- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-07-20
- Bylos Nr.
- 1A-260-107-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- J. Š.
Pranešėjas Stasys Valužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-107/2007
1.2.14.9.; 2.4.6.3.3; 2.4.6.4.1.
2007 m. liepos 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl iš J. L. priimtų pinigų pasisavinimo - 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl iš R. P. priimtų pinigų pasisavinimo - 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 3 d. dėl iš J. L. priimtų pinigų pasisavinimo - 10 MGL (1250litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl iš B. D. priimtų pinigų pasisavimo - 16 MGL (2000 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 3 d. dėl iš D. M. priimtų pinigų pasisavinimo - 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl iš R. K. priimtų pinigų pasisavimo - 16 MGL (2000 litų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl iš V. J. priimtų pinigų pasisavimo - 16 MGL (2000 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda.
J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung X460“ bei telefonų priedų pasisavinimo išteisinta, nenustačius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
UAB „Valkenda“ 644,64 Lt civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. spalio 24 d., dirbdama vadybininke (duomenys neskelbtini), pasisavino jai patikėtą svetimą turtą: neįnešė į bendrovės kasą J. L. pagal 2005 m. rugpjūčio 3 d. sutartį sumokėtų 1520 Lt bei pagal 2005 m. rugpjūčio 10 d. sutartį sumokėtų 1700 Lt. Iš viso pasisavino UAB „Valkenda“ priklausančius 3220 litų;
be to, ji nuteista už tai, kad 2005 m. lapkričio 4 d., dirbdama vadybininkeUAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą R. P. pagal 2005 m. rugpjūčio 25 d. sutartį sumokėtus 2750 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 2750 litų;
J. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. lapkričio 9-10 dienomis, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, dirbdama vadybininke UAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą J. L. pagal 2005 m. lapkričio 7 d. sutartį sumokėtų 320 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 320 litų;
be to, ji nuteista už tai, kad 2005 m. lapkričio 28 d., dirbdama vadybininke UAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą B. D. pagal 2005 m. spalio 6 d. sutartį sumokėtų 500 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 500 litų;
J. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. gruodžio 29 d., dirbdama vadybininke UAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą D. M. pagal 2005 m. rugpjūčio 27 d. sutartį sumokėtų 300 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 300 litų;
be to, ji nuteista už tai, kad 2005 m. gruodžio 29 d., dirbdama vadybininke UAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą R. K. pagal 2005 m. rugpjūčio 31d. sutartį sumokėtų 400 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 400 litų;
be to, ji nuteista už tai, kad 2005 m. gruodžio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, dirbdama vadybininke UAB „Valkenda“, neįnešusi į bendrovės kasą V. J. pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. sutartį sumokėtų 470 Lt, pasisavino jai patikėtus ir UAB „Valkenda“ priklausančius 470 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį - nuosprendį. Mano, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi bendrovės vadovo K. V. ir jo artimo giminaičio, bendrovės vadybininko V. R. parodymais, kurie turi pagrindą nuteistąją apkalbėti. FNTT Klaipėdos apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko bendrovei ir jos vadovui gresia piniginės sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė. Šio tyrimo metu nuteistoji yra davusi parodymus, kur išdėstė bendrovėje susidariusią tvarką ir mokamus neapskaitytus atlyginimus. Nuosprendyje minimas skolos raštelis nuteistosios kaltės nepatvirtina, kadangi ji niekada neneigė, jog yra paėmusi iš klientų nurodytą sumą pinigų ir šį raštelį parašė kaip tik siekdama užsitikrinti, kad jos negalėtų įtarti dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Teismo padarytos išvados, kad nuteistoji turėjo galimybę bet kada įnešti pinigines lėšas į bendrovės kasą, nėra pagrįstos. Bendrovės direktoriaus nurodymu grynieji pinigai nebuvo įnešami į kasą, kadangi jie buvo išmokami kaip papildomas neapskaitytas ir neapmokestintas atlyginimas bendrovės darbuotojams. Nuteistoji šias pinigines lėšas kaupė pas save iki vadovo nurodymo jas pristatyti, tačiau K. V. sužinojus apie nuteistosios pradėtą bendradarbiavimą su FNTT, jis iš nuteistosios šių pinigų nebeėmė, o kreipėsi į Tauragės policijos pareigūnus, kad prieš nuteistąją būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po nuteistosios pranešimo į FNTT apie bendrovės daromus pažeidimus šios įstaigos pareigūnai paprašė nuteistosios neįnešti į kasą šių pinigų, iki bus priimtas sprendimas apriboti nuosavybės teises į bendrovės turtą ir pinigines lėšas. Dėl šios priežasties ji to nepadariusi anksčiau.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas. Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, nuosprendžio dalis dėl pinigų, priimtų iš J. L. , R. P. , J. L. , B. D. , D. M. , R. K. , V. J. , pasisavinimo naikinama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl tos dalies priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas ir ko neneigia apeliantė, J. Š. , dirbdama vadybininke (duomenys neskelbtini), iš bendrovės klientų J. L. , R. P. , J. L. , B. D. , D. M. , R. K. , V. J. priėmė pinigus, kuriuos šie mokėjo bendrovei už plastikinius langus, iš viso 7960 litų, ir kurių ji bendrovei „Valkenda“ neperdavė iki 2006 m. spalio 10 d. Nuteistoji skunde nurodo, kad bendrovės pinigų nepasisavino, pinigus pas save kaupė ir laikė, nes taip anksčiau buvo liepęs daryti pats bendrovės direktorius. Grynieji pinigai į bendrovės kasą įnešami nebuvo, jie direktoriui būdavo pristatomi jam pareikalavus, nes grynieji pinigai buvo reikalingi bendrovės darbuotojams papildomiems ir neapskaitytiems atlyginimams išmokėti. Nuteistoji teisiamajame posėdyje parodė, kad grynais veždavo į Tauragę atiduoti tada, kai susikaupdavo 20000, kartais 10000 litų (t. 2, b. l. 39). Nuteistoji skunde tvirtina, kad bendrovės direktorius K. V. , sužinojęs apie apeliantės bendradarbiavimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Klaipėdos apskrities skyriumi, iš jos pinigų nebeėmė, o kreipėsi į Tauragės policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukreiptas prieš apeliantę.
Šalies argumentai
J. Š. nurodytas būdas gryniesiems pinigams bendrovėje kaupti nėra išgalvotas ar nepagrįstas. Grynųjų pinigų kaupimą neišrašant bendrovės klientams kasos pajamų orderių patvirtina UAB „Valkenda“ 2004 m. sausio 1 d. – 2006 m. kovo 30 d. ūkinės - finansinės veiklos patikrinimo duomenys ir 2006 m. lapkričio 30 d. specialistės išvada Nr. 5-3/101. Patikrinimas padarytas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės - finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2006 m. balandžio 13 d. pavedimą, FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjo 2006 m. balandžio 12 d. užduotį (t.2, b. l. 46-63). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apskrities skyriaus 2006-09-27 informaciniu raštu Nr. 25-3/10-2156 patvirtinta, kad J. Š. pareiškimą dėl finansinės drausmės pažeidimų bendrovėje „Valkenda“ šį tarnyba gavo 2006-03-27 (po to, kai J. Š. iš darbo buvo atleista 2006-03-22). Informacijoje patvirtinta, kad J. Š. pareiškime nurodyti faktai pasitvirtino. Informacijoje pažymėta, jog J. Š. pareiškime taip pat nurodė, kad, išeinant iš darbo, ji norėjo atiduoti UAB „Valkenda“ direktoriui K. V. Šilalės skyriuje surinktus iš klientų pinigus, t.y. 8130 Lt, tačiau direktorius K. V. dėl neaiškių priežąsčių šių pinigų nepriėmė (t. 1, b. l. 105). Ši informacija patvirtina J. Š. parodymus, kad ji bandė iš klientų surinktus pinigus įduoti bendrovės direktoriui K. V. jo paties nustatyta tvarka ir verčia suabejoti liudytojų K. V. ir V. R. parodymais, kad J. Š. pinigų atiduoti nenorėjo, savo ketinimą atiduoti bendrovės pinigus išreiškė vien skolos raštelio parašymu (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 31). Yra pagrindo manyti, kad bendrovės direktorius K. V. 2006 m. kovo mėnesį iš J. Š. atsisakė priimti pinigus ir todėl, kad 2006-03-15 su pareiškimu dėl materialinės žalos atlyginimo iš J. Š. kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą, o ne Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso nustatyta tvarka į teismą (t. 1, b. l. 7). Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas bendrovės „Valkenda“ generalinis direktorius K. V. parodė, kad UAB „Valkenda“ Šilalės miesto padalinio vadovas V. R. buvo atsakingas už prekybą plastikiniais langais ir už juos gautus pinigus pervesdavo į banko sąskaitą arba veždavo į Tauragę. Nesant V. R. , pinigus už langus iš klientų paimdavo J. Š. , po ko ji turėdavo atsiskaityti padalinio vadovui V. R. . K. V. patvirtino J. Š. parodymus, kad kvitai, patvirtinantys pinigų paėmimą iš klientų, būdavo išrašomi ne pinigų paėmimo iš kliento metu, nes klientai neva kvitų išrašymo nelaukdavo, o bendrovės būstinėje, Tauragėje, buhalterijoje (t. 2, b.l. 19-21). Šio liudytojo parodymus apie J. Š. pavaldumą V. R. , prievolę jam atsiskaityti dėl savo darbo ir perduoti jam kokius nors savo darbo pareigų vykdymo metu gautus pinigus ar materialines vertybes, nepatvirtina jokie byloje surinkti dokumentai. Tai nenumatyta ir vadybininko pareiginėje instrukcijoje (t. 2, b. l. 33).
UAB „Valkenda“ Šilalės padalinio vadovas liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį, patikrinęs duomenis apie klientų atsiskaitymus, pamatė, kad iš klientų už plastikinius langus paimti pinigai nėra įnešti į kasą. Paskambinęs klientams, išsiaiškino, kad jie pinigus atidavė J. Š. . Sutartis su klientais sudarydavo V. R. , su bendrove taip pat atsiskaitydavo jis. Kai V. R. būdavo užsiėmęs arba jo nebūdavo, pinigus iš klientų už plastikinius langus priimdavo J. Š. . Kai pinigus J. Š. perduodavo V. R. , jis apie pinigų gavimą pasirašydavo jai sąsiuvinyje. Raštiško įsakymo, kad J. Š. V. R. privalo atiduoti iš klientų surinktus pinigus, nebuvo, nebuvo nustatyta griežta atsiskaitymo tvarka apskritai. Kai V. R. paprašė J. Š. , kad ši ir šį kartą jam atiduotų iš klientų paimtus pinigus, ji pažadėjo pinigus atiduoti ateityje, nes tuo metu sakė turinti finansinių sunkumų. Kai J. Š. vis delsė atsiskaityti, V. R. apie tai pranešė bendrovės direktoriui. 2006 m. sausio 11 d. J. Š. sužinojo, kad bus atleista iš darbo, todėl kitą dieną, kai buvo daroma revizija, į darbą neatėjo (J. Š. buvo nedarbinga nuo 2006-01-11 iki 2006-03-07). J. Š. ir toliau delsė atiduoti pinigus, derantis dėl pinigų grąžinimo, ji parašė skolos raštelius, kuriuos 2006 m. vasario 19 d. V. R. direktoriui vežė, siuntė faksu. J. Š. sakė, kad laiko pinigus kaip apsidraudimo priemonę ( t. 2, b.l. 25-27, 37-38). Šio liudytojo parodymai patvirtina aplinkybę, kad J. Š. negrąžino bendrovei iš klientų surinktų pinigų ne todėl, kad turėjo tikslą juos pasisavinti, o todėl, kad norėjo būti užtikrinta, kad atleidžiant ją iš darbo su ja bus tinkamai atsiskaityta. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji J. Š. parodė, kad kiekvieną mėnesį apie priskaičiuoto atlyginimo dydį duomenys elektroniniu paštu būdavo pateikiami iš Tauragės. Atlyginimą ji visada pasiimdavo atskaičiusi pinigų sumą iš pinigų, kurie būdavo surinkti iš klientų, likusi pinigų dalis būdavo perduodama bendrovei. Ir 2006 m. rugpjūčio 30 d., pirmą kartą susipažindama su bylos medžiaga, J. Š. tvirtino, kad bendrovės pinigų nepasisavino. Pinigų negrąžinimą motyvavo tuo, kad nebuvo išspręstas atlyginimų sumokėjimo jai klausimas. J. Š. parodė, kad realiai jai buvo mokamas didesnis, nei darbo sutartyje sutartas atlyginimas. Nuvykus pas bendrovės direktorių K. V. atsiskaityti, jis priimti pinigus ir sumokėti atlyginimą atsisakė (t. 1 b. l. 97). Nesugebėjimas susitarti dėl atsiskaitymo J. Š. tenkinančiomis sąlygomis paaiškina aplinkybę, kodėl pinigus bendrovei J. Š. nepervedė per banką ar neperdavė jų V. R. , jeigu tai iki tam tikro laiko buvo praktikuojama. Nuosprendyje aptarta J. Š. galimybė iš jos nepriimtus pinigus įnešti į bendrovės sąskaitą banke. Apylinkės teismas nepastebėjo, kad tokio atsiskaitymo su bendrove ar dalinio konflikto išsprendimo su bendrovės vadovu būdo J. Š. nepasiūlė nei jos pareiškimą dėl finansinių pažeidimų bendrovėje 2006 m. kovo 27 d. gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei J. Š. veiksmus tyrę ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, todėl priekaištai, kad pati nuteistoji laiku nesusiprato pasinaudoti tokiu pinigų bendrovei perdavimo būdu, nėra visiškai pagrįsti. Kad atsiskaitymo su J. Š. klausimai bendrovėje „Valkenda“ nebaigti spręsti, patvirtina apeliaciniame teismo posėdyje gauti dokumentai: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vedėjo 2007-02-05 pranešimas „Dėl nesavalaikio atsiskaitymo“, 2007 m. gegužės 25 d. J. Š. ieškinio kopija Šilalės rajono apylinkės teismui dėl nesavalaikio atsiskaitymo ir darbo užmokesčio bei atostoginių nesumokėjimo.
Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pats dažnai neišrašydavo pinigų priėmimo kvitų, kad už plastikinius langus gautų pinigų neįnešdavo į kasą. Kai susikaupdavo pinigų, juos nuveždavo į Tauragę arba pervesdavo per banką į bendrovės sąskaitą Šie parodymai patvirtina nuteistosios nurodytą ir specialistės išvada patvirtintą aplinkybę, kad bendrovėje nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų dėl apskaitos dokumentų tvarkymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių. Specialistės akte kasos pajamų kvitų neišrašymu, pinigų į bendrovės kasą neįnešimu, nurodant konkrečias pinigų sumas, yra kaltinami bendrovės Tauragės, Šilutės, Šilalės padalinių darbuotojai, bet J. Š. pažeidimai konkrečiais skaičiais neįvardyti (t. 2, b.l. 46-63). Tačiau J. Š. , kaip ir kiti specialistės akte nurodyti bendrovės darbuotojai, paminėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė, surinktus iš klientų pinigus laikė pas save, į bendrovės kasą Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių numatyta tvarka ir laiku neįnešdavo. Už tokius pažeidimus J. Š. turėjo būti baudžiama Darbo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo daroma, nes pati bendrovės vadovybė tokius pažeidimus toleravo ir skatino. J. Š. buvo raštiškai supažindinta su 2004-05-31 pranešimu, kad pinigų priėmimo kvitus, PVM sąskaitas-faktūras turi pristatyti iki kito mėnesio 5 dienos į bendrovės buhalteriją, bet tame pranešime neminima surinktų iš klientų pinigų perdavimo bendrovei tvarka (t. 1, b. l. 134), todėl bendrovėje buvo laikomasi žodinių nurodymų surinktus pinigus laikyti iki atskiro pareikalavimo, ką patvirtina ir specialistės V. V. patikrinimo bendrovėje rezultatai. Tai, kad J. Š. turėjo teisę išrašyti kasos pajamų orderius (t. 1, b. l. 135), patvirtina, kad ji turėjo ir teisę paimti iš klientų pinigus, kad to jai nereikėjo daryti slapukaujant. UAB „Valkenda“ buhalterė liudytoja I. E. parodė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį nebuvo gauti pinigai iš Šilalės padalinio, todėl 2006 m. sausio 12 d. šiame padalinyje buvo padarytas patikrinimas ir apskaičiuoti likučiai. J. Š. pinigų už plastikinius langus trūkumą pripažino, rašė skolos raštelį. Iki to atvejo (J. Š. UAB „Valkenda“ Šilalės miesto padalinyje dirbo nuo 2002-10-22) niekada pinigų netrūko (t. 2, b. l. 24-25). Šios liudytojos parodymai taip pat nepatvirtina, kad J. Š. turėjo tikslą bendrovės pinigus neatlygintinai paversti savo nuosavybe.
Byloje surinkti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtino faktą, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 24 d. iki tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigos J. Š. iš bendrovės klientų surinko apie 7960 litų, kuriuos bendrovei grąžino tik po pakartotinio paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir susipažinimo su baudžiamąja byla dieną 2006-10-10 (t. 1, b. l. 154). Objektyviosios nusikaltimo - turto pasisavinimo - pusės požymiui – veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Surinkti įrodymai nepatvirtina to, kad J. Š. jai patikėtą turtą (pinigus) pasisavino, neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu. Patikėto turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. J. Š. niekada neneigė, kad iš klientų už plastikinius langus surinktus pinigus yra paėmusi. Tai ji patvirtino bendrovės Šilalės padalinio vadovui V. R. , bendrovės direktoriui K. V. , parašė skolos raštelį, paimdama iš klientų pinigus paimtos sumos dydį patvirtindavo kliento turimame sutarties egzemplioriuje. Nė vienu atveju nepasitaikė, kad priešpriešinio sutikrinimo metu iš kliento būtų buvę pareikalauta mokėti kokią nors sumą antrą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, J. Š. bendrovei galėjo turėti pretenzijų į dalį paimtų ir negrąžintų pinigų dėl kompensacijos neišmokėjimo už nepasinaudotas atostogas, dėl galutinio atsiskaitymo nutraukus darbo santykius, tačiau nėra jokių duomenų, kad J. Š. suvokė, jog neatlygintinai savinasi ar naudoja jai patikėtą turtą, daro turto savininkui ar teisėtam turto valdytojui materialinę žalą ir to norėjo. Apylinkės teismo nustatytos ir nuosprendyje paminėtos aplinkybės, kad gautus pinigus J. Š. buvo užvaldžiusi, todėl bendrovės direktoriui K. V. pareikalavus ji pinigų negalėjo grąžinti (t. 2, b. l. 74), nuteistosios tiesioginei tyčiai neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą pagrįsti taip pat nepakanka. Net ir tuo atveju, jeigu J. Š. pinigus būtų paėmusi norėdama laikinai jais pasinaudoti ir ketinusi juos vėliau grąžinti bendrovei (teisėtam turto valdytojui), jos veiksmai nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje, nesudarytų. Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtus J. Š. kaltę patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus kolegija prieina išvadą, kad J. Š. veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatytus požymius, nepadarė, todėl ji dėl šių kaltinimų išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl pasisavinimo pinigų, paimtų iš J. L. , R. P. , J. L. , B. D. , D. M. , R. K. , V. J. , panaikinti ir toje dalyje priimti naują nuosprendį. J. Š. dėl šių kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.