Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjams adv. Kęstučiui Dobilui, Eugenijui Senovaičiui, Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 8 kl. išsilavinimo, teistas: 1. 1997-09-09 pagal BK 278 str. 1 d., 16 str. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 2 d., vadovaujantis 42 str. galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; paleistas 2000-01-29 atlikus bausmę; 2. 2000-12-19 BK 16 str. 2 d. 272 str. 2 d. 4 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausme, 2003-07-08 nutartimi veika iš seno BK 16 str. 2 d. 272 str. 2 d. perkvalifikuota į naujo BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas 2003-07-18 atlikus bausmę; 3. 2004-06-01 pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 242 Lt vertės turto konfiskavimu, 2005-03-16 pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004-06-01 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 242 Lt vertės turto konfiskavimu, 2008-07-04 paleistas atlikus bausmę; 4. 2010-11-12 pagal BK 187 str. 1 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimo, 2011-03-10 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 22 paroms arešto, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie 2010-11-12 teismo nuosprendžiu paskirtos 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė paskirta 9 mėnesiai 15 dienų, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str., 182 str. 1 d.

R. M. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, teistas: 2008-12-30 pagal BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 str. galutinė subendrinta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas 2009-03-06 atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 punkte

O. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamos vietos, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, teistas: 1. 2008-01-09 pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2008-01-18 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2008-01-09 teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, 2008-10-08 pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008-01-18 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2. 2009-05-21 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008-10-08 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė apskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, 2010-02-02 nutartimi 2010-02-09 lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 8 mėnesių 10 dienų bausmės, 2010-05-19 nutartimi pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį; 3. 2010-12-22 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-05-21 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 punkte ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. laikotarpyje nuo 2010-06-24 iki 2010-07-01, tyrimu tiksliau nenustatytą dieną, iš V. Ž. sužinojęs pastarojo vardu išduotos AB banko „Swedbank“ mokėjimo korteles „Visa Electron“ Nr. 4483081022462244 asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą, turėdamas tikslą pagrobti minėtą kortelę, užvaldyti V. Ž. priklausančias pinigines lėšas, organizavo pastarojo plėšimą įsibraunant į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu 2010-07-14, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją O. Ž. ir R. M., supažindino pastaruosius su informacija apie V. Ž. fizinius duomenis, šio gyvenamąją vietą, išėjimo iš buto laiką, turimą elektroninę mokėjimo priemonę, nurodė nusikalstamos grupės nariams O. Ž., R. M. įstumti V. Ž. iš namo laiptinės į butą, patiems įsibrauti į butą, surišti V. Ž., pagrobti pastarojo piniginę, banko mokėjimo kortelę, pažadėjo O. Ž. ir R. M. atsilyginti už įvykdytą nusikaltimą, įgijo ir perdavė O. Ž. bei R. M. nusikaltimo padarymo priemones – dvejas moteriškas kojines (kaukes), dvejas darbines pirštines, virvę, lipnios juostos ruloną, plastikinių sąvaržų pakuotę, po ko, 2010-07-15, apie 3 val. su O. Ž. ir R. M. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastariesiems parodė V. Ž. buto duris, nurodė į butą O. Ž. ir R. M. įsibrauti kartu, maskavimuisi naudoti kaukes ir pirštines. Pastarieji (O. Ž. ir R. M.), vykdydami jo, kaip organizatoriaus nurodymą, 2010-07-15, apie 5.30 val., veikdami kartu, maskavimuisi naudodami kaukes ir pirštines, panaudoję fizinį smurtą – jėga įstūmę V. Ž. iš namo laiptines į butą, esantį (duomenys neskelbtini), surišę V. Ž. rankas ir kojas virve, lipnia juosta, plastikinėmis sąvaržomis, užklijavę V. Ž. burną lipnia juosta, tuo atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimus, V. Ž. priklausančius daiktus ir dokumentus – 20 Lt vertes piniginę, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 448308 1022462244, pinigus bendrai 100 Lt sumai, 84 Lt vertės visuomeninio transporto elektroninį bilietą, 20 Lt vertės keturis kvepalų rinkinio ,,Cuba Club“ buteliukus, 200 Lt vertes sidabrinę grandinėlę, 100 Lt vertes vyrišką rankinį laikrodį, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22030274 V. Ž. vardu, V. Ž. asmens tapatybes kortelę Nr. 11441428. Tokiu būdu, kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė piniginę, kurioje buvo pinigai sumoje 100 Lt, visuomeninio transporto elektroninis bilietas, svetima elektroninė mokėjimo priemonė, o R. M. ir O. Ž. tokiu būdu taip pat pagrobė likusius materialią vertę turinčius daiktus bei fizinio asmens dokumentus, taip pat T. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, neleistinu būdu įgytą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4483081022462244, išduotą V. Ž., 2010-07-15, laikotarpyje nuo 5.30 val. iki 6.33 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė.

Be to, O. Ž. ir R. M., veikdami bendrai, 2010-07-15 apie 5 val. 30 min, po to, kai bendrais veiksmais jėga įstūmė V. Ž. iš namo laiptines į butą, esantį (duomenys neskelbtini) plėšimo metu, išeidami iš susitarimo su T. M. dėl fizinio smurto, panaudotino V. Ž. atžvilgiu, ribų, siekdami palaužti V. Ž. pasipriešinimą, šiame bute ir balkone bendrai sudavė V. Ž. mažiausiai 4 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę ir tokiais bendrais veiksmais padarė V. Ž. muštinę žaizdą ausų kaušeliuose, viršutinio žandikaulio kairės skruostinės ataugos, kairio skruostinio lanko, kairio skruostikaulio kaklinės ataugos, kairės akiduobės viršutinės sienos lūžimus, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. bei krūtinės kairės pusės sumušimą su Vl-X šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėves ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko V. Ž. 2010-08-01 VšĮ „KMUK“ mirė. Tuo būdu jie dėl savanaudiškų paskalų nužudė kitą žmogų.

Be to, T. M. 2010-07-15, 6.33 val., bankomate, esančiame Pramonės pr. 32, Kaune, apgaule, įvesdamas AB banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. 4483081022462244 naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą ir taip operacinei banko sistemai pateikdamas save kaip teisėtą korteles naudotoją, sudarė nurodymą kredito įstaigai išmokėti grynuosius pinigus, 3000 Lt, iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tuo būdu neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir apgaule pagrobė svetimą turtą – V. Ž. priklausančius pinigus 3000 Lt sumai.

Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad nukentėjusysis buvo jo mamos draugas. Kelis kartus V. Ž., norėdamas, kad nupirktų alkoholinių gėrimų, jam buvo davęs savo mokėjimo kortelę, pasakęs PIN kodą. Todėl, norėdamas prasimanyti pinigų, jis nurodė O. Ž. ir R. M. užpulti išeinantį į darbą V. Ž. ir paimti iš jo piniginę, kur turėjo būti mokėjimo kortelė. Tuo tikslu 2010-07-15 apie 3 val. kartu su kitais kaltinamaisiais nuėjo iki namo, kuriame gyveno nukentėjusysis, kadangi žinojo, jog apie 5 val. V. Ž. išeina į darbą. Parodęs namą, jis nuėjo laukti į visuomeninio transporto sustojimą. Sutarė, kad nukentėjusįjį O. Ž. su R. M. užpuls išėjusį iš namo. Įsibrauti į butą jis neliepė, netgi nežinojo, kuriame bute V. Ž. gyvena. Jokių priemonių, galinčių palengvinti nusikaltimo padarymą – virvės, lipnios juostos, sąvaržų, kojinių, nei O. Ž., nei R. M. nedavė. Buvo tik sakęs, jog sulaužytų nukentėjusiojo telefoną, kad šis negalėtų užblokuoti kortelės. Sugrįžus O. Ž. ir R. M., jie grįžo namo ((duomenys neskelbtini)), o iš ten jis, pasiėmęs mokėjimo kortelę, užsidėjęs akinius, kepurę, šaliką, nubėgo iki parduotuvės „Maxima“, kur iš bankomato paėmė 3000 Lt. Sau pasiliko 400 Lt, o kitus atidavė pasidalinti kitiems kaltinamiesiems.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2010-07-14 T. M. jam ir O. Ž. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena toks „senis“, kuris banko sąskaitoje turi daug pinigų. T. M. žinojo šio asmens mokėjimo kortelės PIN kodą, todėl jiems davė lipnios juostos ritinėlį, dvi poras pirštinių, dvejas moteriškas pėdkelnes, plastikines sąvaržas bei paaiškino, jog jie turi sulaukti kol apie 5 val. tas asmuo išeis į darbą, jį įstumti atgal į butą, surišti lipnia juosta, sąvaržomis bei paimti piniginę, kurioje „senis“ laiko mokėjimo kortelę. Išeinant liepė iš lauko pusės užrakinti buto duris. Jį su O. Ž. nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie namo, kuriame gyveno šis asmuo. Taip pat T. M. nurodė, kad vyriškis gyvena bute, kuris yra trečiame namo aukšte. Jiems liepė laukti laiptinėje, o pats išėjo. Apie 5 val. jis ir O. Ž. užsimovė ant galvų kojines, o ant rankų – pirštines. Nukentėjusiajam atidarius buto duris jis griebė V. Ž. už burnos ir kartu su O. Ž. įstūmė jį į butą. Nukentėjusysis priešinosi, buvo išbėgęs į balkoną. Norėdami jį sutramdyti, keletą kartų sudavė, po to pargriovė nukentėjusįjį, lipnia juosta užklijavo burną, surišo rankas ir kojas. Iš V. Ž. paėmė piniginę, taip pat kitus kaltinime nurodytus daiktus, išskyrus sidabrinę grandinėlę. Be to, būdami bute T. M. apie tai informavo trumpąja žinute. Išėję, susitiko su jų laukusiu T. M., kuriam atidavė kaukes ir pirštines, taip pat piniginę. Tuomet nuvyko iki jo namų, kur T. M. liepė jiems palaukti, o pats nuėjo iš bankomato paimti pinigus. Sugrįžęs jam ir O. Ž. davė po 600 Lt. Nužudyti V. Ž. jie nenorėjo, pats nukentėjusysis bėgdamas nuo jų pirmiausia nukrito ant stalo, o po to balkone krito ant slenksčio.

Kaltinamasis O. Ž. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, jog T. M. jam ir R. M. pasiūlė apiplėšti nukentėjusįjį, tai yra palaukti jo išeinančio iš namo ir atimti piniginę, kurioje turėjo būti mokėjimo kortelė. Į butą eiti neliepė. Visi trys nėjo į (duomenys neskelbtini). T. M. jiems parodė namą, kuriame gyveno V. Ž. ir nuėjo laukti prie sustojimo. Apie 5 val. iš buto išėjo nukentėjusysis. Jie norėjo atimti piniginę, bet V. Ž. pasipriešinus, nukentėjusįjį įstūmė į butą, parvertė ant grindų, užklijavo burną, lipnia juosta surišo rankas ir kojas. Smurto naudoti nesitarė ir jis smurto nenaudojo. Kad R. M. būtų vartojęs smurtą nematė. Dėl kokios priežasties mirė V. Ž. nežino. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant stalo, taip pat balkone ant slenksčio. Jis iš buto nieko neėmė, R. M. paėmė nuo stalo piniginę, ar ką daugiau paėmė nematė. Lipnią juostą, sąvaržas, pirštines buvo pirkęs jis pats.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo O. Ž. paaiškino, kad T. M. jiems parodė kur gyvena nukentėjusysis V. Ž. ir nurodė laukti prie jo buto durų kol nukentėjusysis išeis. Tuomet liepė įstumti V. Ž. į butą, jį surišti ir paimti piniginę, kurioje turėjo būti mokėjimo kortelė. Už tai pažadėjo duoti pinigų. T. M. taip pat jiems davė moteriškas pėdkelnes, sąvaržas bei lipnios juostos. Minėjo, kad taip uždirbs apie 3000 Lt. Išeinančio nukentėjusiojo jie laukė laiptinėje, buvo užsidėję ant galvų pėdkelnes. V. Ž. išėjus, jį įstūmė į butą. Nukentėjusysis priešinosi, išbėgo į balkoną, pradėjo šaukti. Tuomet jie V. Ž. pargriovė, įtempė atgal į butą, surišo, užklijavo burną. R. M. paėmė piniginę, kvepalus, laikrodį, gal dar kažkokius daiktus. Nukentėjusiajam nesudavė nei vieno karto. V. Ž. balkone buvo nukritęs ant slenksčio ir tokiu būdu galėjo susižaloti Išėję iš buto sutiko T. M., kuris laukė netoliese. Jam atidavė piniginę. Pinigų iš kaltinamojo T. M. negavo (b.l. 134-136 T. 3).

Nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad jo tėvas gyveno vienas. 2010-07-15 ryte sužinojo, kad jis stipriai sumuštas. Atvykęs į tėvo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad bute netvarkinga, išmėtyti daiktai, dokumentai, buvo likę daug kraujo dėmių. Sugadintas balkono durų uždarymo mechanizmas. Iš jo tėvo buvo pagrobti visi kaltinime išvardinti daiktai, dokumentai. Tarp kitų pas kaltinamąjį R. M. rastų daiktų atpažino ir tėvo grandinėlę, kurią kartu pirko. Po sumušimo tėvo veidas atrodė labai baisiai, buvo stipriai ištinęs, lūpos taip pat ištinę, buvo neįmanoma jo atpažinti, krūtinė taip pat buvo visa mėlyna. Dėl tėvo smurtinės mirties jam padaryta 7077,01 Lt turtinė žala ir 100000 Lt neturtinė žala.

Liudytojas L. N. paaiškino, kad 2010-07-15 apie 4 val., grįždamas namo iš darbo, prie laiptinės durų sutiko kaltinamąjį O. Ž., kuris ant pečių nešėsi kuprinę. Kitą kaltinamąjį sutiko lipant laiptais. Po kiek laiko, miegodamas namuose, išgirdo triukšmą, bildesį kaimyno bute, atrodė, lyg kažkas kristų. Girdėjo, kaip kažkam kelis kartus buvo pasakyta „tylėk“. Persisvėręs per langą pamatė, kaip V. Ž. buto balkone nukentėjusįjį mušė du kaukėti asmenys. Vienas jų, O. Ž., atsisėdęs laikė nukentėjusiojo, kuris gulėjo įstrižai, kojomis į durų pusę, galvą sau tarp kojų bei laikė ir jo rankas. O kitas – R. M., mušė V. Ž., smūgiuodamas kumščiais į galvą. Girdėjo, kaip O. Ž. šaukė R. M. „duok, apsvaigink“. Tuomet jis paskambinęs iškvietė policijos pareigūnus. Grįžęs prie lango kaimyno balkone jau nieko nepamatė. Tačiau V. Ž. buto girdėjosi triukšmas, bildesys, vyniojamos lipnios juostos garsai. Triukšmas tęsėsi apie dešimt minučių. Po to išgirdo uždaromas buto duris.

Liudytojas N. L. paaiškino, kad 2010-07-15 gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) kur du asmenys muša pranešusiojo policijai kaimyną. Nuvykus, juos pasitiko L. N., kuris patvirtino, jog matė mušamą kaimyną. To asmens buto durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė, todėl buvo iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai. Padedant ugniagesiams kopėčiomis įlipo į balkoną, o iš ten pateko į butą, kur rado sumuštą vyriškį. Šis asmuo paaiškino, kad jį, išeinantį į darbą, užpuolė du kaukėti vaikinai, įstūmė atgal į butą, kur spardė, mušė. Taip pat vyriškis, kuris prisistatė kaip V. Ž., sakė, kad tie vaikinai pagrobė jo banko „Swedbank“ kortelę. Kambaryje buvo netvarka, ant grindų mėtėsi lipni juosta, buvo daugybė kraujo dėmių.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad 2010-07-15 jis, kaip ugniagesys-gelbėtojas, panaudodamas kopėčias, užlipo į balkoną, o iš ten pateko į butą. Jame rado į kilimą suvyniotą žmogų. Be to, lipnia juosta buvo surištos ir šio asmens rankos bei kojos, užklijuota burna. Rankos ir kojos sintetine virvele buvo surištos ir tarpusavyje. Nukentėjusiojo veidas buvo stipriai sumuštas, kruvinas. Girdėjo, kad iš buto dingo mokėjimo kortelė.

Analogiškai paaiškino ir liudytojas A. B..

Liudytoja J. K. paaiškino, kad 2010-07-15 ryte gavo pranešimą, kad jos brolis sumuštas ir jam suvaržyta laisvė. Nuvykusi į brolio gyvenamą vietą pamatė, kad bute viskas išversta. Telefoną rado užmestą už lovos. V. Ž. veidas buvo stipriai sumuštas, ištinęs. Ligoninėje brolis papasakojo, jog einant pro duris į darbą, jį atgal į butą įstūmė du asmenys su kaukėmis. Šie asmenys užrakino duris ir pradėjo jį mušti, reikalavo pinigų, pagrobė mokėjimo kortelę. Papasakojo, kad jį mušė ir kambaryje, ir balkone, smaugė. Taip pat brolis paaiškino, jog banko mokėjimo kortelę buvo davęs ir pasakęs jos PIN kodą T. M.. Dar sakė, kad buvo pavogta piniginė, pinigai sumoje 100 Lt, rankinis laikrodis, sidabrinė grandinėlė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. (b.l. 125-126 T. 2) paaiškino, kad 2010-07-15 apie 5.15 val. jis ketino eiti į darbą. Tik atsirakinus duris, jį iškart atgal į koridorių įstūmė jaunas vaikinas, o netrukus pribėgo dar vienas. Šie vaikinai ant galvų buvo užsimovę moteriškas kojines ir iškart puolė jį mušti kumščiais. Vaikinai reikalavo pinigų. Atsimena, kad buvo išbėgęs į balkoną, tačiau jaunuoliai jį pasivijo, parvertė ir vėl mušė. Tikrai atsimena, kad jį mušė tiek vienas, tiek ir kitas. Dingusioje piniginėje buvo darbo pažymėjimai, elektroninis bilietas važiuoti visuomeniniu transportu, 100 Lt įvairiomis kupiūromis. Be to, jis patvirtino, kad prieš dvi savaites iki jo užpuolimo buvo davęs savo mokėjimo kortelę kaimynės sūnui (duomenys neskelbtini) ir pasakęs PIN kodą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką metu nukentėjusysis V. Ž. atpažino T. M. kaip asmenį vardu (duomenys neskelbtini), kuriam buvo davęs panaudoti savo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir pasakęs PIN kodą (b.l. 128-130 T. 2).

Įvykio vietoje – bute (duomenys neskelbtini) rasta lipnios juostos rulonai bei tokios juostos likučiai, plastikiniai dirželiai, virvė. Ant balkono durų slenksčio ir šalia jo rastos raudonos spalvos dėmės. Daugybė tokių dėmių matyti ir kitose buto vietose. Bute netvarka, išmėtyti daiktai (b.l. 15-25 T. 1).

Ištyrus įvykio vietoje paimtus daiktus, taip pat raudonos spalvos dėmių pavyzdžius nustatyta, jog raudonos spalvos dėmės – tai V. Ž. kraujas. Nukentėjusiojo biologiniai pėdsakai, taip pat kraujo pėdsakai rasti ir ant plastikinių dirželių, virvės, lipnios juostos ritinio, lipnios juostos gniužulo (b.l. 49-54 T. 1).

Iš specialisto išvados (b.l. 32-38 T. 1) matyti, kad V. Ž. mirė nuo krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo su VI-X šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu paveikiant kairį krūtinės ląstos šoną, galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje, galėjo būti padarytas koja. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad neatmetama galimybė, jog šis sužalojimas galėjo gautis ir griūnant bei kairiu šonu atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. V. Ž. mirė 2010-08-01. Nukentėjusiajam taip pat konstatuoti ir kiti sužalojimai: muštinės žaizdos ausų kaušeliuose, viršutinio žandikaulio kairės skruostinės ataugos, kairio skruostikaulio lanko, kairio skruostikaulio kaktinės ataugos, kairės akiduobės viršutinės sienos lūžimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Apklaustas specialistas, davęs šią išvadą, D. T., papildomai nurodė, kad nukentėjusįjį jis apžiūrėjo praėjus 17-ai dienų po sužalojimo, todėl sužalojimų (tiek krūtinės, tiek ir galvos srityje) padaryta galėjo būti ir daugiau, nes per tokį laiką mėlynės išnyksta. Šonkaulių lūžimai ir plaučių pažeidimai taip pat galėjo būti padaryti spaudžiant tą vietą keliais, ar užgriūnant nukentėjusįjį visu svoriu, taip pat nukentėjusiajam krentant, tačiau tokiu atveju turi būti krentama ant riboto paviršiaus (pavyzdžiui briaunos, taip pat ir ant slenksčio).

Gavus iš AB „Swedbank“ nukentėjusiojo V. Ž. sąskaitos išrašą matyti (b.l. 78-79 T. 1), kad 2010-07-15 6.33 val., bankomate adresu Pramonės pr. 29, grynais pinigais paimta 3000 Lt, o pateiktose nuotraukoje, kaip asmuo, paėmęs šiuos 3000 Lt, atpažįstamas kaltinamasis T. M. (b.l. 80 T. 1).

Liudytoja J. M. taip pat patvirtino, kad jai parodytose nuotraukose asmuo, prie bankomato nuimantis pinigus (b.l. 80 T. 1), yra jos sūnus (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. 867236216 ir kuriuo naudojosi kaltinamasis T. M., matyti, kad nusikaltimo įvykdymo naktį, tai yra 2010-07-15, nuo 3.07 val. iki 5.54 val. šis mobiliojo ryšio telefonas 31 kartą jungėsi prie TELE-2 operatoriaus bokšto Nr. 206, esančio Drobės g. 66, Kaune, kurio veikimas dengia ir nusikaltimo įvykdymo vietą, tai yra butą, esantį(duomenys neskelbtini) . Be to, matyti, kad 2010-07-15, nuo 0.25 val. iki 16.59 val. T. M. su O. Ž. 33 kartus vienas kitam skambino bei siuntė trumpąsias žinutes, iš kurių 20 kartų – laikotarpiu nuo 4.10 val. iki 6.35 val. Taip pat T. M. 2010-07-15, tarp 11.56 val. ir 16.37 val. telefonu bendravo ir su R. M. (b.l. 190-198 T. 1, b.l. 7-8 T. 2).

Kratos metu (b.l. 75-76 T. 2) kaltinamojo R. M. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasti trys cigaro formos kvepalų buteliukai.

Nukentėjusysis A. Ž. parodymų atpažinti metu (b.l. 137-141 T. 2) atpažino metalinę grandinėlę, cigaro formos kvepalų buteliukus, kaip daiktus, kurie buvo pagrobti iš jo tėvo V. Ž. buto.

Liudytojas L. N., parodymo atpažinti metu, atpažino kaltinamąjį R. M. kaip asmenį, kurį, grįždamas iš darbo, sutiko namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje (b.l. 162-165 T. 2).

Kaip matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b.l. 179 T. 2), atvykusiems medikams V. Ž. nurodė, kad jį sumušė ir surišo nepažįstami vaikinai.

Parodymo atpažinti metu V. J. iš jai parodytų laikrodžių, atpažino vieną laikrodį, kuris priklausė V. Ž.. Atpažintas laikrodis kratos metu paimtas iš kaltinamojo R. M. buto (b.l. 187-189 T. 2).

Kaltinamieji R. M. ir O. Ž. iš jiems parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino T. M. kaip asmenį, kurio iniciatyva buvo apiplėštas V. Ž. ir kuris jiems atnešė kojines (kaukes), pirštines, lipnios juostos sąvaržas bei 2010-07-15 ryte parodė butą, kuriame gyvena vyras, kurį reikia apiplėšti (b.l. 68-72, 106-110 T. 3).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis O. Ž. nurodė (tai patvirtina filmuota medžiaga), kad 2010-07-15 naktį T. M. jį ir R. M. iš bendrabučio (duomenys neskelbtini) pėsčiomis vedė link nukentėjusiojo V. Ž. gyvenamos vietos. Taip pat O. Ž. paaiškino, jog T. M., be to, parodė namą (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį trečiame namo aukšte, durys dešinėje pusėje, kur gyvena minėtas žmogus. Kaltinamasis paaiškino ir tai, kad jie su R. M., užsidėję pirštines laukė nukentėjusiojo, o šiam išėjus iš buto, jau užsidėję ir kaukes, jį įstūmė atgal į butą, o buto duris užrakino. V. Ž. jis reikalavo atiduoti piniginę, tačiau nukentėjusysis šaukdamas išbėgo į balkoną. O. Ž. parodė ir paaiškino, kad balkone V. Ž. ranka užčiaupė burną bei parvertė jį ant grindų (balkono). Parvertus laikė V. Ž., po to įtempė nukentėjusįjį į kambario vidų ir jį laikė, o tuo metu R. M. vyrui surišo kojas ir rankas, po to kojas pririšo prie rankų, lipnia juosta užklijavo nukentėjusiajam burną. Ant surišto vyro dar užmetė lovos užtiesalą. R. M. tuo metu paėmė keturis kvepalų buteliukus, piniginę, nusegė grandinėlę nuo kaklo, taip pat rankinį laikrodį. Be to O. Ž. paaiškino, kad piniginę jie atidavė T. M. (b.l. 124-125 T. 3).

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tai yra plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. BK 180 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o pagal šio straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas plėšimą įvykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Kaltinamieji iš esmės pripažįsta įvykdę plėšimą. Iš jų parodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo iniciatoriumi buvo T. M., kuris vienintelis pažinojo V. Ž., žinojo jo gyvenamąją vietą, taip pat vienintelis žinojo ir nukentėjusiojo mokėjimo kortelės PIN kodą. Nors T. M. ir neigia, kad būtent jis kitiems kaltinamiesiems nurodė namo, kuriame gyveno V. Ž., aukštą ir butą bei jiems liepė į šį butą įstumti V. Ž., tačiau šias aplinkybes patvirtino apklausiamas R. M., taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas O. Ž.. Be to, abu kaltinamieji tą patį nurodė ir T. M. atpažinę iš jiems parodytų nuotraukų. Nors kaltinamasis O. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pakeitė parodymus bei nurodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nėra teisingi, kadangi jie duoti spaudžiant policijos pareigūnams, teismas remiasi būtent šiais, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais, O. Ž. parodymais. Visų pirma, kaltinamasis šiuos parodymus detaliai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (yra ir filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad O. Ž. pats, niekieno neverčiamas detaliai aiškina ir rodo įvykio aplinkybes), šie jo parodymai sutampa su kito kaltinamojo, R. M., parodymais, be to, namas Mažoji g. 1 yra keturių aukštų, dviejų laiptinių, todėl nežinant nei laiptinės, kuriame buvo V. Ž. gyvenama vieta, nei aukšto, kuriame yra butas, vienintelis būdas laukti nukentėjusiojo būtų buvęs lauke, prie namo. Tuo tarpu, kaip matyti iš jų pačių parodymų, taip pat liudytojo L. N. parodymų, kaltinamieji laukė būtent toje laiptinėje, kur gyveno nukentėjusysis V. Ž., o R. M. ir prie pat V. Ž. buto durų. Dar daugiau, kaltinamųjų turėtos priemonės – pėdkelnės (naudotos kaip kaukės), pirštinės, lipni juosta, sąvaržos, virvė, kaip tik ir yra reikalingiausios (saugiausia jas naudoti) bute, kur su pirštinėmis nepaliksi pirštų anspaudų, niekas iš pašalinių negalės jų pamatyti su pėdkelnėmis ant galvų, niekas nepamatys surišto ir palikto nukentėjusiojo ir nepadės jam išsilaisvinti, kas yra labai svarbu, norint, kad nebūtų užblokuota mokėjimo kortelė iki to laiko, kol jie nenusiims grynųjų pinigų. Be to, ir patys kaltinamieji apklausiami nurodė, kad surišti V. Ž. reikėjo (taip jiems liepė T. M.), kad jis negalėtų paskambinti ir užblokuoti banko sąskaitos. Tuo tikslu O. Ž. netgi paslėpė (taip jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui) už lovos ir nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną (būtent ten jį ir rado liudytoja J. K.). Kolegija laiko įrodyta ir tai, kad būtent T. M. davė kitiems kaltinamiesiems nusikaltimo padarymo priemones: virvę, lipnią juostą, moteriškas pėdkelnes, sąvaržas. Tai patvirtino R. M., taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei parodymų patikrinimo vietoje metu ir O. Ž. (kaip jau minėta anksčiau, netikėti tais parodymais kolegija neturi pagrindo). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu O. Ž. ir nurodė, kad visas šias priemones turėjo ir pasiėmė jis pats, tačiau kolegija atmeta tokį jo tvirtinimą dėl to, kas anksčiau paminėta, be to, neįtikėtina, kad nepilnametis asmuo, kuris, kaip jis pats tvirtina, neturi pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienu metu turės namuose ir dvejas moteriškas pėdkelnes, ir kelis rulonus lipnios juostos, plastikines sąvaržas, darbines pirštines (irgi dvejas), virvę. Be to, minėti R. M. ir O. Ž. parodymai patvirtina ir tai, kad būtent nusikaltimo organizatorius T. M. jiems nurodė įstumti nukentėjusįjį V. Ž. į butą, kuriame jis gyvena, ten jį surišti ir palikti.

Teismų praktikoje fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, fizinės jėgos panaudojimas prieš nukentėjusįjį, siekiant nugalėti jo pasipriešinimą, kliudymą užvaldyti svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika bus kvalifikuojama kaip plėšimas net ir tuo atveju, jei fizinio smurto poveikyje nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Šiuo atveju, kad smurtas V. Ž. atžvilgiu buvo panaudotas, nukentėjusysis patvirtino tiek medikams (užfiksuota greitosios med. pagalbos iškvietimo kortelėje), tiek savo seseriai bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, smurto naudojimą pripažino ir kaltinamasis R. M., tai patvirtina ir specialisto išvada (taip pat ir specialistas D. T.). Todėl kaltinamųjų R. M. ir O. Ž. veiksmai teisingai įvertinti kaip fizinis-smurtinis poveikis. Nukentėjusiojo surišimas ir burnos užklijavimas teisingai kvalifikuoti kaip atėmimas galimybės priešintis, kadangi dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis neteko galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui.

BK 180 str. prasme įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Šiuo atveju iš išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamieji R. M. ir O. Ž. į V. Ž. butą pateko neteisėtai prieš buvo savininko valią, įveikę kliūtis – nukentėjusiojo pasipriešinimą.

Iš ištirtų įrodymų taip pat matyti, kad siekiant įvykdyti kelis nusikaltimus, tame tarpe ir svetimo turto – piniginės pagrobimą plėšimo įsibraunant į patalpą būdu (tai yra sunkiam nusikaltimui daryti), T. M. subūrė trijų asmenų grupę, viską suplanavo, organizavo ir kuriai pats vadovavo. Nusikalstamos veikos darymo mechanizmas buvo kruopščiai apgalvotas, aptartas jo padarymo laikas, būdas, kaltinamieji pastoviai derino tarpusavyje savo veiksmus (tai matyti išanalizavus skambučių išklotines), pasitelktos reikalingos priemonės: pėdkelnės kaip kaukės, pirštinės, virvė, lipni juosta, sąvaržos (taip pat panaudotos maskuojamos priemonės – akiniai, šalikas, kepurė T. M. paimant iš bankomato pinigus). Grupės nariai pasidalijo pagrobtus pinigus. Kiekvienas jų suprato, jog daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo. Be to, šioje grupėje teisingai, kaip organizatoriaus, išryškintas T. M. vaidmuo, kuris ir inicijavo šį nusikaltimą. Taigi, išvardytų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltininkai veikė ne kaip paprasta grupė iš anksto susitarusių asmenų, o kaip organizuota grupė. Todėl pripažintina, kad T. M., R. M. ir O. Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d.

Tačiau iš kaltinimo jiems pašalinama materialinės vertės neturinčių V. Ž. darbovietės pažymėjimo ir leidimo patekti į darbovietės teritoriją pagrobimas, kadangi plėšimo dalyku gali būti tik materialią vertę turintys daiktai.

Be to kolegija pažymi, kad R. M. ir O. Ž., peržengdami susitarimo su T. M., kuriame buvo numatyta tik V. Ž. piniginės (aišku, kartu su joje buvusiais daiktais, šiuo atveju 100 Lt, elektroniniu bilietu) pagrobimas, ribas, pagrobė ir kitus daiktus: keturis kvepalų rinkinio ,,Cuba Club“ buteliukus, sidabrinę grandinėlę, vyrišką rankinį laikrodį. Tačiau toks minėtų daiktų pagrobimas, nors ir skiriasi nuo bendrai numatytos, sutartos veikos, tačiau nekeičia kėsinimosi esmės, todėl neturi reikšmės numatytos ir realizuotos veikos kvalifikavimui.

Teisingai visų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuota ir pagal BK 214 str., kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, kadangi tuo pačiu buvo įgyta (pagrobta) ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Be to, kaip nustatyta iš pačių kaltinamųjų parodymų, piniginę, kurioje buvo ir AB „Swedbank“ elektroninė mokėjimo priemonė, R. M. su O. Ž. atidavė T. M., o šis ją laikė iki to laiko, kai pasinaudodamas šia kortele iš bankomato paėmė 3000 Lt. Mokėjimo instrumento laikymas teismų praktikoje suprantamas kaip svetimo mokėjimo instrumento buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Tačiau mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas buvo padarytas vieninga tyčia, todėl papildomai (dar kartą) T. M. padarytos veikos kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d. nereikia.

Tačiau kolegija sprendžia, kad kartu vykdytojai R. M. ir O. Ž. atliko veiksmus, kurie savo pobūdžiu ir apimtimi neatitiko susitarimo turinio. Visi trys kaltinamieji buvo kaltinami ir pagal BK 302 str. 1 d., kad be kita ko pagrobė ir 150 Lt vertės V. Ž. Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei 30 Lt vertės nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę. Kad šie dokumentai po užpuolimo iš nukentėjusiojo buto dingo, patvirtino jo sūnus A. Ž.. Kaip matyti iš anksčiau šiame nuosprendyje aptartų T. M., R. M. ir O. Ž. parodymų, jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodo, kad T. M. nurodė pagrobti tik V. Ž. piniginę, kurioje nukentėjusysis nešiojosi mokėjimo kortelę. Tuo tarpu apie dokumentų pagrobimą jokios kalbos nebuvo. Kad nukentėjusysis savo asmens dokumentus laikė ne piniginėje, o kitoje vietoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino ir nukentėjusysis V. Ž.. Kaip matyti iš A. Ž. parodymų, jis iš tėvo sužinojo, kad pasas ir asmens tapatybės kortelė buvo spintelės, esančios prie televizoriaus, stalčiuje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už pačių asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką. Kartu BK 26 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia ir tai, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčios. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios nepatvirtina susitarimo buvimo, būtent toks atvejis nustatytas šioje byloje. R. M. ir O. Ž. tyčia užvaldyti V. Ž. dokumentus susiformavo staiga, ji nebuvo išankstinė. Nėra duomenų išvadai, kad susitarta buvo pagrobti bet kokius daiktus ar vertybes ir T. M. suvokė būtent tokį susitarimo pobūdį. Todėl dokumentų pagrobimas negali būti inkriminuojamas T. M., iš šio kaltinimo jis turi būti išteisintas kaip šios veikos nepadaręs (BPK 303 str. 5 d. 1p). Esant tokioms sąlygoms T. M. gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik už veikas padarytas susitarimo tarp bendrininkų ribose, t. y. už plėšimo organizuotoje grupėje padarymą ir elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimą, padarytus organizuotoje grupėje. Tuo tarpu R. M. ir O. Ž. minėtų dokumentų pagrobimas (BK 302 str. 1 d.) inkriminuotas pagrįstai. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš to, kur buvo šie dokumentai – jie buvo laikomi atskirai nuo kitų pagrobtų daiktų, stalčiuje, todėl atsitiktinai jų paimti nebuvo įmanoma. Dėl to galima daryti išvadą, kad dokumentai buvo pagrobti sąmoningai, būtent to ir siekiant. Tačiau kolegija pašalina iš kaltinimo nuorodas, kad paso vertė 150 Lt, tapatybės kortelės – 30 Lt, kadangi šie dokumentai jokios materialinės vertės neturi ir jos nesukuria.

Be to, kaip pripažino pats T. M., jis, siekdamas užvaldyti svetimą, V. Ž., turtą, panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą inicijavo finansinę operaciją – bankomate įvesdamas iš nukentėjusiojo sužinotą PIN kodą, save pateikė kaip V. Ž., tai yra teisėtą mokėjimo instrumento turėtoją, davė nurodymą kredito įstaigai išmokėti jam grynais pinigais 3000 Lt ir tokiu būdu apgavo banko operacinę sistemą bei taip užvaldė minėtą pinigų sumą. Tai patvirtino ir R. M., kuris gavo dalį 600 Lt, iš tų 3000 Lt. Iš AB „Swedbank“ gautas V. Ž. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2010-07-15 6.33 val., bankomate adresu Pramonės pr. 29, grynais pinigais paimta 3000 Lt., o iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tuo laiku iš bankomato pinigus ima būtent T. M.. Tokia kaltinamojo T. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 str., 182 str. 1 d. kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir svetimo turto užvaldymas apgaule.

Kolegijos nuomone, R. M. ir O. Ž. veika taip pat teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Pradinis šių kaltinamųjų nusikalstamos veikos tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, tarp kaltinamųjų buvo susitarimas V. Ž. įstumti į butą, jį surišti ir pagrobti nukentėjusiojo piniginę, kurioje turėjo būti ir mokėjimo kortelė. Tuo pačiu, kokios bus naudojamos priemonės šiam tikslui realizuoti, konkrečiai nebuvo aptariama ir apie tai įrodymų byloje nėra. Kaip galima spręsti iš nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklausė nuo konkrečios situacijos: nukentėjusiojo pasipriešinimo, nepaklusnumo reikalavimui perduoti turtą ir kt. Vadinasi, O. Ž. ir R. M. tyčia smurto veiksmų ir jų pasekmių atžvilgiu buvo neapibrėžta – jiems buvo priimtinos bet kokios priemonės ir bet kokios pasekmės, siekiant pasiekti tikslą – užvaldyti turtą. Tokią išvadą patvirtina byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis V. Ž. tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek greitosios medicinos pagalbos gydytojai, tiek ligoninėje savo seseriai nurodė, kad į butą įsiveržė ir jį sumušė du asmenys. Be to, jis nurodė, kad buvo mušamas ir kambaryje, ir balkone, taip pat, kad dar buvo ir spardomas bei smaugiamas. Tą patį nukentėjusysis patvirtino ir kitą dieną ligoninėje apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Liudytojas L. N. irgi patvirtino, jog matė kaip nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji, be to, jis matė ir kaip O. Ž., sėdėdamas balkone, laikė nukentėjusiojo galvą sau tarp kelių, laikė ir jo rankas, o R. M., kurio net pirštinės buvo kruvinos, mušė V. Ž.. Dar daugiau, liudytojas girdėjo ir kaip vienas kaltinamųjų, O. Ž., sakė kitam – R. M. „mušk, apsvaigink“. Mušimo garsus girdėjo ir vėliau, kai kaltinamųjų ir nukentėjusiojo jau nebebuvo balkone. Kaltinamasis R. M. pripažįsta kelių smūgių sudavimo faktą. Be to, kaltinamasis O. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir paaiškino, kad jis V. Ž. buvo ranka užčiaupęs burną, taip pat abiejų rankų delnais įsirėmęs į krūtinę, nukentėjusįjį laikė. Apžiūrėjus įvykio vietą (tai užfiksuota ir kompaktinėje laikmenoje esančiose nuotraukose), tiek balkone, tiek įvairiose buto vietose rasta daugybė kraujo dėmių. Teismo medicinos specialisto aktas, taip pat specialistas D. T. patvirtino, kad V. Ž. mirtį sukėlė stiprus krūtinės sumušimas su VI-X šonkaulių lūžiais, pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimai, taip pat, kad nukentėjusiajam buvo padaryti ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, stipriai sužaloti ausų kaušeliai (reikėjo net siūti (b.l. 33 T. 1)). Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus tik kelioms minutės, kai iš jos pasišalino kaltinamieji (L. N. tvirtinimu). Jie, o taip pat ugniagesiai-gelbėtojai ir rado stipriai sužalotą nukentėjusįjį V. Ž.. Taigi niekas kitas, apart R. M. ir O. Ž., sužaloti nukentėjusiojo negalėjo, visi V. Ž. padaryti sužalojimai atsirado dėl smurtinių tyčinių bendrų kaltinamųjų veiksmų. Kolegija atmeta kaltinamųjų aiškinimą, kad krūtinę V. Ž. susižalojo krisdamas šia vieta ant stalo bei balkone ant slenksčio. Visų pirma apie tai, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ant stalo kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, nors davė gana išsamius ir nuoseklius parodymus bei juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (O. Ž.), iš viso neminėjo, ši versija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o tai verčia abejoti tokių parodymų tikrumu. Be to, kaltinamieji, nors ir tvirtindami, kad V. Ž. buvo nukritęs ant balkono slenksčio, tačiau nurodo, kad į slenkstį jis trenkėsi galva (ką patvirtintų toje vietoje rastos gausios kraujo dėmės). Juolab, kad ir nukentėjusysis pasakodamas įvykio aplinkybes (tiek medikams, tiek policijos pareigūnams, tiek savo seseriai) niekada neminėjo, kad jis krito, o visada aiškino, kad buvo mušamas rankomis, spardomas.

Toks R. M. ir O. Ž. elgesys, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, jų kiekis, vietos, kuriose buvo padaryti sužalojimai, neabejotinai rodo, kad kiekvienas iš kaltinamųjų suvokė, jog naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, kad smurtas naudojamas kelių asmenų bendrais veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Taigi kaltinamieji suvokė bendrai daromos veikos pavojingumą, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja gyvybės atėmimo procese. Apie R. M. ir O. Ž. suvokimo turinį daug pasako ir jų elgesys po nusikaltimo padarymo. Jie palieka stipriai sužalotą nukentėjusįjį V. Ž. (kad brolis buvo taip sumuštas, jog jo buvo neįmanoma pažinti nurodė J. K.) surištą (ir surištą taip, kad jis neturėjo jokių galimybių išsilaisvinti) bute, užrakinę iš lauko pusės duris, nesirūpindami apie pagalbos jam suteikimą.

Kolegijos nuomone, esant tokiems anksčiau paminėtiems kaltinamųjų veiksmas, jie abu, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko, atsako pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Teismų praktikoje susiformavusi nuomonė, kad nužudymas laikomas padarytu dėl savanaudiškų paskatų tada, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Tokios paskatos kaltininkui gali būti kilę iki nužudymo pradžios arba jos gali atsirasti kėsinimosi į gyvybę metu. Šioje baudžiamojoje byloje anksčiau išanalizuoti ir įvertinti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog V. Ž. buvo nužudytas siekiant pasisavinti jo turtą. Todėl R. M. ir O. Ž. bendrai padaryta veika kvalifikuota teisingai, kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Kadangi O. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, taip pat atsižvelgiama ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis T. M. buvo organizuotos grupės lyderis ir organizatorius, sunkaus nusikaltimo (numatyto BK 180 str. 3 d.) sumanytojas, būtent jis, sužinojęs V. Ž. turimos elektroninės mokėjimo priemonės PIN kodą, sugalvojo ją pagrobti ir užvaldyti nukentėjusiojo sąskaitoje buvusius pinigus. Jis charakterizuojamas neigiamai, niekur nesimokė ir nedirbo, ne kartą teistas. Jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jis vėl padarė nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų. Taigi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Taip pat atsižvelgiama ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo – jis dėl savo elgesio nesigailėjo, jo kritiškai nevertino. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. M. turi du mažamečius vaikus, tuo pačiu pažymint, jog ši aplinkybė naujų nusikalstamų veikų kaltinamajam daryti nesutrukdė.

Kaltinamasis R. M. yra jauno amžiaus, nusikaltimų padarymo metu mokėsi Kauno maisto pramonės mokykloje, kurios pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 94 T. 3). Kaltinamasis vieną kartą teistas bei vieną kartą baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą. Atsižvelgtina ir į tai, jog nusikaltimą jį įtraukė T. M., tačiau vykdant plėšimą jis buvo aktyvus, dėl ko buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės.

Kaltinamasis O. Ž. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairių teisės pažeidimų padarymą, ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę charakterizuojamas neigiamai, kaip nepaisantis priimtų elgesio taisyklių, nereaguojantis į taikomas poveikio priemones (b.l. 197-198 T. 3). Visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, šį labai sunkų nusikaltimą jis padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo.

Dėl viso to, kas paminėta, R. M. ir O. Ž. (atsižvelgiant ir į BK 90 str. 5 d.) skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra artimas vidurkiui. T. M. skirtinos bausmės didesnės negu vidurkis arba artimesnės maksimaliam sankcijoje numatytos bausmės terminui.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys 7077,01 Lt sumai dėl padarytos turtinės žalos ir 100000 Lt sumai – dėl neturtinės žalos.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodo, kad palaidojo savo tėvą, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l. 150-155 T. 2) matyti, kad laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui civilinis ieškovas išleido 3852 Lt. Ši suma pagrįsta dokumentais ji nėra per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat A. Ž. pateikė sąskaitas (b.l. 157-158 T. 2), kad 225,01 Lt jam kainavo išlaužtų balkono durų remontas ir rakto pagaminimas. Teismas sutinka, kad šios išlaidos buvo reikalingos, atstatant į buvusią padėtį nukentėjusiojo butą. Be to, 3000 Lt prašo priteisti, kadangi ši suma buvo pagrobta iš jo tėvo V. Ž. sąskaitos. Dėl išdėstytų motyvų civilinio ieškovo reikalavimas dėl padarytos turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. 3225,01 Lt solidariai turi būti priteista iš visų trijų kaltinamųjų, o likusi suma – 3852 Lt solidariai priteistina iš kaltinamųjų R. M. ir O. Ž. (CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d., 6.291 str.).

Taip pat A. Ž. prašo atlyginti ir jam padarytą neturtinę žalą – 100000 Lt. Nurodo, kad dėl tėvo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tačiau teismų praktikoje ši norma aiškinama sistemiškai su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) ir pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Šioje byloje nustatyta, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo artimi, jie palaikė glaudžius ryšius. Be to, artimus jo santykius įrodo ir tai, kad būtent nukentėjusysis laidojo V. Ž.. Kolegija sutinka, jog A. Ž. dėl netikėtos smurtinės savo tėvo netekties patyrė didžiulius išgyvenimus, skausmą, depresiją. Taigi neturtinė žala ieškovei turi būti priteista (solidariai iš R. M. ir O. Ž., kadangi būtent jie kalti dėl V. Ž. mirties). Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, 100000 Lt suma mažintina iki 50000 Lt.

Byloje taip pat pareikštas Valstybinės ligonių kasos 5169,88 Lt dydžio civilinis ieškinys. Kaltinamiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl patirtų traumų buvo gydomas VšĮ „KMUK“. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo. Ši padaryta turtinė žala neatlyginta. Žalos dydį patvirtina rašytiniai įrodymai – gydymo paslaugų apskaitos kortelės (b.l. 108-110 T. 1). R. M. ir O. Ž., neteisėta veika padarę žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos dėl to turėtas išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str., 182 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

pagal BK 180 str. 3 d. 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 214 str. 1 d. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 215 str. 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 182 str. 1 d. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p paskirtas bausmes pagal BK 180 str. 3 d. ir BK 214 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 9 metams laisvės atėmimo apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 9 metus laisvės atėmimo. Taip pat, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. ir BK 182 str. 1 d. ir subendrintą bausmę paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis šias apėmimo būdu subendrintas bausmes, taip pat galutinę subendrintą bausmę paskirtą 2011-03-10 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės – 9 metų laisvės atėmimo iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-12. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-03-31 iki 2009-04-01 ir nuo 2010-07-22 iki 2012-03-12.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. T. M. išteisinti, kadangi jis nepadarė šios nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 punkte ir paskirti bausmes:

pagal BK 180 str. 3 d. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 214 str. 1 d. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 302 str. 1 d. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 129 str. 2 d. 9 punktą 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-12. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-07-20 iki 2012-03-12.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

O. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 punkte ir paskirti bausmes:

pagal BK 180 str. 3 d. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 214 str. 1 d. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 302 str. 1 d. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 129 str. 2 d. 9 punktą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p, 2 p paskirtas bausmes, o taip pat subendrintą bausmę, paskirtą 2010-12-22 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-12. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2010-07-16 iki 2012-03-12.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. M., R. M. ir O. Ž. nukentėjusiojo A. Ž. naudai 3225,01 (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis litus vieną centą) Lt padarytą turtinę žalą. Taip pat solidariai iš R. M. ir O. Ž. priteisti 3852 (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du) Lt A. Ž. naudai padarytai turtinei žalai atlyginti ir 50000 (penkiasdešimt tūkstančių litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš R. M. ir O. Ž. 5169,88 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo V. Ž. gydymą.

Daiktinius įrodymus, popieriaus lapą su avalynės atspaudų pėdsakais, cigaretę, tamponą su nuopjova, laikraštį, septynis plastikinius dirželius (sąvaržas), virvę ir tris jos dalis, lipnios juostos ritinėlį, kartoninį ritinėlį, lipnių juostų gumulą, V. Ž. drabužius (kelines, kojines, marškinėlius, basutes, kompaktines plokšteles, R. M., O. Ž., T. M., D. D. lyginamuosius pavyzdžius biologiniam tyrimui, akinius su dėklu, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI 351451205968050, dvi SIM korteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, R. M. sportbačius – grąžinti nuteistajam. Kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuotas O. Ž. parodymų patikrinimas vietoje, palikti prie bylos.

R. M. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).