Kauno apylinkės teismo nutartis

administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-11-29 gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad galimai jis 2016-11-02, apie 19.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio dėl ko keisdamas važiavimo kryptį susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t. y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Vertinant byloje surinktus duomenis, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole S. B. galimai padarytos veikos kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį (Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokole „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ aprašyto pažeidimo matyti, kad S. B. galimai padarė tik ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes jis vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio dėl ko keisdamas važiavimo kryptį susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu. S. B. galimai padaryta veika, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo protokole yra kvalifikuota, tačiau neaprašyta, todėl teismui pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris vertintinas kaip procesinis dokumentas, fiksuojantis kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nustatytus įrodymus, nėra aiškus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byla nėra parengta nagrinėti teisme, nes 2016 m. lapkričio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-78228869-16 turi esminių trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.