Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1331-614/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-09
Bylos Nr.: e2A-1331-614/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28370-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
Atsakovas: UAB „Megrana“
Ieškovas: UAB „Rimina LT“

Kategorijos

2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1331-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28370-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Megrana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rimina LT“ ieškinį atsakovui UAB „Megrana“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rimina LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad UAB „Rimina LT“ ir UAB „Megrana“ 2014-07-29 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PL-073001 vienašališkai ieškovo nutraukta nuo 2014-09-25, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Megrana“ grąžinti ieškovui UAB „Rimina LT“ sumokėtą 5502,78 Eur avansą bei pasiimti pagal 2014-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PL-073001 ieškovui pristatytus gaminius; priteisti iš atsakovo 243,48 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2014-09-25 iki ieškinio surašymo dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2014-07-29 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PL 073001, kuria atsakovas įsipareigojo pagaminti, sumontuoti statinyje ir perduoti ieškovui sutarties 2.2 punkte nurodytus gaminius ieškovo objekte (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartimi ieškovas pas atsakovą užsakė 22 vnt. unikalių išmatavimų langų, tarp jų – 6 vnt. terasos/balkono durų. Prieš sudarant sutartį atsakingi atsakovo asmenys buvo atvykę į objektą tam, jog tinkamai išsimatuotų angas, ir pagal šias angas pagamintų tinkamus gaminius. Ieškovas, vykdydamas sutartį, 2014-07-31 mokėjimo nurodymu Nr. 212N pervedė atsakovui 19 000 Lt (5502,78 Eur) avansą. 2014-09-01 atsakovo darbuotojai pradėjo montuoti jų pagamintus gaminius, ir tuomet ieškovas pastebėjo, kad langų matmenys yra per maži, kad būtų tinkami ieškovo objektui. Langų montavimo metu pastebėjęs tokias atsakovo pagamintų langų matmenų neatitiktis, ieškovas 2014-09-05 pateikė atsakovui rašytinę pretenziją Nr. 1, kurioje nurodė ne tik apie gaminių matmenų neatitiktis, bet ir kitus atsakovo padarytus Sutarties pažeidimus (langai ir durys netinkamų matmenų, langai – be apatinio profilio), be to, nurodė, jog nuo 2014-09-05 stabdo langų, durų ir palangių montavimo darbus, kartu pateikdamas prašymą, kad per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos atsakovas paskirtų atstovą atliktų darbų apžiūrai, defektams ir jų taisymo terminams nustatyti. Atsakovas 2014-09-05 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog pagaminti langai yra netinkamų matmenų, teigė, kad gaminių matmenys yra teisingi. Ieškovas atsakovui 2014-09-08 pateikė pranešimą bei gaminių ir angų matmenų patikrinimo aktą Nr. 1, pasirašytą statinio statybos techninio prižiūrėtojo T. L., kuriame detaliai nurodytos esamos angos ir atsakovo gaminių matmenys, bei gaminio neatitikties išvadas, jog pagamintų, bet dar nesumontuotų gaminių matmenys taip pat yra netinkami. Atsakydamas į šį ieškovo pranešimą, 2014-09-08 atsakovas dar kartą pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo pretenzija dėl gaminių matmenų, bei nurodė, jog langai išmatuoti ir pagaminti atmetus reikiamą tarpą lango užsandarinimui. Šalys ir toliau aktyviai bendradarbiavo raštu, ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, tačiau iš daugybės atsakovo rašytinių atsakymų ieškovas suprato, jog ginčo nepavyks išspręsti taikiai, nes atsakovas įsitikinęs, kad gaminiai išmatuoti ir pagaminti tinkamai. Dėl to ieškovas 2014-09-25 pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2014-09-25 nutraukia sutartį bei prašo grąžinti sumokėtą avansą – 5502,78 Eur (19 000 Lt). Atsakovas 2014-09-25 pranešimu nesutiko nutraukti sutartį ir išspęsti ginčą taikiai. Siekdamas neabejotinai įrodyti atsakovo pagamintų gaminių neatitiktį satinio langų faktinėms angoms, ieškovas kreipėsi į kvalifikuotus ekspertus. Ekspertų UAB „Įraža“ 2014-10-10 pateiktoje išvadoje Nr. 14-10/04-1 konstatuota, kad atsakovo pagamintų gaminių matmenys yra per maži pagal esamas langų angas, dalies atsakovo įmontuotų gaminių besiplečianti sandarinimo juosta įdėta netinkamai, dalis langų sumontuota be polanginio profilio, keletas langų sumontuota nehorizontaliai gretimo lango atžvilgiu ar nesimetriškai vertikalių lango angokraščių atžvilgiu, sumontuotos nevienodos spalvinės gamos furnitūros. Nors ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas iki ieškinio surašymo dienos nėra grąžinęs ieškovui avanso, taip pat nėra pasiėmęs savo nekokybiškos produkcijos.Atsakovas UAB „Megrana“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad langų, durų ir jų konstrukcijų montavimą reglamentuoja Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos priimtos Statybos taisyklės ST 2491109.01:2013 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, parengtos vadovaujantis STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ir STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Visus darbus, numatytas ginčo šalių sudarytoje sutartyje, atsakovas vykdė vadovaudamasis būtent nurodytomis Statybos taisyklėmis, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į ieškovo statinio techninius parametrus. Su ieškovo pateikta UAB „Įraža“ parengta Eksperto išvada atsakovas kategoriškai nesutinka, nes: 1) tyrimo tikslas apibrėžtas akivaizdžiai per plačiai – atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju reikėjo vertinti ne viso gyvenamojo namo tinkamumo eksploatuoti faktą, bet nustatyti, kokius gaminių montavimo pažeidimus galbūt padarė atsakovas; 2) atliekant tyrimą nebuvo atsakyta į klausimą, ar pagal esamą statinio konstrukciją, langų angų ir išorės apdailos specifinius parametrus iš viso galima pagaminti ir sumontuoti langus, atitinkančius ST 2491109.01:2013 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimus, ir kokie objektyvūs veiksniai galėjo nulemti kokybinius ir kiekybinius nuokrypius nuo nustatytų normų; 3) ekspertai vadovavosi akivaizdžiai pasenusių teisės aktų nuostatomis; 4) iš prie išvados pridėtų nuotraukų negalima susidaryti tikrojo vaizdo apie langų angas ir angokraščio užkarpų dydžius; specialistas akivaizdžiai tendencingai nematavo ir nepridėjo nuotraukų angokraščių, kuriuose dar nėra sumontuota langų; 5) išvadoje nekonstatuota, kad darbų trūkumai negali būti pašalinti, kad jie yra esminiai; 6) išvados gali būti neobjektyvios ir šališkos, nes padarytos suinteresuotų asmenų. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti sutartį nutraukta, nes ją nutraukti nėra jokio pagrindo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad atsakovas atliko darbus nekokybiškai (t. y. jo pagamintų langų matmenys yra per maži, dalis langų sumontuota be palangių, nevienodos spalvinės gamos furnitūros, kaip tvirtina ieškovas), toks sutarties pažeidimas nėra esminis. Ieškovo įvardyti smulkūs defektai (langai sumontuoti be palangių, skirtingos spalvinės gamos) yra pataisomi, be to, atsiradę iš esmės dėl to, kad, atsakovui nebaigus montuoti gaminių, ieškovas sustabdė darbus ir atsisakė įleisti atsakovo darbuotojus į objektą, kad šie galėtų tęsti darbus. Be to, vienašalis sutarties nutraukimas neproporcingai pažeidžia atsakovo teises: ginčo gaminiai pagaminti pagal individualų ieškovo užsakymą, yra unikalių matmenų, todėl jokiame kitame objekte negalės būti panaudoti. Akivaizdu, kad, vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovas patirtų didelių nuostolių tiek dėl ginčo gaminių pagaminimo, tiek dėl jų transportavimo ir montavimo. Be to, net jeigu būtų konstatuotas esminis sutarties pažeidimas (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), ieškovas nesilaikė vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. nesilaikė termino, prieš kurį privalėjo pranešti apie būsimą sutarties nutraukimą – prieš 30 dienų (CK 6.218 straipsnis). Toks ieškovo elgesys rodo, kad ieškovas siekė kuo greičiau nutraukti sutartį, nesuteikdamas atsakovui laiko ištaisyti trūkumus, kuriais rėmėsi ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, kad ieškovo UAB „Rimina LT“ ir atsakovo UAB „Megrana“ 2014-07-29 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PL-073001 vienašališkai ieškovo nutraukta nuo 2014-10-25; taikė dalinę restituciją: įpareigoti atsakovą UAB „Megrana“ grąžinti ieškovui UAB „Rimina LT“ 3851,95 Eur sumokėto avanso bei pasiimti pagal 2014-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PL-073001 ieškovui pristatytus gaminius; priteisė iš atsakovo UAB „Megrana“ ieškovo UAB „Rimina LT“ naudai 185,53 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2015-08-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš ieškovo UAB „Rimina LT“ atsakovo UAB „Megrana“ naudai 111 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalių sudaryta sutartis, nepaisant sutarties pavadinimo, pagal savo turinį, esmę, tikslą yra statybos rangos sutartis, dėl to, sprendžiant šalių ginčą, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos, rangos teisinius santykius, o kiek jų nereglamentuoja specialiosios teisės normos – bendrosiomis sutarčių teisės normomis.Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akte, atsakant į klausimą, ar atsakovas kokybiškai pagamino visus langus ir duris, nurodytus 2014-07-29 sutartyje ir jos priede, ar atsakovo pagamintų langų, durų išmatavimai, profilių spalvos, profilio rūšis, kiti individualūs požymiai atitinka šiuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, prieita prie išvados, kad atsakovo pagaminti langai, durys atitinka sutarties priede nurodytas gaminių savybes. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad, tinkamai sumontavus ir parinkus tinkamą siūlių tarp gaminio rėmo ir angokraščio sandarinimo būdą bei medžiagas, pastatą galima tinkamai, racionaliai ir ekonomiškai eksploatuoti. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, nes trūkumai, kuriais remiantis atsisakyta sutarties, galėjo būti pašalinti. Ieškovas skubėjo nutraukti sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad sutartimi buvo susitarta dėl didelio kiekio individualių matmenų langų bei durų pagaminimo, be to, šeši iš atsakovo pagamintų langų buvo tiksliai tokių matmenų, kokių reikalavo ieškovas. Teismas pažymėjo, kad iš ginčo šalių susirašinėjimo, kai ieškovas nuo 2014-09-05 ėmė reikšti pretenzijas dėl netinkamo dydžio gaminių, atsakovas laikėsi kategoriškos pozicijos, jog langai ir durys yra tinkamų matmenų, nenurodė ieškovui, kad, montuodamas langus, pasirūpins atitinkama apdaila. Ieškovo atstovas teisingai pastebėjo, kad teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus 2016-09-27 teismo posėdyje, nurodė, jog apdailos profiliai turėjo būti sudėti prieš sumontuojant langus, tačiau tie langai, kuriuos atsakovas sumontavo iki sutarties nutraukimo, buvo be apdailos profilių ar kitų papildomos apdailos detalių, kurios kompensuotų tam tikrus langų dydžio namo apdailos atžvilgiu trūkumus.Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atvykęs apžiūrėti objekto, kuriam ketinama gaminti individualių matmenų langus ir duris, būdamas savo verslo srities profesionalas, turėjo įvertinti tai, jog namo sienų apdaila yra iš kintančio skerspjūvio dekoratyvinių plytų, bei numatyti, kad, pagaminus langus pagal angų pastato konstruktyve matmenis, reikės papildomų medžiagų apdailai. Aptarti šį klausimą su užsakovu (ieškovu) buvo būtent rangovo (atsakovo) pareiga.Veikdamas kaip savo srities profesionalas, atsakovas (rangovas) turėjo atkreipti ieškovo (užsakovo) dėmesį į tai, kad dėl nelygios namo sienų apdailos, langų rėmai gali ne visiškai persidengti su sienų apdaila, dėl to teks imtis papildomų apdailos priemonių. To atsakovas, pasirašydamas su ieškovu sutartį, nepadarė. Jam, kaip rangovui, tenka neigiami tokio neapdairaus elgesio padariniai.Teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad, gavęs nurodytus gaminių montavimo detalės brėžinius, ieškovas tikėjosi, jog langas persidengs su išorine namo apdaila, ir nereikės jokių papildomos apdailos detalių.Teismas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovui pareiškus ne vieną pretenziją dėl gaminių netinkamų matmenų, atsakovas kategoriškai laikėsi vienareikšmės pozicijos ir nesiėmė protingų įmanomų priemonių tokią poziciją pagrįsti nepriklausomų statybos srities specialistų išvadomis.Teismas padarė išvadą, kad sutarties netinkamą vykdymą ir jos nutraukimą lėmė abiejų ginčo šalių kaltė. Teismo vertinimu, šiuo atveju didesnė kaltės dalis nustatytina atsakovui, nes jis, kaip rangos darbų srities profesionalas, turėjo daugiau pareigų, kurias netinkamai vykdė ginčo atveju. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai atskleidęs ieškovui, kad pagal atsakovo matavimus pagamintiems langams reikės papildomos apdailos, ieškovas galėjo rinktis didesnių matmenų langų, nepaisant galimų eksploatavimo rizikų.Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į abiejų šalių kaltę, yra pagrindas taikyti dalinę restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui ne visą avansą, bet jo dalį, atitinkančią atsakovo kaltės dėl vienašalio sutarties nutraukimo procentą, t. y. 70 proc. – 3851,95 Eur

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Megrana“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepagrįstai sustabdė atsakovo vykdomus langų montavimo darbus. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą pranešti ieškovui, kad bus reikalinga langų apdaila ir aptarti šį klausimą su ieškovu, tačiau nustatyti, ar bus reikalingos ir kokia apimtimi papildomos langų montavimo, sandarinimo medžiagos ir elementai, galima tik pilnai sumontavus gaminius. Ieškovas neleido atsakovui baigti montuoti gaminių, todėl atsakovas objektyviai neturėjo galimybės įvertinti ir informuoti atsakovą, kad bus/ne reikalinga ir kokios apimties gaminių (langų) apdaila. Jeigu Ieškovas būtų elgęsis sąžiningai bei racionaliai ir leidęs atsakovui užbaigti visus gaminių montavimo darbus, būtų galima tinkamai įvertinti atsakovo atliktų darbų kokybęTeismas nepagrįstai vertino, kad atsakovui tinkamai atskleidus ieškovui, kad langams bus reikalinga papildoma apdaila, ieškovas būtų galėjęs rinktis didesnių matmenų langus, nepaisant galimų eksploatavimo rizikų. Teismo nuomone, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie teisę rinktis: ar montuoti atsakovo pagal statybos techninius reikalavimus pagamintus langus ir daryti jiems papildomą apdailą ar montuoti didesnių matmenų langus, kurie neatitiktų statybos techninių reikalavimų (galimos neigiamos tokių langų eksploatavimo rizikos), tačiau tokiems langams nereiktų jokios papildomos apdailos. Tačiau jeigu atsakovas darytų taip kaip nurodė teismas, t. y. būtų informavęs ieškovą ir ieškovas būtų pasirinkęs didesnių matmenų langus, atsakovas būtų priverstas pažeisti normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir prisiimti nepagrįstai didelę riziką, kad gaminiai nebus tinkami naudojimui. Teismas netinkamai nustatė šalių kaltės proporcijas. Šiuo atveju negalima pripažinti, kad atsakovo kaltė yra didesnė. Tiek teismas, tiek pats ieškovas pripažino, kad dalis gaminių (6 langai) buvo pagaminti tiksliai pagal ieškovo pageidavimus ir ieškovas dėl jų kokybės jokių priekaištų neturi, be to dalis sumontuotų langų kurį laiką objekte buvo eksploatuojami, atitiko sandarumo ir patikimumo standartus, dėl jų nekilo jokių nepatogumų (nedrėko sienos, nebuvo šilumos nuotėkių, neatsparumo oro skverbčiai ir pan.).

Ieškovas UAB „Rimina LT“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog darbus pagal šalių sudarytą sutartį atliko tinkamai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo gaminių trūkumus ir neatitikimus statybos techniniams normatyvams iki sutarties nutraukimo patvirtino net du kompetentingi asmenys – ieškovo objekto statybos techninis prižiūrėtojas bei tai vėliau patvirtino ir ieškovo užsakyti ekspertai. Nors ieškovas pateikė atsakovui rašytinius įrodymus dėl jo atliktų darbų neatitikimo reikalavimams, atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be byloje esančių rašytinių įrodymų, tai, jog langai sumontuoti ir pagaminti netinkamai, patvirtina ir 2016-11-17 teismo posėdžio metu duoti liudytojo inžinieriaus-konstruktoriaus dr. P. B. paaiškinimai, kuriais dr. P. B. paaiškino, jog nagrinėjamu atveju atsakovo pagamintų langų rėmai nepersidengia su išorine lango angos apdaila ir tai turės pasekmių lango deklaruojamai specifikacijai, namo būklei.Atsakovas būdamas savo srities profesionalas, turėjo tinkamai išsimatuoti langų angas, tam, kad lango rėmas pilnai persidengtų su angokraščiu, taip, kaip suprato ieškovas iš atsakovo siųstos elektroniniu paštu detalės. Jei vis dėlto būtų techniškai neįmanoma įdėti didesnių langų, tam, kad persidengtų su angokraščiu, atsakovas turėjo informuoti ieškovą, tačiau to nepadarė.Teismo ekspertizės aktas Nr. 16-02/02 nėra patikimas ir objektyvus įrodymas nagrinėjant ginčo klausimą, nes teismo ekspertas pripažino, jog patikrino ir išmatavo ne visus langus, kas visiškai neatsako į 2015-11-17 nutarties skirti ekspertizę 3 klausimą, be to, ekspertizės akte yra esminių prieštaravimų. Teismo ekspertas netinkamai laikydamas išorinius lango apdailos matmenis konstrukcinėmis vidinėmis lango angos matmenimis, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog padidinus langus nebūtų išlaikytas minimalus rekomenduojamos siūlės plotis, t. y. teismo ekspertas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog langams esant didesniems, siūlės nebeužtikrintų joms keliamų reikalavimų, būtų pažeisti Taisyklių ST 2491109.01:2013 reikalavimai, numatantys minimalų siūlės plotį, siūlės nebeatitiktų joms keliamų funkcijų.Atsakovas, atvykęs apžiūrėti objekto, kuriam ketinama gaminti individualių matmenų langus ir duris, būdamas savo verslo srities profesionalas, turėjo įvertinti tai, jog namo sienų apdaila yra iš kintančio skerspjūvio dekoratyvinių plytų ir todėl turėjo numatyti didesnius langų matmenis, tam, kad pagaminus langus pagal angų pastato konstruktyvinius matmenis, lango rėmas pilna plokštuma persidengtų su išorinės lango angos apdaila. O jeigu atliekant montavimo darbus vis dėlto reikėtų kažkokių papildomų medžiagų apdailai, šį klausimą atsakovas privalėjo aptarti su užsakovu (ieškovu), kadangi tokia pareiga tenka būtent rangovui (atsakovui).Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog ieškovas nepagrįstai sustabdė atsakovo vykdomus langų montavimo darbus ir teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės. Ieškovas pagrįstai ir motyvuotai atsakovui nurodydamas dėl ko yra stabdomi darbai, sustabdė atsakovo vykdomus langų montavimo darbus, tačiau pats atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovui pareiškus ne vieną pretenziją dėl gaminių netinkamų matmenų, atsakovas kategoriškai laikėsi vienareikšmės pozicijos ir nesiėmė protingų įmanomų priemonių tokią poziciją pagrįsti nepriklausomų statybos srities specialistų išvadomis.Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovo pageidavimas, kad atsakovo gaminiai būtų didesnių matmenų, prieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentas. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovas šį tarpą paliko per didelį, kadangi langai nepersidengė su išorine lango angos apdaila, t. y. atsakovas būdamas savo srities profesionalu neįvertino išorinės lango angos apdailos kintamą skerspjūvį, todėl pagamino per mažų matmenų langus.Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė šalių kaltės proporcijas. Sutarties netinkamą vykdymą ir jos nutraukimą lėmė atsakovo kaltė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovą UAB „Rimina LT“ ir atsakovą UAB „Megrana“ siejo subrangos teisiniai santykiai, kurie kilo iš šalių 2014 m. liepos 29 d. sudarytos sutarties Nr. PL-073001 (pavadinta Pirkimo – pardavimo sutartimi). Sutartimi ieškovas UAB „Rimina LT“, būdamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės (kuri byloje nebuvo įvardinta) rangovu ir remontuodamas šį namą, užsakė pagaminti, statinyje sumontuoti ir perduoti langus, duris, bei įsipareigojo sumokėti už juos sutartą kainą (Sutarties kaina 38.000,00 Lt/ 11.005,56 Eur), o atsakovas UAB „Megrana“ įsipareigojo langus pagal pridedamą Pasiūlymą pagaminti per 20 dienų, sumontuoti per 3 dienas ir perduoti užsakovui (Sutartis, e.b.l. 13-17, 1 t.). Sutarties neatsiejama dalis yra Pasiūlymas, kuris pagal šalių Sutarties 1 punktą (sąvokos) šiuo atveju reiškia užsakovo (ieškovo) ir rangovo (atsakovo / apelianto) suderintą bei pasirašytą dokumentą, kurį sudaro gaminių sąmata, eskizai, brėžiniai ir kiti susiję dokumentai, kuriuose nurodomos gaminių charakteristikos, asortimentas, kiekiai ir kainos. 2014 m. liepos 29 d. šalių pasirašytas Pasiūlymas pateiktas į bylą (e.b.l. 147, 1 t.). Pažymėtina, kad abiejų šalių pasirašytame Pasiūlyme nurodyti konkretūs langų ir durų matmenys (22 langai, tame skaičiuje ir terasos durys).Sutarties 5.1. punkte nurodyta, jog apeliantas atlieka darbus, nurodytus Pasiūlyme (Minėtas Sutarties 1 priedas): sutartimi apeliantas įsipareigojo atlikti demontažo ir montažo darbus, kuriuos apima išėmimas, tvirtinimas, sandarinimas (Sutarties priede numatytos medžiagos yra: besiplečianti sandarinimo juosta, vidaus palangės, polanginiai, jungiamieji ir praplatinamieji profiliai). Pažymėtina, kad namo lango angų kraštų konstruktyve sutvarkymas, užtaisymas ir apdaila po langų įstatymo nėra šalių sudarytos sutarties dalykas.Ieškovas nurodo, kad apeliantas pažeidė sutartį, sutartį vykdė su trūkumais – pagamino netinkamo dydžio langus, vykdymo trūkumus pašalinti kategoriškai atsisakė, todėl ieškovas sutartį vienasmeniškai nutraukė ir reikalauja tai pripažinti bei grąžinti jo pagal Sutarties 6.2 punktą sumokėtą visą 19.000,00 Lt / 5.502,78 Eur avansą bei palūkanas.Apeliantas nurodo, kad gaminius pagamino tinkamai, o užbaigti darbų negalėjo, nes po pirmos darbo dienos buvo neįleistas į objektą, darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas.Sprendžiant šalių ginčą pažymėtina, kad pagal rangos (subrangos) sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d., 6.650 str.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jei sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Jei pasibaigus šiam terminui sutartis nevykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus, o taip pat gali sutartį nutraukti (CK 6.209 str. 1 d.). Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 str. bendros nuostatos: šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šalių sutartyje jos nutraukimo sąlygos nėra reglamentuojamos.Specialioji norma – CK 6.658 straipsnio 3 dalis nustato, jog tuo atveju, kai rangos darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad darbas nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šių reikalavimų neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Aplinkybę, kad yra sąlygos taikyti minimą teisės normą, turi įrodyti užsakovas (CPK 178 str.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo įvardinti atsakovo sutarties pažeidimai galėtų būti laikomi esminiu sutarties pažeidimu. Byloje nėra įrodyta, jog apeliantui pagaminus šalių Sutartyje numatyto dydžio langus ir juos pradėjus montuoti objekte, užsakovas (ieškovas) kaip nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Pirma, apelianto langai buvo pagaminti tiksliai pagal sutartyje nurodytus matmenis, dėl kurių sutarties šalys - du statybų sektoriuje dirbantys juridiniai asmenys, susitarė. Antra, apeliantas gaminius pagaminti vėlavo sąlyginai nežymiai (montuoti vėluota tik 5 darbo dienas). Trečia, bylos medžiaga nepagrįstas ieškovo (užsakovo) teiginys, kad jis turėjo pagrindą manyti, jog sutartis nebus tinkamai įvykdyta ir ateityje. Byloje buvo nustatytos tokios aplinkybės: apeliantas atvyko išsimatuoti angokraščius, langus montuoti apeliantas pradėjo 2014-09-01, o kitą dieną apelianto darbuotojai nebuvo įleisti į objektą. Šalys bandė derinti pozicijas, tačiau nesėkmingai. Apelianto vadovas paaiškino, kad jis asmeniškai buvo nuvykęs į objektą, bendravo su užsakovo įgaliotu asmeniu paskirtu T. L. dar iki rašytinės užsakovo pretenzijos pateikimo. Jie apžiūrėjo objektą ir priėjo bendros pozicijos, jog gaminiai tinkami, tačiau kitą dieną ieškovas poziciją pakeitė, o kontaktinis asmuo pradėjo nekelti telefono ragelio. Rašytinė užsakovo pretenzija ieškovo apeliantui (rangovui) pateikta 2014-09-05 d. 2014-09-05 pareiškimu apeliantui nuomotojas nurodė, jog darbai atliekami pažeidžiant sutartą darbų terminą, langų, palangių, durų montavimas atliktas nesilaikant reikalavimų, skiriasi gaminių rankenėlių spalva, užraktai, palangės – per siauros ir nekokybiškos (skiriasi spalva, pažeistas paviršius, atsilupę užbaigimai), dalis gaminių yra netinkamų matmenų ir be apatinio profilio. Ieškovas nurodė, kad dėl to stabdo gaminių montavimo darbus pagal Sutartį ir reikalauja per dvi darbo dienas paskirti atstovą atliktiems darbams apžiūrėti, defektų ir jų taisymo terminams nustatyti. Pretenzijoje pažymėta, kad susidariusi situacija verčia abejoti atsakovo galimybėmis sėkmingai užbaigti Sutarties vykdymą. Tos pačios dienos 2014-09-05 atsakymu apeliantas nurodė, jog pretenzijos išsakytos per anksti, visos detalės bus tokios, kokios numatytos sutartyje ir kad nėra pagrindo sutartį stabdyti ar nutraukti. Gavus žodinę pretenziją objektas buvo apžiūrėtas, įsitikinta, kad gaminiai tinkamų matmenų, montuojami pagal galiojantį reglamentą, apeliantas prašė užsakovą paskirti kvalifikuotą specialistą atliktiems darbams priimti ir darbų priėmimo – perdavimo aktui pasirašyti, bet prieš tai sudaryti sąlygas užbaigti darbus.Ieškovas 2014-09-08 nurodė, jog toks asmuo (T. L.) paskirtas 2014-09-05 ir kad stabdo sutarties vykdymą ilgesniam laikui bei pateikė T. L. atliktą matmenų patikrinimą aktą (byloje – e.b.l. 45-47, 1 t.) ir 2014-10-10 eksperto išvadą (e.b.l. 19-21, 1 t.), kuri ieškovo buvo vienašališkai užsakyta UAB „Įraža“. Iš matmenų patikrinimo akto matyti, kad apelianto pagaminti gaminiai atitinka Sutarties priede nurodytiems matmenis, dėl kurių šalys susitarė, tačiau ieškovas tvirtina, kad langai per maži. Matavimuose taip pat nurodyti langų angų duomenys. Pažymėta, kad 6 langai pagaminti tinkamų matmenų, o kiti nepakankamai persidengia su angokraščių užkarpa. Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu apklaustas šį tyrimą atlikęs liudytojas P. B., nurodė, kad tikrinimo darbus jis atliko ieškovo užsakymu. Ieškovas atliko gyvenamo namo rekonstrukcijos / remonto darbus, nes to namo gyventoja buvo nepatenkinta namo kokybe, drėko sienos, buvo nutarta keisti langus. Liudytojas nurodė, jog apelianto pagamintų 16 langų matmenys yra per maži pagal esamas langų angas. Langai turi būti tokio dydžio, kad sumontavus langą lango kraštai būtų po angokraščio užkarpa (kad persidengtų) nemažiau kaip besiplečiančios sandarinimo juostos plotis. Teismo posėdžio metu paklaustas kokio pločio būna besiplečianti sandarinimo juosta, liudytojas nurodė, kad nuo 1 cm ir platesnė. Byloje pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patenkintas apelianto prašymas dėl ekspertizės paskyrimo gaminių ir darbo kokybei patikrinti (e.b.l. 146-148, 1 t.). Į bylą pateiktas teismo paskirto eksperto Sauliaus Sušinsko 2016-02-10 ekspertizės aktas Nr.16-02/01 (Bylos priedas).Teismo ekspertas apžiūrėjo objektą, jo konstrukciją ir atskirai sandėliuojamus apelianto pagamintus jau išimtus langus atrankos būdu. Langai buvo išimti ir sudėti kito gamintojo langai. Ekspertas pateikė išvadą, kad apelianto UAB „Megrana“ pagaminti PVC langai ir durys atitinka šalių Sutarties priede nurodytas gaminių savybes ir gaminius tinkamai sumontavus, bei parinkus tinkamą siūlių tarp gaminio ir angokraščio sandarinimo būdą bei medžiagas pastatą galima tinkamai naudoti, racionaliai ir ekonomiškai eksploatuoti. Ekspertas taip pat nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja matmenų, kuriais lango ar durų rėmas turėtų persidengti su angokraščio užkarpa. Montuojant langus ar duris svarbiausias matmuo, kuris turi būti išlaikytas – yra minimalus siūlės plotis tarp lango/durų rėmo ir konstruktyvo, kuriame langas ar durys tvirtinamos. Respublikinės langų ir durų asociacijos taisyklių ST 2491109.01:2013 „Langų ir durų ir jų konstrukcijų montavimas“ 1 lentelėje nurodyti rekomenduojami montažinių tarpų dydžiai montuojant langų blokus. Ekspertas nurodė, jog šiuo metu esant sumontuotiems kito gamintojo langams, montavimo siūlėms esant užsandarintoms ir atliktai apdailai, išmatuoti ir įvertinti konstruktyvo angų matmenis ir apskaičiuoti kiekvieno gaminio plotį ir aukštį, kuriems esant gaminys būtų tinkamų išmatavimų, nėra galimybių. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad matyti, jog įrengiant kito gamintojo langus kai kurios angos iš vidinės pusės buvo praplatintos. Langai buvo su polanginiu profiliu. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas paaiškino, kad nebuvo sudarytos galimybės prieiti prie visų išimtų langų, kadangi jie buvo užversti rūsyje. Ekspertas nurodė, kaip lango anga turi būti matuojama, paaiškino, kad lango angos nelygumas išlyginamas apdailos elementais. Apdaila atskiras elementas. Matuojant angą langams, apdailos dalis neturi būti matuojama, matuojama būtent konstruktyvo anga. Ekspertas nurodė, kad jei langai būtų pagaminti didesni, galimai būtų neužtikrinta minimali anga – kuri skirta amortizuoti jei namas judėtų. Eksperto vertinimu, pagal esamus matmenis langai galėjo būti gaminami gal centimetru ar puse centimetro didesni, nei atsakovo pagaminti. Kai kuriems langams reikėtų papildomos apdailos ar papildomų detalių ir langai būtų tinkami naudoti, langų eksploatacinės savybės nebūtų pasikeitusios. Apdailos elementai galėjo būti sumontuoti ir po langų įstatymo. Sandarinimo juostos kaina sąlyginai nedidelė. Ar montuodamas langus atsakovas buvo pažeidęs kokius nors normatyvus pasakyti šiuo metu nėra galimybės, kadangi langai išmontuoti. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovo nurodytas darbų trūkumas – kai kurių langų netinkamas dydis šiuo atveju nėra ir negali būti laikomas esminiu apelianto sutarties vykdymo pažeidimu. Minėta, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog pritaikius tinkamo pločio besiplečiančią sandarinimo juostą ir parinkus apdailą, langai būti tinkamai eksploatuojami. Taigi, šis tariamas trūkumas būtų santykinai nedideliais kaštais pašalinamas (posėdžio metu įvardinta iki 50,00 Eur suma). Šalys galėjo derėtis dėl tam tikrų papildomų montavimo medžiagų elementų ar platesnės išsiplečiančios sandarinimo juostos, ar kitų, tačiau derybos nebuvo sėkmingos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas paskubėjo nutraukti sutartį, tačiau neturi pagrindo sutikti su išvada, kad apeliantas nepakankamai su užsakovu bendradarbiavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas reagavo tiek į žodinę, tiek į rašytinę užsakovo pretenzijas, vyko į vietą, derėjosi. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad būtent ieškovas kad ieškovas nutraukė derybas, neįleido apelianto užbaigti darbų, nesudarė galimybių pašalinti tam tikrų neatitikimų, nenustatė papildomo termino net jo vertinimu atliktiems sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti, vienasmeniškai išmontavo langus. Tai, kad ieškovas užsakė kito gamintojo langus ir sumontavo juos, atliekant ekspertizę bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybių išmatuoti konstruktyvo angas angokraščius, užkarpas. Kitos ieškovo užsakymu UAB “Įraža“ atlikto tyrimo išvados apie apelianto tariamai netinkamai atliktą langų montavimą (netinkamai įdėtą šešių langų sandarinimo juostą, polanginio profilio nesumontavimą po trimis langais, vieno lango nehorizontalumą ar nesimetriškumą bei neužsandarinimą, kai kurių palangių neįmontavimą) šios bylos nagrinėjimo kontekste kolegijos teisėjų nuomone nevertintinos, kadangi darbų apeliantui nebuvo leista užbaigti ir nustatyta tvarka perduoti užsakovui priėmimo – perdavimo aktu. Minėta ir tai, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė ir nustatytas protingas terminas defektus pašalinti. Aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.D1-62 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės durys (Reglamento) 9 punktas nustato, kad pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Reglamento 37 punktas nustato, jog langai ir išorinės durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas. Šiose instrukcijose turi būti įvertintas vandens garus izoliuojančio, hidroizoliacinio, termoizoliacinio ir oro garsą izoliuojančio sluoksnių įrengimo staktos perimetru poreikis. Priklausomai nuo montavimo būdo ir panaudotų medžiagų, gali būti įrengiami visi paminėti ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai. Tikrinant turi būti nustatyti sandūros tarp atitvaros ir lango charakteristikų atitiktį statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimams (7.3 punktas), tačiau darbams esant neužbaigtiems ir gaminius ieškovui išmontavus atlikti paviršių temperatūros matavimų taip pat nėra galimybių (4.8 lentelė). Kitokių duomenų dėl apelianto pagamintų gaminių neatitikimų reglamentui į bylą taip pat nepateikta. Pažymėtina, kad teisės aktuose pateikiami langų įvairūs montavimo būdai (su užkarpa ar be jos), tačiau tarpo tarp lango ir sienos maksimalus dydis Statybos techniniame reglamente STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės durys nėra reglamentuojamas.Šiuo Įsakymu patvirtintos Pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo metodikos (Metodikos) 9 punktas nustato, kad Kai tikrinama viso pastato langų charakteristikų atitiktis Reglamento reikalavimams, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 % pastate esančių langų. Ekspertas nustatė, kad langai ir juose esantys stiklo paketai buvo paženklinti (Metodikos 10 punktas), nėra duomenų, kad pagal žymėjimą deklaruojamos charakteristikų vertės skirtųsi nuo Reglamento reikalavimų šioms vertėms (15 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvadomis. Vien tai, kad jos nėra palankios ieškovui, nėra pagrindas jomis nesivadovauti.Taigi, CK 6.218 str. 1 d. nustato, kad numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienasmeniškai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. CK 6.665 str. įtvirtinta specialioji norma dėl rangos sutarties nutraukimo prieš terminą užsakovo reikalavimu kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodomą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jei paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį. Į bylą pateikti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad sutartį vienašališkai nutraukti pakankamo pagrindo nebuvo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, o trūkumai, kuriais remiantis atsisakyta Sutarties, galėjo būti pašalinti. Esant tokiai išvadai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dalyje ir įpareigojo apeliantą dalį avanso ieškovui grąžinti bei šio savo sprendimo pakankamai nepagrindė. Pažymėtina, kad ieškovo užsakymu apelianto pagaminti langai pagal individualius užsakovo poreikius, jie jau negali būti panaudoti. Pripažinus, kad užsakovas nesant pakankamo pagrindo rangos sutartį sustabdė, uždraudė rangovui atlikti darbus, nesudarė galimybių šalinti sutarties trūkumų, sutartį nepagrįstai nutraukė, savarankiškai išmontavo gaminius, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto įpareigojimas grąžinti 3.851,95 Eur avanso dalį neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kadangi nepagrįstai pastatytų šalis į nelygią padėtį. Ieškovui nepagrįstai ir neteisėtai nutraukus šalių, atsakovas neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad realūs šalių nuostoliai, jei tokie buvo, šioje byloje nebuvo šalių atskleisti, todėl Remdamasi tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo šalių teisinius santykius kaip rangos teisinius santykius, tačiau nevisai tinkamai taikė materialines teisės normas ir netinkamai sprendė dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, nepagrįstas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškinys atmestinas visoje apimtyje kaip neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos: patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o apeliantui iš ieškovo priteisiamos pagrįstos 3.216,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (600,00 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, 2.500,00 Eur už ekspertizę ir 116,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; pažymėtina, kad duomenų apie atstovavimą apeliacinės instancijos teisme į bylą apeliantas nepateikė).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti ieškovo UAB „Rimina LT“ reikalavimai, panaikinti ir ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Perskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovo UAB “Rimina LT” apelianto UAB “Megrana” naudai 3.216,00 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina