Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š., toliau – A. Š.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį, A. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintas, nuteistąjį A. Š. paleidžiant teismo posėdžių salėje, paskiriant nuteistajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. apie 20.00 val. iki 2016 m. birželio 26 d. 09.11 val., naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu – automobiliu BMW 5K 535D, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir atitinka 30 000 eurų, ant kurio buvo uždėti netikri Lenkijos Respublikos valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), perėmęs šį automobilį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir vairuodamas jį nuo šalia Lenkijos Respublikos – Vokietijos Federacinės Respublikos valstybių sienos Lenkijos Respublikos teritorijoje esančio miško, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iki Kalvarijos sav. Raudeniškių kaimo, kur 2016 m. birželio 26 d. 09.11 val., stabdomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūno jam nestojo ir palikęs automobilį pabėgo. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytinų įpareigojimų – bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis aktyviai ieško darbo, planuoja pradėti dirbti kurjeriu. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jam paskirti įpareigojimai, riboja judėjimo laisvę, apsunkina galimybę įsidarbinti ar laisvai pasirinkti darbą, dirbti pamaininį ar su komandiruotėmis susijusį darbą, kas iš esmės pažeidžia nuteistojo teises, paskirtą bausmę daro per griežtą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas D. Gudas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems nuteistojo prašymams ir argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras skundą siūlė atmesti, kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta tinkama ir proporcinga bausmė. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su A. Š. paskirtais įpareigojimais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės, o būtent: jos rūšies, dydžio bei paskirtų įpareigojimų, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Š., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia). Įvertino ir A. Š. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas ne kartą (b. t. 1, b. l. 125-158), skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, praeityje ne kartą baustas ir administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 166-167), kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog A. Š. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti nustatytos tvarkos. Spręsdamas A. Š. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, parinkdamas jos rūšį bei dydį, apylinkės teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, įvertino ir vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. Š. skyrė griežčiausią BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Tačiau, konstatavęs, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikė BK 75 straipsnio nuostatas, jų pagrindu atidėdamas A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Iš esmės jo apeliaciniu skundu neginčija ir pats nuteistasis, nesutikdamas tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtais įpareigojimais, teigdamas, kad šiuo metu jis aktyviai ieško darbo, planuoja dirbti kurjeriu, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirti įpareigojimai labai riboja jo judėjimo laisvę, tuo pačiu ir jo galimybes įsidarbinti. Tačiau, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuo pagrindu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įtvirtintas BK 75 straipsnyje, nėra besąlyginis nuteistojo atleidimas nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BK 75 straipsnio taikymo atveju, įgyvendinant esminius bausmės tikslus, įtvirtintus BK 20 straipsnyje, asmuo yra prižiūrimas probaciją vykdančių pareigūnų, o probuojamajam pažeidus probacijos laikotarpiu nustatytus įpareigojimus, jis gali būti pasiųstas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą atlikti jam paskirtos bausmės. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kas iš esmės leidžia pagrįstai teigti, jog pareigų paskyrimas BK 75 straipsnio taikymo atveju yra privalomas, paliekant būtent teismui, skiriančiam bausmę, (o ne kaltinamajam/nuteistajam), diskrecijos teisę jas parinkti. Kita vertus, sutinkamai su BK 75 straipsnio 5 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 17 straipsnis, reglamentuojantis probuojamojo priežiūros planavimą, numato, jog kiekvienam probuojamajam turi būti sudaromas individualus probuojamojo priežiūros planas, kuriame turi būti nustatytos ir priemonės, padėsiančios jam laikytis ar įvykdyti teismo nustatytas pareigas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui akivaizdu, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. nustatytų pareigų vykdymo sąlygos turės būti aptartos individualiame jo priežiūros plane, kurį sudarant, nuteistasis turės galimybę informuoti probacijos tarnybą apie jo ketinimus įsidarbinti ir dirbti darbą, susijusį su nuolatinėmis kelionėmis.Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė už savo gyvenamosios vietos ribų, veikos padarymo laikas apima ir nakties metą, todėl natūralu, jog dėl savo neteisėtų veiksmų jis patirs tam tikras neigiamas pasekmes ir ribojimus, kurie be kita ko padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokių pareigų nustatymas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, asmens teisės į darbą neriboja. BK 75 str. 2 d. numatytų pareigų paskyrimas nuteistajam sudaro galimybę tinkamai kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir tai neabejotinai yra susiję su tam tikrais suvaržymais, tačiau būtent tuo ir pasireiškia bausmė, kurios vienas iš tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tai reiškia, kad būtent nuteistasis privalo taikytis su jam paskirta bausme ir iš jos kylančiais suvaržymais. Nuteistasis planuodamas darbą, išvykas turi atsižvelgti į jam paskirtos bausmės suvaržymus ir taip planuoti savo gyvenimą, kad įpareigojimai būtų nepažeidžiami. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį A. Š. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra - Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Byloje gauta 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma Nr. NTP-7-13306 dėl 92,64 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. t. 2, b. l. 36). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Išlaidų už antrinę teisinę pagalbą iš A. Š. (A. Š.) nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.