Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02724-18,

kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., teistas: 2016-08-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, kurie 2016-10-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeisti į 11 parų arešto bausmę; 2017-06-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto bausme (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. sausio 15 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine J. B., metu, mažamečių vaikų dukrų A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., akivaizdoje, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai J. B. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. B. yra jo sugyventinė. Kartu jie jau gyvena nuo 2000 metų jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)., turi du bendrus vaikus: G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2018-01-15 jis buvo namuose. Pas juos buvo atvykusi uošvienė M. B., kuri buvo su vaikais namuose. Sugyventinė J. buvo išėjusi į anoniminių alkoholikų susirinkimą, kuris vyko (duomenys neskelbtini)mokykloje. Kuriuo metu ji grįžo į namus, jis neatsimena. Jis gėrė 7,5 stiprumo alų, išgėrė gal du butelius 1 litro talpos. Kas toliau vyko, neprisimena, nes buvo nuo alkoholio atsijungęs, senai buvo gėręs ir atsibudo tik policijoje. Prisimena, kad grįžo iš rūsio į namus ir daugiau nieko neprisimena, nieko paaiškinti daugiau negali. Nei patvirtinti, nei paneigti įtarime nurodytų aplinkybių negali, nes neprisimena, bet sutinka, kad galėjo, būdamas apsvaigęs, įspirti savo sugyventinei J, jei jam nedavė daugiau alkoholio ar pinigų. Gailisi, kad dėl jo gėrimų įvyko konfliktas su sugyventine. Nori jos atsiprašyti ir gyventi su ja. Kol vyksta tyrimas, jis savo noru gyvens šiuo metu jo mamai P. L. M. priklausančiam bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusios J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad R. M. - jos sugyventinis, kartu gyvena 18 metų, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus - dukras G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bute, priklausančiame R. M.. 2018-01-15 dieną jokių konfliktų namuose tarp jo ir sugyventinio R. nebuvo. Jis buvo namuose, tvarkė kaminą, po truputį vartojo alų. Ji apie 18 val. išėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, į anoniminių alkoholikų susirinkimą. Namuose liko jos abi dukros su jos mama M. B., taip pat namuose liko ir sugyventinis R. Apie 20.45 val. R grįžo į namus. Ji su dukromis ir savo mama buvo kambaryje, ruošėsi miegoti. Mama su vyresne dukra G gulėjo, o jaunesnė dukra A dar tik ruošėsi gultis į lovą. Sugyventiniui atėjus į kambarį, ji pasakė, kad jis eitų miegoti, daugiau negertų. Sugyventinis prašė dar dviejų eurų, bet ji nesutiko duoti. R. stovėjo netoli kambario durų ir su ja žodžiu ginčijosi, keikėsi necenzūriniai žodžiais, nes jis supyko, kad ji jam liepė eiti miegoti, nedavė dviejų eurų ir bandė jai spirti su koja į sėdmenis, bet nepataikė. Jai lipant per lovą, sugyventinis įspyrė koja vieną kartą jai į sėdmenis. Ji pajuto fizinį skausmą. Jos mama ir abi dukros matė kaip jai sugyventinis įspyrė į sėdmenis. Dukros abi išsigando ir pradėjo verkti. Sugyventinis ant dukrų nešaukė, jokių fizinių veiksmų neatliko, visas pyktis buvo nukreiptas į ją, nes ji nedavė dviejų eurų. Sugyventiniui išėjus, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie smurtą jos atžvilgiu. Sužalojimai jai nepadaryti, jautė tik fizinį skausmą. Sugyventinis fiziškai prieš ją smurtauja pirmą kartą. Sugyventinis, kai blaivas, yra ramus, bet su išgėrusiu reikia bendrauti atitinkamai, jo nenervinti, nepakeltu tonu kalbėti, nes yra gydęsis Žiegždriuose ir yra nepastovios nuotaikos (b. l. 40,41-42).

Liudytojos M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad J. B. - jos dukra, kuri gyvena su sugyventiniu R. M. jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Ji gyvena atskirai (duomenys neskelbtini)rajone. Dukra su sugyventiniu turi du bendrus vaikus - dukras G ir A. Ji pas dukrą J dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), nes padeda prižiūrėti jos vaikus. Žino, kad dukros sugyventinis turi psichikos sutrikimų, buvo ne vieną kartą išvežtas į Žiegždrius, būdamas neblaivus, yra agresyvus ir priekabus. Dažniausia po gėrimų nieko neatsimena. Būdama pas dukrą, ne vieną kartą matė, kad su dukra R konfliktuoja, vartoja alkoholį, bet nematė, kad ją muštų ar fiziškai skriaustų. 2018-01-15 ji atvyko po 14 val. pas dukrą J į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dukra, anūkės G ir A bei R. R tvarkė kaminą, buvo blaivus. Jos dukra apie 18 val. išėjo į anoniminių alkoholikų susirinkimą, kuris vyko (duomenys neskelbtini) miestelyje, mokykloje. Ji liko viena su anūkėmis namuose ir R. Matė, kaip R gurkšnojo alų. Dukra apie 20 val. grįžo į namus. Ji jau su anūkėmis kambaryje ruošėsi miegoti, buvo atsigulusios į lovas. Įėjęs į kambarį R prašė J dviejų eurų. Dukra nespėjus paduoti pinigus, R spyrė jai vieną kartą į kojos šoną. Po to norėjo nuversti stalą, bet neleido, tai nuvertė tik žaislus nuo stalo. Mergaitės išsigando, pradėjo verkti. Dukra išsikvietė policiją. Atvykus policijai, R pareigūnai sulaikė ir išsivežė į areštinę. Vaikams R nieko nesakė, prie jų nėjo, jų skriausti neketino, visas pyktis buvo nukreiptas į Janiną. Medikų J neprireikė, nes jokie sužalojimai jai nepadaryti, ji tik jautė fizinį skausmą. Toks įvykis buvo pirmą kartą, mano, kad R buvo toks agresyvus dėl per didelio alkoholio kiekio. Kai R būna blaivus, jokių problemų su juo nebūna, yra darbštus ir rūpinasi šeima (b. l. 60).

Nepilnametės liudytojos G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad J. B. ir R. M. yra jos tėvai. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-01-15 jie visi buvo namuose, tai yra ji, jos mažesnė sesuo A, tėtis R ir mama J. Taip pat buvo į svečius atvykusi ir močiutė M. B.. Dienos metu tėtis su kitu darbuotoju, kurį pasisamdė, tvarkė kaminą. Dieną jis buvo blaivus. Mama visą laiką taip pat buvo namuose. Vakare, ji pamatė tėtį stovintį prie kambario durų. Suprato, kad jis yra neblaivus, nes elgėsi kitaip, nei įprasta, buvo įpykęs, jo veidas jau buvo kitoks. Atėjęs prie kambario, tėtis mamai liepė duoti pinigų, ji mano, kad alui. Mama priėjusi prie kambario durų norėjo jas uždaryti, bet tėtis neleido, atsirėmęs rankomis stūmė atgal. Tada mamai nuėjus prie lovos, tėtis mamai spyrė su koja kažkur jai į koją. Taip pat tėtis vos nenuvertė stalo ir neužgavo sesers, nes ji buvo netoliese ir tvarkė nuo stalo savo žaislus. Tada mama padavė kažkiek tėčiui pinigų ir jis iš kambario išėjo. Tėtis jiems su sese nieko nesakė, jis jų nemušė ir į jas dėmesio nekreipė. Tėtis niekada nėra jų mušęs ar skriaudęs. Prieš mamą taip pat tėtis nėra niekada anksčiau smurtavęs. Ji galvoja, kad tėtis mamai spyrė todėl, kad mama jį bandė išvaryti iš kambario ir jam tas nepatiko. Dėl konflikto ji išsigando, pradėjo drebėti (b. l. 68).

2018-01-15 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK RS vyr. patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-01-15 apie 20:40 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,15 prom. Girtumas) R. M., gim. (duomenys neskelbtini), spyrė koja sugyventinei J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 0,00 prom.), tuo moteriai sukeldamas fizinį skausmą. Viską matė J. B. nepilnametės dukros. Atvykus į įvykio vietą, R. M. buvo pasišalinęs, tačiau išėjus į lauką vyras buvo sulaikytas netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusi J. B., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurtas pasireiškė kojos spyriu į sėdmenis, fizinio skausmo sukėlimas, smurtavo ir anksčiau. Sužalojimai neužfiksuoti. Smurto artimoje aplinkoje liudytojai: nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini) A. M., gim.(duomenys neskelbtini)., ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikomas galimas įtariamasis R. M. elgėsi ramiai, tačiau dėl girtumo negalėjo pastovėti (b. l. 4-7).

2018-01-15-2018-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta (b. l. 33).

2018-02-15 specialisto išvada Nr. 93TPK-229/2018 nustatyta, kad įtariamajam R. M. tikslinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę.(b. l. 125).

Ekspertizės aktu Nr. 83TPK-451/2018 nustatyta, kad R. M. galimai nusikalstamos veikos padarymo metu 2018 m. sausio 15 d. bei šiuo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas (F60.31) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2). Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nerekomenduojamos. R. M. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. R. M. galimai nusikalstamos veikos padarymo metu nėra konstatuojama psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (buvo nepakaltinamas) ar negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (t. y. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu, kaip nurodyta BK 18 straipsnyje) (b. l. 141-144).

Asmens blaivumo testais 2018-01-15 21:37 val. R. M. nustatyta 2,15 promilės, 2018-01-15 21:11 val. J. B. nustatyta 0,00 promilių (b. l. 71).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. M. tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai J. B. į sėdmenis ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 152–153).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš kartu gyvenančią sugyventinę (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (b. l. 97–98), administracine tvarka baustas (b. l. 109–113), nedirba (b. l. 114), Jonavos PSPC PSC lankosi nuo 2004-12-10, dgn: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelias narkotines medžiagas, priklausomybės sindromas; kliedesinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 117).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant terminą, artimą vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-01-15 21.20 val. iki 2018-01-16 14.21 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su G. M. apklausa – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-15 21.20 val. iki 2018-01-16 14.21 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su G. M. apklausa – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.