Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

išnagrinėjęs V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nevykdė muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir kliudė veiksmais ir žodžiais (bet kokia forma) jiems atlikti savo pareigas, o būtent:

jis, 2013 m. gegužės 9 d. tuo, kad jis, 2013 m. gegužės 9 d., apie 11 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-ir automobilis) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ,,žaliuoju“ kanalu, taip veiksmu deklaravo jokių prekių, kurioms yra taikomas draudimas ar apribojimas, negabenantis ir kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus muitinės pareigūno reikalavimus pateikti dokumentus, atidaryti visas automobilio duris ir tokiu būdu kliudė muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas, pradėjo įžeidinėti, konfliktavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau-ir VSAT) pareigūnais.

Po to kai automobilis buvo nukreiptas į detalaus tikrinimo angarą atsisakė žodžiu deklaruoti kiek ir kokių prekių gabena, triukšmavo, gąsdino, kad skambins į Muitinės departamentą norėdamas tokiu būdu paveikti muitinės pareigūną ir tokiu būdu kliudė muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas, tuo pažeisdamas 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 40, 41 str. ir 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 3 d. 1, 2, 3, 5 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 str. 1 d.

V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-05-09 atvyko į Lavoriškių kelio postą. Nepravažiavus ženklo „Užgesinti variklį“ prie jo priėjo muitinės darbuotoja ir liepė užgesinti variklį. Taip ir padarė. Ji išėjo, jis paklausė, kodėl muitinės darbuotoja taip nemaloniai su jo elgiasi ir kalba kaip su draugu, net nepasisveikina. Ji atsakė, kad pasisveikino, po ko išėjo tikrinti kitą automobilį. Ji jo dokumentų nepaėmė, todėl jis priėjo prie jos ir paklausė ar ji jo automobilį tikrins. Ji liepė grįžti atgal. Po to priėjo muitinės darbuotojas prie jos ir kažką pasakė. Tas darbuotojas priėjo prie jo ir paklausė „kokios problemos“. Atsakė, kad jokių. Jie prisikabino prie jo, nes jis paprašė jos darbo ženklo. Priėjo kitas VSAT darbuotojas, patikrino jo dokumentus. Prasidėjo ginčas. Atėjo kitas darbuotojas ir pasiūlė gražiai skirstytis. Jis pasakė, kad nori sužinoti tos darbuotojos darbo pažymėjimą ir numerį. Priėjo viršininkas, jie susinervavo. Po to nuvarė jo mašiną į angarą ir patikrino jo mašiną. Jis nuėjo rūkyti, kai grįžo, tai pamatė, kad muitininkas landžiojo po jo asmeninius daiktus. Dėl to supyko, jie nieko nerado mašinoje. Po to atvyko VSAT pareigūnai ir nuvežė į rentgeną mašiną. Ten irgi nieko nerado ir jį paleido. Mano, kad netrukdė atlikti pareigūnams savo pareigas. Nebuvo užstojęs savo mašinos, stovėjo šone. Kitu būdu irgi netrukdė jiems. Pareigūnus neįžeidinėjo. Konfliktavo jie su juo, o ne jis su jais. Jie nusinervavo, kai paprašė muitininkės žetono ar darbo pažymėjimo. Nuo to momento ir prasidėjo konfliktas. Angare patikrinimo metu taip pat netrukdė pareigūnams. Tikrino atrodo Č., klausė ar veža kažką uždrausta. Atsakė, kad ne, kad veža tik leistiną kiekį cigarečių ir butelį (b.l. 2, 28-30).

Liudytoja J. D. parodė, kad V. K. įvažiavo į žalią kanalą. Jis privažiavo prie kelio posto ir sustojo. Matė, kaip jis konfliktavo su kitais pareigūnais. Priėjo prie jo ir paprašė dokumentų. Jis pradėjo šaukti ant jos kas ji tokia, prašė jos ženklo, tada jis pakvietė pamainos viršininką. Po to jo paprašė nuvažiuoti į angarą patikrinimui, nes iš patirties žinojo, kad tokie konfliktuojantys žmonės gali vežti kažką nelegalaus ir tokiu būdu vengia patikrinimo. Ji patikrinimo metu vykdė muitinės pareigūno pareigas. Įtarimas, kad jis veža kažką nelegalaus išėjo iš to, kad jisai konfliktavo. Informacija, kad jisai gali vežti kontrabandą, nedisponavo. Vienintelis pagrindas- jo neadekvatus elgesys. Suvokė, kad jisai tuo siekia, kad muitin4s ir pasienio pareigūnai paviršutiniškai atliktų savo pareigas. Pareikalavo jo dokumentų. Šis reikalavimas buvo teisėtas. Jis turėjo pateikti techninį pasą ir asmens dokumentus. Asmeniškai prašė jo pateikti dokumentus ir atidaryti bagažine su šoninėmis durimis. Jis atidarė bagažinę ir greitai ją uždarė. Taip pasielgė ir su durelėmis. Buvo uniformuota ir su skiriamaisiais ženklais. Iš jų galima akivaizdžiai suprasti, kad ji pasienietė. Tuo metu neturėjo ženklo, nes jis buvo ant striukės, kurį buvo kabinete. Turėjo pažymėjimą. V. K. kategoriškai atsisakė rodyti dokumentus, atidarė automobilio duris, po to iš karto jas uždarė, taip trukdė patikrinti automobilį. Jis tik šaukė ant jos. Jis kliudė atlikti savo pareigas jai ir kitiems pareigūnams. Jis angare kliudė atlikti pareigūnams savo pareigas (b.l. 5-6, 26, 30-31).

Liudytojas R. Čiulada parodė, kad jis atėjo tuo metu kai V. K. buvo nukreiptas detaliam patikrinimui į muitinės angarą. Paklausė ar jisai kažką veža. V. K. atsakė, kad vežą ką jie mato, nesakė žodžiais ką veža. Stovėjo salone kuro talpa. Paprašė ištraukti talpą ir parodyti kiek yra kuro. V. K. atsakė „tau reikia, tu ir trauk“. Buvo patikrinimas mašinos iš priekio. V. K. sėdėjo šalia ir norėjo rūkyti. Jis pasakė, kad tai draudžiama daryti. Paėmė baltarusišką deklaraciją, V. K. atėmė ją ir pasakė, kad tai ne jo reikalas ir tai jo asmeniniai daiktai. V. K. elgesys buvo įžūlus ir iššaukiantis. Jis nevykdė jo reikalavimus, o būtent nedeklaravo prekių, liepė pačiam žiūrėti kurą. Kliudymas atlikti darbą pasireiškė tik dėl deklaracijos. Jis nedavė jam jos pažiūrėti. Pagal taisykles iš pradžių žmogus kai atliekamas muitinės patikrinimas turi atsakyti ką veža, o ne sakyti- „ką matai“. Po to muitinės pareigūnai turi įsitikinti tuo (b.l. 4, 26, 31-32).

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo darbo vietoje pasieniu pareigūnu. Kolegė D. S. paskambino ir pranešė, kad yra konfliktuojantis pilietis ir paprašė pagalbos. D. S. sakė, kad pilietis nepateikia dokumentų ir neišjungia variklio. Atėjo ten, paprašė V. K. dokumentus kuris juos pateikė. Apžiūrėjo mašiną, patikrino kas jam priklauso. Perdavė muitinės pareigūnei jo dokumentus. Tarp jos ir V. K. vyko konfliktas. Buvo daug įžeidinėjančių žodžių į muitines pareigūnę J. D. ir V. K. nevykdė D. S. reikalavimų pateikti dokumentus, patikrinti mašiną. Iš uniformos galima suprasti, kad jis pasienietis. Užrašų uniformoje nėra. Prisistatyti jie neįpareigoti normatyviniais aktais. Žmogus atvažiuoja į pasienį ir žino, kad jį turi patikrinti. Ženklas privalomas. Jei pareigūnas jo neturi, tai žmogus gali prašyti tarnybinio pažymėjimo (b.l. 8, 26, 32).

Liudytojas M. B. parodė, kad V. K. paprašė jo paliudyti šioje byloje. Tą dieną stovėjo Lavoriškių pasienio poste. Stovėjo už V. K. žaliame kanale. V. K. automobilis kiek pamena buvo prie ženklo „Stop“. Prieš jį dar stovėjo automobilis. Prie jo priėjo pasienio darbuotoja, atidarė vairuotojo duris, kažką pasakė, uždarė duris ir nuėjo. Jų pokalbio negirdėjo. Pareigūnė tuo metu neapžiūrinėjo automobilio. Po kokių 2 min. atrodo ta pati pareigūnė priėjo prie jo patikrinti jo dokumentus. Atrodo V. K. su pareigūne pykosi. Fiziškai ir žodžiais jis netrukdė tikrinti automobilį. Jis pats atidarinėjo bagažines duris (b.l. 26, 32-33).

Liudytoja D. S. parodė, kad 2013-05-09 ji dirbo 3-4 darbo vietoj, kur tikrinami lengvosios ir krovininės mašinos. Padėjo prižiūrėti kolegai darbo vietą, nes buvo didelis srautas. Priėjo prie piliečio V. K. ir paprašė užgesinti variklį. Jis dar nebuvo privažiavęs prie tikrinimo vietos, todėl paprašė privažiuoti ten. Priėjus prie jo, V. K. sėdėjo sudėjęs rankas, dokumentai gulėjo ant sėdynės, ir sakė ,,kodėl aš tau turėčiau rodyt dokumentus“. Tada ji nuėjo tikrinti kito piliečio, V. K. atbėgo prie jos su tušinuku jis pradėjo užsirašinėti jos numeriuką, nes asmeniškai jam neprisistatė, nors neprivalo to daryti. Ji paskambino A. G., kad ateitų tikrinti, nes pilietis jai nepateikia dokumentų. Po to per langą matė, kaip vyko konfliktas tarp muitinės pareigūnės ir asmens. Ant jos uniformos buvo ženklas - ant marškinių buvo antpečiai. Iš aprangos matosi, jog ji pasienietė. PKP taisyklės reglamentuoja, kad ji neprivalo prisistatyti. Yra numatyta, kad ji privalo pareikalauti dokumentus. V. K. jai dokumentų nedavė, padėjo ant keleivio sėdynės. Pareikalavus atidaryti bagažinę, jis nevykdė jos reikalavimų. Po to kolegė papasakojo, jog V. K. atsisakė atidaryti bagažinę, o kai buvo paprašyta nuvažiuoti į angarą jis nevykdė reikalavimų (b.l. 7, 41-43).

V. K. (V. K.) kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta įvykio vietos vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-8, 10-11, 15-20, 42).

Teismo posėdyje buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kuri buvo nufilmuota 2013-05-09 Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste įmontuota laiko vaizdo kamera tuo metu kai V. K. (toliau-ir asmuo) vyko per šį postą. Vaizdas užfiksuotas tuomet, kai vyksta V. K. ir jo automobilio muitinis patikrinimas. Medžiagoje po kaire yra šio posto tarnybinės patalpos. Atvyksta asmens automobilis, prie jo ateina valstybės sienos pareigūnė, matosi, kad kažko klausia. V. K. išeina paskui ją ir grįžęs atsisėda į automobilį. Automobilio Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui prieina muitinės pareigūnė prie V. K., paduoda jis dokumentus. Atidaro bagažinę, matosi, jog vyksta pokalbis tarp V. K. ir muitinės pareigūnės. Matosi, kad V. K. kažką įnirtingai aiškina. Pokalbis vyksta prie atidaryto automobilio bagažinės dangčio. Muitinės pareigūnė nori patikrinti automobilį, asmuo atidaro dešinės pusės duris, ir pareigūnei priėjus jis užtrenkia duris. Atsiranda pasienio pareigūnas. Duris vėl yra atidarytos. Vyksta pokalbis, tuo metu durys visą pokalbį yra atidarytos. Muitinės pareigūnė įlindo į automobilį, pažiūrėti saloną. Durys yra uždaromos automobilis išvyksta į tikrinimo angarą.

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 3 d. 1, 2, 3, 5 punktų nuostatomis, muitinės pareigūnas turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, reikalauti, kad asmenys sudarytų muitinės pareigūnams sąlygas gabenamoms prekėms ir transporto priemonėms patikrint ir iš asmenų deklaruoti prekes.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 13.3. punkte numatyta muitinės pareigūno pareigą reikalauti iš asmens kertančio valstybės sieną, muitiniam tikrinimui būtinos informacijos.

Asmens, kertančio valstybės sieną pareigos pateikti patikrinti vairuojamą transporto priemonę, patikrinimą muitinės pareigūno ir pasieniečio reikalavimu bei atsakyti į tokių pareigūnų pateiktus klausimus susijusius su vykimu per valstybės sieną numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.4., 46.7. punktuose (toliau-ir nutarimas) ir Bendrijos muitinės kodekso 40, 41 straipsniuose (toliau-ir kodeksas).

Vaizdo įrašas, liudytojo M. B., J. D., R. Č., A. G. parodymai kiti bylos surinkti ir išanalizuoti įrodymai paneigia V. K. paaiškinimus teisme dėl tuo, kad jis netrukdė atlikti pareigų ir ne jis konfliktavo su minėtais pareigūnais, o jie su juo.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. K. kaltę neprisipažino dėl inkriminuoto pažeidimo, pažeidimas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną ir pasirinkęs žaliąjį kanalą V. K. veiksmu muitinės pareigūnams deklaravo, kad negabena jokių prekių, kurioms yra taikomas muitinis draudimas ar apribojimas, tačiau muitinės pareigūnei J. D. priėjus patikrinti dokumentus atsisakė juos parodyti, kabinėjosi prie jos, kad ji neturi ant uniformos ženklo ir jam neprisistatė, su ja konfliktavo.

Nors V. K. atidarė automobilio bagažinės dangtį, tačiau stovėdamas po šio dangčiu V. K. daugiau negu 1, 5 minutės laiką gestikuliuodamas kažką aiškino muitinės pareigūnei J. D.. Vėliau, V. K. atidarė automobilio dešinės pusės galines duris, tačiau šiai pareigūnei bandant pažvelgti į automobilio saloną, staigiai uždarė duris. Vėliau V. K. vėl atidarė minėtas duris, tačiau toliau tęsė aiškinimą su muitinės pareigūne J. D. ir priėjusiu VSAT pareigūnu A. G.. Muitinės pareigūnė J. D. į automobilio salono vidų pro galines automobilio duris turėjo galimybę pažvelgti tik 3 sekundes, kol V. K. priėjęs vėl jas uždarė, todėl ji neturėjo galimybės apžiūrėti automobilį tiek laiko, kiek jos manymu reikėjo. Šiuo atveju ne muitinės pareigūnė J. D. rinkosi kiek laiko ir ką automobilyje žiūrėti, o turėjo tenkintis tuo, kiek V. K. jai leido ką ir kiek laiko apžiūrėti ir teismo manymu, V. K. tokiais veiksmais neįvykdė nutarimo 46.7. punkte nurodytos pareigos pateikti patikrinti automobilį.

V. K. veiksmai kurie pasireiškė, kad po aiškinimais su pareigūnais pastarasis buvo atidaręs automobilio duris ir muitinės pareigūnė J. D. turėjo trumpai žvilgtelėti į jo salono vidų, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes šiuos teisėtus muitinės pareigūnės reikalavimus jis turėjo vykdyti iš karto.

Priešingai V. K. gestikuliuojantys aiškinimai su pareigūnais kai vyko jo muitinis ir pasienio patikrinimai įrodo, kad V. K. pradėjo įžeidinėti, konfliktavo su VSAT pareigūnais ir teismo manymu vertinami kaip kliudymas muitinės pareigūnei J. D. atlikti savo pareigas ir sutrikdė normalų muitinės posto darbą, kadangi už V. K. automobilio eilėje stovėjo ir laukė tokio patikrinimo kiti asmenys esantys kituose automobiliuose.

Į muitinės pareigūno R. Č. teisėtus reikalavimus detalaus automobilio tikrinimo metu V. K., neįvardino gabenamų daiktų, o atsakė: „ką matote“, nepaėmė iš salono buvusios kuro talpyklos ir nepadavė apžiūrai, neįvykdė minėtų pareigų numatytų ankščiau paminėtuose nutarime ir kodekse.

Iš bylos duomenų matyti, kad vykdydama savo pareigas patikrinti dokumentus muitinės pareigūnė paprašė pateikti dokumentus, tačiau V. K. atsisakė tą daryti, motyvuodamas tuo, kad pareigūnė jam neprisistatė, neturėjo ant uniformos ženklo.

V. K. neneigia aplinkybių, jog jis atsisakė pateikti dokumentus, nes pareigūnė su jo elgėsi nemandagiai, neprisistatė ir neturėjo žetono ant uniformos.

Lietuvos muitinės pareigūnų uniforma (toliau-ir uniforma) – tai skiriamaisiais ženklais dekoruoti vienodos formos drabužiai. Uniformą sudaro: skiriamieji ženklai, drabužiai, galvos apdangalai, uniformos priedai ir avalynė. Muitinės pareigūno rangą ir klasę galima atpažinti iš antpečių. Kai parodė liudytoja J. D. tikrinimo metu ji, nors neturėjo ženklo, bet buvo uniformuota ir su skiriamaisiais ženklais. Iš jų galima akivaizdžiai suprasti, kad ji yra muitinės pareigūnė, todėl V. K. duotas paaiškinimas teisme dalyje, kad jis negalėjo suprasti kas atlieka muitinį patikrinimą atmestinas kaip nepagristas.

V. K. nurodė, kad netrukdė atlikti pareigūnams savo pareigas, nebuvo užstojęs savo mašinos, pareigūnus neįžeidinėjo, konfliktavo jie su juo, o ne jis su jais, teismas šią poziciją vertina kaip jo gynybinę, siekiant išvengti išsamaus muitinės kontrolės patikrinimo ir atsakomybės už inkriminuotą pažeidimą.

Teismo manymu V. K. privalėjo paklusti pasienio ir muitinės pareigūnų teisėtiems nurodymams ir netrukdyti jiems atlikti tarnybinių pareigų, o apie pastebėtus poste trukumus informuoti Muitinės departamentą arba VSAT po šiame poste atliktos aptikrinimo pabaigos.

V. K. subjektyvus manymas, jog muitinės pareigūno reikalavimai yra neteisėti niekaip nepateisina ir nepaneigia jo atliktų veiksmų neteisėtumo pobūdžio. Nepaklusimas teisėtiems muitinės pareigūno reikalavimams, patvirtintas įrodymų visuma, todėl V. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 208 str. 1 d.

V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, V. K. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, todėl nesant jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas ir kliudymas jiems atlikti savo pareigų truko neilga laika ir nepadarė esminės žalos šio posto darbui, byloje V. K. asmenybę neigiančių duomenų nėra, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali piniginė nuobauda (b.l. 46-48).

Nutarimui įsiteisėjus 2 kompaktinės laikmenos su įvykio vietos vaizdo įrašu ir vaizdo įrašo peržiūros programa laikytinos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 18, 49).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d. ir skirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimui įsiteisėjus 2 kompaktines laikmenas su įvykio vietos vaizdo įrašu ir vaizdo įrašo peržiūros programa laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.