- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-646-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01272-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- UAB „General financing“
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., G. K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-646-538/2011
2011 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „General financing“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „General financing“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K. ir G. K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, AB SEB bankas, Danske Bank dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „General financing“ prašė nustatyti, kad skolininkei R. U. K.bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu G. K., jo vardu atidarytose sąskaitose, ar sąskaitose, kuris jis atidarys savo vardu ateityje, esančios ir į sąskaitas pateksiančios piniginės lėšos, o taip pat jo darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias jis gauna arba ateityje gaus iš darbdavio, priklauso pusė visų pinigų (pajamų). Nurodė, jog 2008-09-09 Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1190-474/2008 išdavė teismo įsakymą dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. U. K.. 2008 m. lapkričio 7 d. kreditorius UAB „General Financing“, pateikė minėtą teismo įsakymą vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, kadangi skolininkė geruoju savo prievolės visiškai nevykdė. Nurodė, kad skolininkė savo prievolės nėra įvykdžiusi, o bendras teismo priteistos ir skolininkės negrąžintos skolos likutis kreditoriui šiuo metu yra 11 711,70 Lt. Antstolis vykdymo proceso metu areštavo skolininkės sutuoktiniui G. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į banko sąskaitas bei 50 procentų darbo užmokesčio. Antstolis įpareigojo iki 2010-08-23 kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies areštuotame turte nustatymo. Antstolis taip pat nurodė, jog per nustatytą terminą nepateikus prašymo dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, antstolis išieškojimą iš areštuoto turto nutrauks.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-12-10 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad pareiškėja reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jos nuomone, prievolė yra abiejų suinteresuotų asmenų R. K. ir G. K. bendra ir turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotiems asmenims R. K. ir G. K. priklausančio turto. Šiuo atveju, vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 2008-01-17 pasirašė R. U., kuri santuoką sudarė su G. K. tik 2008-09-20, t. y. ne santuokos metu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja klaidingai pareiškė prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, kadangi nėra galimybės taikyti CPK 667 straipsnio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį civilinėje byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas savo prašyme teismui prašė nustatyti ne vartojimo kredito sutarties sudarymo faktą, o nustatyti, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., skolininkei priklausančią turto dalį, kuri yra bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu G. K. į kurią antstolis galėtų nukreipti skolininkės skolos išieškojimą, o ne leisti skolininkės skolą išieškoti iš abiejų sutuoktinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. K. prašo netenkinti atskirajame skunde nurodytų reikalavimų ir 2010-12-10 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai laikė R. U. prievolę įgyta santuokoje, nepagrįstai pasisakė, kad prievolė susijusi su šeimos ūkio išlaikymu ir laikė prievole solidaria. Dėl to tenkinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų reikalavimų nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad išieškojimas vykdomas pagal 2008-09-09 Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1190-474/2008 išduotą teismo įsakymą dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. U. K. pareiškėjai UAB „General financing“. Skolininkės negrąžintos skolos likutis kreditorei yra 11711,70 Lt. Antstolis vykdymo proceso metu areštavo skolininkės sutuoktiniui G. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į banko sąskaitas bei 50 procentų darbo užmokesčio ir įpareigojo iki 2010-08-23 kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies areštuotame turte nustatymo. Apeliantė prašė teismo, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį, kuri yra bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė ir nurodė, kad skolininkė vartojimo kredito sutartį su pareiškėja sudarė prieš santuokos sudarymą ir paskola buvo imta ne šeimos poreikiams tenkinti.
Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).
Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju 2008-09-09 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. U. K.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkės prievolė yra asmeninė, tačiau teismas nenustatinėjo ar kreditorės reikalavimui patenkinti nepakanka asmeninio skolininkės R. U. K. turto. Konstatavus, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka, gali būti išieškoma iš skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas turi nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį, kuri yra bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartis naikintina, klausimas perduotinas nagrinėti apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.