- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- ATP-562-107/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00258-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nutarimo, kuriuo T. D., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nutarimu T. D. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-05-25 5.45 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 19, 232 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) , vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai ar apgadinto automobilio savininkui, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Apeliaciniame skunde T. D. neneigia, kad, važiuodamas atbuline eiga ir stabdydamas automobilį, išgirdo nedidelį garsą. Pavažiavęs kelis metrus į priekį, sustojo, išlipo iš automobilio įsitikinti, ar nieko neapgadino. Nei ant savo, nei ant šalia stovėjusios transporto priemonės jokių apgadinimų nepastebėjo, nė vienam automobiliui žalos nepadarė, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Jokių asmenų aikštelėje T. D. nematė. Tos pačios dienos vakare jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai, automobilį kruopščiai apžiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų nenustatė. Liudytojas turėjo matyti, kad jis (T. D.) buvo išlipęs iš automobilio, kad skubiai iš įvykio vietos nepasišalino, kad jokios žalos niekam nepadarė. Liudytojas, manydamas, kad buvo apgadintas automobilis, turėjo pakankamai laiko apie tai pasakyti jam pačiam. Ant automobilio „Toyota Prius“ nustatytas apgadinimas buvo labai nežymus, todėl T. D. galėjo šio apgadinimo nepastebėti. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos T. D. neturėjo. T. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK viršininkas A. K. mano, kad T. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, yra visiškai įrodyta. T. D., turėjo ir galėjo pamatyti kito automobilio apgadinimus, tačiau jis galėjo pamanyti, kad apgadinimas yra nežymus, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo, eismo įvykio neįformino. Ar apeliantas kaltas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, viršininkas A. K. palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
T. D. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).
2013-05-25 paaiškinime R. B. nurodė, kad įvykio dieną pasistatė automobilį turgaus automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, (duomenys neskelbtini), grįžęs už 5–7 minučių pamatė, kad yra apgadintas automobilio užpakalinis bamperis. Liudytojai nurodė, kad automobilį apgadino baltos spalvos automobilio „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 6).
2013-05-25 pasiaiškinime T. D. tvirtino, kad, vairuodamas atbuline eiga, smūgio į automobilio galinę dalį nepajuto. Apžiūrėjęs savo bei šalia stovinčius automobilius, jokių apgadinimų ant jų nematė, manė, kad jokio įvykio nebuvo, todėl policijai nepranešė (b. l. 4).
Iš 2013-05-25 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS Patrulių būrio vyresniojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), turgaus stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininkas automobiliu „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykis buvo užregistruotas, nes automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas patyrė nuostolių. Eismo įvykis buvo užfiksuotas miesto stebėjimo vaizdo kamera, apie įvykį galėjo paliudyti J. V.. Pastebėjus automobilį „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad automobilį vairavo T. D.. Jis teigė, kad susidūrimo nejuto, jo automobilis neapgadintas (b. l. 5).
2013-05-25 paaiškinime pats R. B. apie tai, kad jam šio eismo įvykio metu buvo padarytas nuostolis, nenurodė (b. l. 6). Iš J. V., kuris galbūt matė minimą eismo įvykį, paaiškinimas paimtas nebuvo iš viso. Kad eismo įvykį galėjo matyti ir kiti asmenys, nenurodyta. 2013-05-25 paaiškinime V. G. nurodė, kad matė, jog automobilio „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išvažiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7). Tačiau apie tai, ar ant susidūrusių automobilių buvo matyti kokie nors susidūrimo požymiai, nenurodė. Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad eismo įvykis buvo užfiksuotas miesto stebėjimo vaizdo kamera, tačiau šie duomenys neperžiūrėti, į bylą nepateikti.
Fotolentelėje užfiksuoti automobiliai „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta susidūrimo vieta, ant automobilio „Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių įbrėžimo žymių nematyti (b. l. 13–15). Ši aplinkybė iš esmės nepaneigia fakto, kad T. D., važiuodamas atbuline eiga, galėjo atsiremti į automobilį „Toyota Prius“, tačiau ir nepatvirtina aplinkybės, kad jis, supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. D. buvo surašytas pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. 2013-05-25 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS Patrulių būrio vyresnysis patrulis A. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad „dėl techninių kliūčių protokole neįtraukiau LR ATPK 127 str. 1 d.“ Aplinkybė, ar R. B. buvo padaryta ir kokio dydžio žala, neišsiaiškinta.
Apylinkės teismas duomenų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti ar paneigti T. D. kaltę, nepatikrino, jų netyrė, T. D., R. B., liudytojų, kurie galėjo matyti eismo įvykį, policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, teismo posėdyje neapklausė, esamų prieštaravimų nepašalino.
Teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo, tuo pažeidė ATPK 257, 284 straipsnių reikalavimus, ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti, T. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.