- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 1-137-733/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00413-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- Z. R.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. R., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 2 grupės invalidas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. birželio 22 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Z. R., tyčia mesdamas lentą į mažametį E. M., gim. (duomenys neskelbtini) esantį ant malkinės stogo, ir pataikydamas šiam į pakaušį, kairę ranką, po to, suduodamas lenta du kartus bėgančiam E. M., nušokusiam nuo malkinės stogo, į galvos sritį padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Z. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iš esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 22 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kieme pamatęs ant malkinės stogo sėdinčius kaimynų vaikus: E. M., R. ir M. L., jiems sušukęs liepė nulipti žemyn. Pastariesiems dviems nušokus ir nubėgus ant stogo liko E. M.. Priėjęs arčiau pasiėmė lentą, kuria mosikuojant ir bandant nuo stogo nuvaryti likusį vaiką ši išsprūdo jam iš rankos ir nuskriejo link E. M., tačiau nepastebėjo, kad lenta būtų pataikiusi į berniuką. Tuo metu stogo šiferio kraštui lūžus E. M. nukrito ant žemės. Mano, kad E. M. susižalojimus galėjo patirti krisdamas nuo stogo ir atsitrenkdamas į atidarytas duris, nes girdėjo jo aimanas. Berniuko, bėgančio link namų, iš paskos nesivijo, jam pagaliu nesudavė, tik pagrūmojo ranka.
Ikiteisminio tyrimo metu Z. R., apklaustas įtariamuoju, pirminėse apklausose (b.l. 116, 120, 122) teigė, kad įvykio dieną, kaimynų vaikus, tame tarpe ir E. M., nuo malkinės stogo nuvaręs tik žodžiu, nenaudodamas jokių priemonių, o paskutinėje apklausose (b.l. 127) pripažino, jog varydamas E. M. nuo malkinės stogo į jo pusę metė pagalį, tačiau iš pykčio nepastebėjo ar juo pataikė. Be to, vijosi nuo stogo nušokusį ir bėgantį E. M. dukart užsimodamas pagaliu pastarajm iš nugaros pusės, bet nepataikydamas. Tvirtina neturėjęs tikslo sužaloti E. M., o tik norėjęs su juo pasikalbėti.
Nukentėjusysis E. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2011 m. birželio 22 d., apie 16 val. 40 min., jam su R. ir M. L. sėdint ant malkinės stogo pamatė link jų ateinantį kaimyną Z. R., kuris nekartą juos yra varęs nuo šio stogo. Pastarojo bijodami L. spėjo nušokti nuo malkinės stogo ir pabėgti, o jis nespėjęs to padaryti pasiliko ant stogo. Arčiau prie jo priėjęs Z. R. paėmė nuo žemės lentą ir ją mesdamas link jo pataikė į pakaušį, kliudė kairę ranką ties alkūne, kurią nubrozdino. Iš skausmo sušukęs nušoko nuo malkinės stogo ir pasileido bėgti link namų. Tuo metu jį besivydamas Z. R. jam du kartus, iš nugaros pusės, lenta sudavė per galvą. Tai pamačiusi jo mama apšaukė Z. R. (b. l. 15, 16, 21, 22).
Nukentėjusysis E. M. šiuos savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su liudytoja R. L. ir kaltinamuoju Z. R. (b.l. 27, 29, 30).
Be to, nukentėjusysis E. M. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 24-26).
Iš 2011-12-16 teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-187 išvadų matyti, kad E. M., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo emocinę būseną įvykio metu (išgąstis), galėjo teisingai suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai suprasti tų veiksmų reikšmės (tame tarpe, juridinės). E. M. galėjo teisingai suvokti reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus; jo parodymai pakankami detalėmis, juos nuosekliai pakartoja ekspertizės metu bei jie atitinka kitų liudytojų parodymus. E. M. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, taip pat polinkis fantazuoti (b.l. 49-51).
Iš 2011-07-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 985/11(03) matyti, kad remiantis medicininiais dokumentais buvo nustatyta, jog E. M. dėl galvos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimo kairiame dilbyje, kuriuos nukentėjusysis galėjo įgauti 2011 m. birželio 22 d., antroje paros pusėje, bukos traumos pasekoje, buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 35, 36).
Nukentėjusiojo E. M. atstovė pagal įstatymą N. M., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 64-68), kad 2011 m. birželio 22 d., apie 17 val., atbėgę kaimynų vaikai R.ir M. L. pranešė, jog Z. R. muša jos sūnų E.. Nubėgusi prie malkinės ir pamačiusi kaip kaimynas Z. R. vydamasis jos sūnų E., šiam, iš nugaros pusės, su pagaliu - lenta du kartus sudavė per galvą, labai išsigando ir pradėjo šaukti, taip nutraukdama minėto kaimyno smurtinius veiksmus prieš jos vaiką. Sūnus E. dėl pablogėjusios sveikatos nedelsiant greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Šilutės ligoninę.
Nukentėjusiojo E. M. atstovė pagal įstatymą N. M. šiuos savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su kaltinamuoju Z. R. (b.l. 70).
Liudytojas M. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2011 m .birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis su seserimi R. L. ir kaimynu E. M. buvo ant malkinės stogo. Pamatę ateinantį kaimyną Z., kuris pasiėmė lentą, jis su R. nušoko nuo malkinės ir nubėgo pas E. mamą. Po to atėjęs E.skundėsi galvos skausmu (b.l. 103-105).
Iš liudytojos R. L. parodymų, kurie teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, jog įvykio dieną, apie 17 val., ji pabėgdama su broliu M. L. nuo Z. R. matė, kaip pastarasis su lenta metė į E. M., esantį ant malkinės stogo, o šiam nukritus ant žemės, Z. R. dar du kartus su lenta sudavė E. M. per galvą, bet tokius veiksmus nutraukė atbėgusi E. mama (b.l. 73, 74). Tačiau ši liudytoja apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė priešingai, kad Z. R. nemušė E. M., o šis galėjo susižaloti nukritęs nuo malkinės stogo. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai melavo (b.l. 76, 77).
Liudytoja R. L. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, patvirtino atliekant jos parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 78-80).
Iš 2012-01-13 teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-202 išvadų matyti, kad R. L., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, byloje nagrinėjimo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmę. R. L., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ir kitus jai būdingus psichikos, individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. R. L. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ir polinkis fantazuoti (b.l. 96-99).
Iš Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos klasės vadovės charakteristikos matyti, kad R. L. yra linkusi meluoti (b.l. 85).
Liudytoja D. L., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, namo parbėgę jos vaikai R. ir M. pasakė, jog kaimynas Z. R. sumušė mažametį E. M.. Vaikai minėjo, kad Z. R. į E. M. metė pagalį. Be to, patvirtino, kad jos dukrą R. gali įtakoti kiti asmenys.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2011 m. birželio 22 d., 18 val. 30 min., į policiją kreipėsi N. M. nurodydama, jog tą pačią dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas Z. sumušė jos mažametį sūnų E. M., suduodamas su lenta du kartus šiam į galvą (b.l. 1).
Iš 2011-06-22 įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) kiemas, netoli medinių malkinių. Po įvykio vietos apžiūros paimta 66 cm ilgio ir iki 12 cm pločio medinė lenta, kurią naudojo Z. R. mušdamas E. M. (b.l. 8-12).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2011 m. birželio 22 d., jis, tyčia mušdamas mažametį E. M., šiam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis Z. R., kuris teigia pripažįstąs iš dalies kaltę, iš esmės neigia atlikę prieš mažametį nusikalstamus veiksmus, inkriminuotus kaltinime. Tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nukentėjusiojo E. M. parodymų, kurie buvo patvirtinti akistatose, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodymų patikrinimo vietoje metu, objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs, gausūs detalėmis, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir kurie, beje, visiškai sutampa su liudytojų N. M., R. L. pirminiais, t.y. apklaustos po įvykio praėjus kelioms savaitėms, M. L., D. L. parodymais, pareiškime, teismo medicinos specialisto išvadoje, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktuose, įvykio vietos ir daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose užfiksuotais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi, minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo Z. R. nenuoseklius parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Z. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia mesdamas lentą ir pataikydamas mažamečiui E. M. į pakaušį ir kairę ranką, o po to su lenta du kartus suduodamas tam pačiam mažamečiui į galvos sritį, šiam padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje ir lengvą galvos smegenų sukrėtimo bei taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Z. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Z. R., turintis 35 procentų darbingumą (b.l. 141), yra neteistas (b.l. 130), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 132), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino, bet visiškai atlygino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti Z. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršytų BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad Z. R. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamajam Z. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 985,54 Lt civilinio ieškinio (b.l. 57, 58) nutrauktinas, nes žala atlyginta (b.l. 169) (BPK 107 str.).
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareikštas kaltinamajam Z. R. 500 Lt civilinis ieškinys dėl E. M. patirtos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 54), kurį palaiko nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad Z. R. neteisėtais veiksmais mažamečiui E. M. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų apimtį, jų pavojingumą, pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir E. M. iš Z. R. priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str., 6.250 str.). N. M. skirtina E. M. neturtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų tvarkytoja.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - lenta, kaip nusikaltimo įrankis, kuris yra menkavertis, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
Z. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, Z. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Z. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 985,54 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
E. M., gim. (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo mamą N. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - lentą, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal kvitą B Nr. 0009157, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.