio, apžiūrėjus vamzdį, nustatyta, kad buvo pramuštas ventilis susitraukus vamzdžiui dėl atšalusio vandens. Vanduo bėgo prieš karšto vandens ventilį, kuris jungia vamzdį ir skaitiklį (2018-03-19 teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 sek.).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, 245-oji Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija (toliau – bendrija) teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas bendrijos pirmininkas K. Ž. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Bendrijos pirmininkas bei trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad namas turi nepriklausomą inžinerinę sistemą. Hidraulinių bandymų metu buvo uždaryta termofikacinio vandens sistema, o vandens pratekėjimas įvyko namo karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje. Karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje buvo užsuktos sklendės, pastatytos aklės, į namą termofikatas nepapuolė, sistemoje slėgio nebuvo. Atjungus termofikatą name nebuvo galima ruošti karšto vandens ir vidaus sistemoje likus vandeniui, jis atšalo, susitraukė vamzdžiai ir dėl to įvyko pratekėjimas. Pratekėjimas įvyko inžinerinėje sistemoje, kuri priklauso vartotojui, todėl jam elgiantis rūpestingai avarijos galima buvo išvengti (2018-03-19 teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 50 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-08-03 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Aplietas butas priklausė J. G., kuri su ADB „Gjensidige“ buvo sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį (b. l. 4-5, 23-24, 26). Užliejimas įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame G. Ž. (b. l. 22-23). Ieškovė J. G. išmokėjo 490,91 Eur išmoką padarytos žalos atlyginimui (b. l. 3, 25, 49). 2016-08-02 9:00 val. – 2016-08-03 16.30 val. atsakovė vykdė centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinius bandymus ir planinį remontą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Byloje kilęs ginčas, kas yra atsakingas už žalą, dėl kieno kaltės buvo užlietas J. G. priklausantis butas ir iš kurio, už žalą atsakingo asmens, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtų draudimo sumų.
Ieškovė reiškė ieškinį atsakovei, nurodydama CK 6.263 str. kaip žalos atsiradimą delikto pagrindu, bei CK 6.1015 str. pagrindu, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimo perėjimą draudikui. CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos, pagal CK 6.1015 str., pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklėmis) ir LR Energetikos ministro patvirtintomis Vandens garo ir perkaitinimo vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėmis, dėl vamzdynų planinio remonto XIV etapo nuo 2016-08-02 9:00 val. iki 2016-08-03 16:30 val. laikinai sustabdė centralizuoto termofikacinio vandens tiekimą pastatui (duomenys neskelbtini)ir atliko centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinius bandymus. Atsakovė informaciją apie XIV etapo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinius bandymus ir planinius remontus 2016-07-23 paskelbė dienraštyje „Kauno diena“ ir internetiniuose tinklalapiuose www.kaunoenergija.lt bei www.kaunas.lt. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra (CPK 182 str.). 2016-08-02 07:20 val. pastato šilumos punkto eksploatavimo specialistas energetikos darbuotojas S. G. (duomenys neskelbtini)namo termofikacinio vandens sistemą atjungė lauko trasų hidrauliniams bandymams, užsuko sklendes, pastatė akles, apie tai pažymėjo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų priežiūros darbų registravimo žurnale (popierinio bylos varianto 44 lapas). Po hidraulinių bandymų namo termofikacinis vanduo buvo pajungtas 2016-08-03 15:00 val. (popierinio bylos varianto 44 lapas). 2016-08-03 apie 8:30 val. bute (duomenys neskelbtini), per lubas ir sienas pradėjo bėgti vanduo. 2016-08-03 bendrijos sudaryta komisija aktu konstatavo, kad 58 bute “<…vanduo veržiasi per sujungimą karšto vandens skaitiklio ir vamzdžio, uždarius ventilį avarinė situacija buvo likviduota. Nustatyta priežastis: rugpjūčio 2-3 d. AB “Kauno energija” vykdė planinį šilumos trasos hidraulinį bandymą, buvo nutrauktas karšto vandens ruošimas. Vamzdynai per kuriuos tekėjo karštas vanduo atšalo – metalas ir tarpinės traukiasi ir šioje vietoje atsirado vandens pratekėjimas…>” (b. l. 17). Jog vanduo veržėsi iš karšto vandens vamzdžio per sujungimą prie skaitiklio patvirtino savo parodymuose ir tretysis asmuo (duomenys neskelbtini)buto savininkas G. Ž. (2018-03-19 teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 sek.).
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.
Kaip minėta byloje nustatyta, jog hidrauliniai bandymai buvo atliekami centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinkluose, o avarija įvyko namui priklausančioje inžinerinėje sistemoje 58 bute, termofikacinis vanduo iš centralizuotų tinklų bandymų metu į namo inžinerinius tinklus patekti negalėjo, kadangi bendrija, ruošdamasi planuotiems hidrauliniams bandymams, užsuko termofikacinės sistemos sklendes bei pastatė akles. Pagal Taisykles pastato šilumos įrenginiai iki hidraulinių bandymų pradžios privalo būti patikimai atjungti, pastatant akles. Pastačius akles vidinėje namo inžinerinių tinklų sistemoje vanduo liko, todėl neatmestina tikimybė, kad per parą laiko, termofikacinio vandens temperatūrai nukritus, galėjo susitraukti vamzdynai ir esant juose nesandarumams vanduo pro juos galėjo pratekėti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog termofikacinio vandens tiekimas buvo nutrauktas 2016-08-02 07:20 val., o avarija įvyko 2016-08-03 apie 8:30 val..
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, atsakovė tinkamai vykdė visas jai teisės aktais nustatytas pareigas - vykdė jos kompetencijai priskirtas pareigas pasirengti šildymo sezonui bei apie planuojamus vykdyti hidraulinius bandymus teisės aktų nustatyta tvarka viešai informavo įvairiomis priemonėmis (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 212 p., 213 p., Vandens garo ir perkaitinimo vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių 142 p.). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), šiuo atveju bendrija, hidraulinių bandymų metu privalėjo namo termofikacinio vandens sistemą atjungti nuo centralizuoto termofikacinio vandens tiekimo sistemos pastatant akles, kas ir buvo padaryta (popierinio bylos varianto 44 lapas). Vandens pratekėjimas įvyko namo vidinėje inžinerinėje sistemoje, G. Ž. priklausančiame bute karšto vandens vamzdyne prie skaitiklio susitraukus tarpinėms (b. l. 17).
Atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovė 2015-01-28 G. Ž. bute keitė skaitiklį ir avarija galėjo įvykti dėl netinkamai atliktų darbų, dėl ko taip pat yra atsakovės kaltė. G. Ž. patvirtina aplinkybę, jog bute 2015-01-28 buvo keistas karšto vandens skaitiklis ir vanduo pratekėjo būtent toje vietoje, tačiau pažymėtina, kad skaitiklis buvo keistas 2015-01-28 ir, kaip nurodo atsakovė, po to jau buvo vykdyti hidrauliniai bandymai, tačiau 2015 m. vandens pratekėjimo toje vietoje nustatyta nebuvo.
Kaip minėta byloje nustatyta, kad namas pagal norminių aktų reikalavimus buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo tinklų, o avarija įvyko namui priklausančioje inžinerinėje sistemoje 58 bute. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.9 p. numato, kad „<...vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes...>“. 6.19 p. numato, kad „<...bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius...>“. Pagal CK 4.82 str. 1 ir 5 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas, kurio 2 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Vadovaujantis ŠŪĮ pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo prižiūrėti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą, be to pastato ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d., 2 d.).
Sistemiškai vertinant nurodytus norminius aktus, darytina išvada, jog už žalą yra atsakingas asmuo, kuris nevykdė įstatymu numatytos jam pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nedarytų kitam asmeniui žalos – nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai rūpintis turtu (inžinerinėmis sistemomis), jį prižiūrėti nevykdė tretieji asmenys. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje įvyko vandens pratekėjimas – jeigu bendrose statinio inžinerinėse sistemose – atsakinga už žalą bendrija, jeigu vartotojo inžinerinėje sistemoje – G. Ž..
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog avarija, dėl kurios ieškovei atsirado žala, įvyko ne dėl atsakovės kaltės. Byloje nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos konstatuotina, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Ieškovei nesutikus atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu, vadovaujantis CPK 45 str. ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tretysis asmuo 245-oji Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 84). Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 8,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1), susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, trečiajam asmeniui 245-ajai Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 135329024, buveinės adresas Baltų per. 67-30, LT-48241, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, valstybei 8,34 Eur (aštuonis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.