- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-108-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-108-71/2011
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00588-2010-8
NUTARTIS
2011 m. birželio 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. Z. (tomas 1, b.l. 47 ), atsakovui E. B., atsakovo atstovui advokatui G. B. (tomas 1, b.l. 50 ),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui E. B. bei trečiajam asmeniui E. B. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovui V. R. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. R. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo E. B. 10450,00 Lt skolos už sugadintas statybines medžiagas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., 2-3 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad 2007 metų birželio mėnesį prie savo statomo namo rado prikabintą skelbimą, kuriame buvo parašyta, kad kvalifikuoti meistrai atlieka namo apšiltinimo ir apdailos darbus, buvo parašytas telefonas susisiekimui. Paskambinus nurodytu numeriu, su atsiliepusiu vyru susitarė apžiūrėti jau apšiltintą namą. Nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo atsakovo E. B. namas. Atsakovas paaiškino, kad namą apšiltino ir apdailą padarė jis pats, pasiūlė ir ieškovo statomame name atlikti tokius pat darbus. Ieškovas su E. B. sutarė dėl namo apšiltinimo ir apdailos darbų atlikimo ir dėl darbų kainos. Darbus atsakovas pradėjo greitai. Ieškovas lankydavosi statyboje ir matydavo, kad E. B. pasikviesdavo dirbti įvairius žmones, kuriems nelabai sekėsi dirbti. Į jo pastabas, kad kviečiasi dirbti žmones „iš gatvės“, E. B. atsakydavo, kad jie tik „skiedinį maišo“. Statybines medžiagas ieškovas pirko pats pagal atsakovo sudarytą sąrašą. Ieškovas pirko statybines medžiagas, mokėjo atsakovui E. B. už atliekamą darbą ir viso sumokėjo 14700 Lt. Pamatęs, kad darbai atliekami labai nekokybiškai, ieškovas sustabdė darbus ir liepė atsakovui sumokėti pinigus už sugadintas statybines medžiagas. 2008 m. balandžio 22 d. ieškovas su E. B. pasirašė sutartį, kad E. B. įsipareigoja grąžinti 9200,00 Lt ir 1500 eurų už sugadintas statybines medžiagas. Šios sutarties pasirašymo dieną atsakovas ieškovui sumokėjo 4000 Lt, likusią 10450 Lt skolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu nesutinka (tomas 1, b. l. 10-11) ir pareiškė priešieškinį (tomas 1, b. l. 54-55), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. sutartį, pagal kurią E. B. įsipareigojo grąžinti V. R. 9200 Lt ir 1500 eurų iki 2008 m. birželio 1 d., kaip sandorį, sudarytą realaus grasinimo įtakoje (LR CK 1.91 str.).
Atsakovas nurodė, kad ne atsakovas, o jo brolis E. B. susitarė su ieškovu dėl darbo prie V. R. namo. Brolis E. B. paprašė, kad atsakovas jam padėtų. Ieškovas darbų eigoje pretenzijų neturėjo. Vėliau, nors darbai dar nebuvo baigti ir nebuvo galima vertinti atlikto darbo, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, atvirai grasinti atsakovui ir jo broliui E. B. susidorojimu, todėl jie atsisakė pas jį toliau dirbti. Ieškovas V. R. liko skolingas 10000 Lt už atliktus darbus, pradėjo nepagrįstai reikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens E. B. pinigų už neva sugadintas medžiagas. Grasindamas ieškovas privertė atsakovą atiduoti 4000 Lt bei pasirašyti skolos raštą, kad atsakovas yra skolingas už sugadintas medžiagas. Dėl ieškovo grasinimų jis yra kreipęsis į policijos komisariatą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui V. R. 10450,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5313,51 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 16,70 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (1 t., 116-120 b. l.).
Teismas nustatė, kad ieškovas V. R. (užsakovas) ir atsakovas E. B. (rangovas) sudarė vartojimo rangos sutartį, todėl nurodė, kad šiai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo rangą reguliuojantys LR CK 6.672-6.680 straipsniai. Teismas pažymėjo, kad LR CK 6.674 str. 2 d. numato užsakovo teisę nutraukti sutartį, neapmokant už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Konstatavo, jog tokia galimybe pasinaudojo ieškovas, sužinojęs, kad atsakovas, su kuriuo buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, buvo pateikęs nepakankamą ir netikslią informaciją apie siūlomą ir atliekamą darbą, kad darbas pagal savo savybes neatitinka to, ko užsakovas tikėjosi ir turėjo omenyje. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad namo apšiltinimas ir apdaila turi esminių trūkumų, dėl ko jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, tai yra atlikti darbai iš esmės neatitiko savo savybių. Dalinės ekspertizės aktu, teismas nustatė, kad rangovas gyvenamo namo išorės sienų apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorės sienų apšiltinimo darbų ištaisymui reikia 39153,37 Lt.
Teismas, nagrinėdamas atsakovo priešieškinį dėl 2008 m. balandžio 22 d. surašytos sutarties (raštelio), kuriuo atsakovas E. B. pripažįsta 9200,00 Lt ir 1500 eurų skolą V. R. už sugadintas medžiagas bei nurodo, kad sutarties pasirašymo dieną grąžina 4000,00 Lt, vertino ne kaip atskirą sutartį, tačiau kaip 2007 m. birželio mėnesį sudarytos vartojimo rangos ir iš jos kylančių nesutarimų tęsinį. Atmesdamas priešieškinį teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2008 m. balandžio 22 d. raštelį pasirašė dėl ieškovo V. R. grasinimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti civilinė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (tomas 1, b. l.104-105). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes buvo būtina tirti tuos pačius įrodymus, kurie yra tiriami ikiteisminio tyrimo byloje. Nors teismas sprendime rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu priimtu nutarimu, kad baudžiamoji byla V. R. atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 2 d. nutraukta, tačiau atsakovas E. B. apie tokį sprendimą nebuvo informuotas, o pats ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs ir neišspręstas klausimas dėl ieškovo veiksmų dėl turto prievartavimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, arba dėl žmogaus terorizavimo. Teismas tarsi išsprendė tuos klausimus, nors nebuvo apklausti net visi dalyvavę asmenys;
2. Apeliantas teigia, kad susitarimas dėl statybos darbų buvo sudarytas ne su atsakovu E. B., o su jo broliu E. B., kuris į bylą buvo įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, tačiau E. B. į posėdį tinkamai nebuvo pakviestas, jam nebuvo įteikti visi procesiniai dokumentai, jis nepateikė atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir nepareiškė savo nuomonės. Mano, kad toks klausimo sprendimas už trečiąjį asmenį tuo pačiu pažeidė ir atsakovo teises į gynybą nuo pareikšto ieškinio;
3. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 178 str. reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų apie padarytos žalos dydį, jis tik pateikė savo ranka rašytą raštelį, kuriame nurodė, kad už statybines medžiagas sumokėjo būtent 14700 Lt, tačiau negalėjo nurodyti kur, iš ko ir kada įsigijo medžiagas, taip pat nepateikė įsigijimo dokumentų, tačiau teismas tai pripažino pakankamais įrodymais;
4. Apeliantas nurodo, kad teismas pasirėmė dalinės ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad atlikti darbai nepilnai atitinka statybų darbams keliamus reikalavimus, tačiau dalinė ekspertizė nesuteikia pagrindo teigti, jog viskas padaryta blogai. Byloje nėra ekspertizės akto LR CPK 212 str. 1 d. prasme, nes ekspertizė nebuvo paskirta teismo, todėl pateiktas rašytinis įrodymas neturi ekspertizės akto statuso. Kilus ginčui tarp šalių, tokia ekspertizė yra galima, tačiau ieškovas jos atlikti neprašė;
5. Nurodo, kad neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas konstatavo, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir ieškovo, nes ieškovas, išskyrus savo paaiškinimą, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl rangos darbų buvo susitarta su atsakovu, t.y. E. B.. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas grindžia ieškinį LR CK 6.665 str. 3 d., t. y. neva atsakovas nepašalino trūkumų per protingą laiką arba jie yra nepašalinami. Tačiau būtent bylos metu pats ieškovas pripažino, kad atsakovas kartu su broliu ketino pašalinti visus trūkumus, tačiau iš objekto buvo išvyti, grasinant su jais susidoroti;
6. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad situacija, kurioje atsidūrė ieškovas, buvo sąlygota ieškovo veiksmų, t. y. ieškovas pradėjo statybos darbus, neturėdamas tam leidimo, neturėdamas projekto, galiausiai neturėdamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo. Visus darbus ieškovas organizavo pats, pats tikrino ir darbų kokybę, jokių pastabų darbo eigoje nereiškė. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad projektas patvirtintas ir statybos leidimas išimtas po vienerių metų nuo atsakovo pradėtų darbų. Be to, projekte numatyta namo išorės apdaila - skaldytų plytų, o ne putų polisterolio ir tinko, todėl net nepriklausomai nuo atliktų darbų kokybės, laikantis projekto reikalavimų, reiktų nuardyti apšiltinimo medžiagas;
7. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, nurodydamas, jog atsakovas yra neįrodęs, kad paskolos raštelį pasirašė dėl V. R. grasinimų. Teismas visiškai neįvertino tų aplinkybių, kad ir iki tol buvo grasinta bei atlikti realūs veiksmai – paimtas atsakovo automobilis, kuris grąžintas tik policijai įsikišus. Teisme liudytojai taip pat paliudijo, kad buvo grasinta susidorojimu. Ieškovo parodymai nebuvo vertinti kartu su šiomis aplinkybėmis. Teismas turi taikyti tikimybių proporcijos principą, kas daugiau tikėtina, o tam aplinkybių pakanka ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl trečiojo asmens E. B. nedalyvavimo nagrinėjant bylą
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovo brolio E. B. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pakankamai užtikrino jo interesų apsaugą ir šioje byloje neturėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su šio asmens veiksmais ar turinčios kitokios įtakos jo teisėms bei pareigoms. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šio apeliacinio skundo argumento plačiau nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių kvalifikavo vartojimo rangos santykius, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia vertinti šalių teisinių santykių pobūdį, darbų atlikimo sąlygas, šalių atsiskaitymo tvarką bei šalių įsipareigojimų neįvykdymo teisinius padarinius.
Ieškovas atliktų darbų trūkumas grindė jo užsakymu atlikta, pateikta ir pirmosios instancijos teismo vertinta ekspertizės ataskaita dėl ginčo namo išorinių sienų apšiltinimo darbų kokybės patikros ir defektų pašalinimo kainos apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas A. Z. patvirtino, kad ginčo namo objektas yra su esminiais trūkumais ir brokas matosi vizualiai, darbai ištaisymui yra paskaičiuoti ministerijos nustatytais įkainiais, kuriais ir buvo vadovautasi, brokas nepataisomas, reikia viską daryti iš naujo (tomas 1, b.l. 91-92 ). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo atliktų statybos darbų kiekio ir namui apšiltinti panaudotų medžiagų kiekio, tik nesutiko su ieškovo nurodyta statybinių medžiagų verte ir trūkumų ištaisymo galimybe. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ieškovo teismui pateikta dalinė ekspertizė negali būti pagrindu padarytų darbų trūkumų dydžiui nustatyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ginčo namo išorinių sienų apšiltinimo darbų kokybės patikros ir defektų pašalinimo kainos apskaičiavimo. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo pateikta dalinė ekspertizė patvirtina, kad nekokybiškai atliktų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), išorės sienų apšiltinimo darbų ištaisymui reikia 39153,37 Lt, tačiau ieškovas savo ieškinio reikalavimu prašo iš atsakovo priteisti tik 10450,00 Lt. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namo apšiltinimas ir apdaila turi esminių trūkumų, objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o rangovo atlikti darbai iš esmės neatitiko šiems darbams būtinų savybių, todėl išorės sienų apšiltinimo darbų ištaisymui reikalingos išlaidos.
Apelianto argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie padarytos žalos dydį, atmestinas. Ieškovas yra nurodęs, kad nėra išsaugojęs medžiagų pirkimo kvitų, tačiau teismui pateiktame paskaičiavime yra detaliai išdėstęs pirktų medžiagų kiekį ir kainas (tomas 1, b.l. 80). Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo nurodytos pirktų statybinių medžiagų kainos atitinka realias kainas, nėra užaukštintos. Be to, atsakovas neneigia fakto, kad atlikdamas darbus pas ieškovą naudojo ieškovo pirktas statybines medžiagas.
Apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė statybos leidimą, Raseinių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo dėl statybos leidimo išdavimo ir objekto projektą. Raseinių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008-04-02 posėdžio protokolas (originalas) Nr. AT3-65 patvirtina statybos leidimo išdavimo faktą. Statybos leidimas išduotas 2008-04-10 Nr. AT5-50-2008GN ir galioja iki 2018 m. balandžio 10 d. Pateiktas gyvenamojo namo ir automobilių saugyklos su pirtimi ir malkine, tvenkinys, tvora projekto originalas. Todėl apelianto argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas pradėjo statybos darbus, neturėdamas tam leidimo, neturėdamas projekto, galiausiai neturėdamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo priešieškinį dėl 2008 m. balandžio 22 dienos surašytos sutarties (raštelio), kuriuo atsakovas E. B. pripažįsta 9200,00 Lt ir 1500 eurų skolą V. R. už sugadintas medžiagas bei nurodo, kad sutarties pasirašymo dieną grąžina 4000,00 Lt, pagrįstai vertino ne kaip atskirą sutartį, tačiau kaip 2007 m. birželio mėnesį sudarytos vartojimo rangos ir iš jos kylančių nesutarimų tęsinį. Todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinį pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad 2008 m. balandžio 22 d. raštelį pasirašė dėl ieškovo V. R. grasinimų.
Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su grasinimu ir automobilio paėmimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09. Ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09 patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09 dalyje dėl LR BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę padarius šią veiką (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l. 48-49 ). Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įrodymų patvirtinančių grasinimų E. B. atžvilgiu nėra, todėl 2009-05-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi nebuvo apdaryta nusikalstama veika (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l. 191-192 ). Kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09 nurodoma, kad V. R. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatyta LR BK 194 str. 1 d., todėl byla perduota nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l. 133-137,139). Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi prokuroro prašymą tenkino ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l. 232-233).Atskirai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad E. B. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės prokuratūrą su 2011-01-20 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodė, kad V. R. jokios žalos nėra padaręs, su V. R. susitaikė, jam pretenzijų nebeturi (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l . 242 ). Raseinių rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. sausio 28 dienos nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, dėl savavaldžiavimo, nes veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nepadaryta (medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09, b. l. 246-251). Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09 nutrauktas, apelianto argumentai dėl nebaigto ikiteisminio tyrimo nenagrinėti ir kolegija dėl jų nepasisako.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi, kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, atmeta apeliacinio skundo argumentus, dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.
Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, klausimo, todėl 32,35 Lt išlaidų (tomas 2, b.l. 41), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinėje instancijoje priteistinos iš E. B. valstybei.
Atmetus apelianto E. B. apeliacinį skundą iš jo priteistinos 2000 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui V. R. (tomas 1, b. l. 113, tomas 2, b. l. 48) ir 11,05 Lt pašto siuntimo išlaidų apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 43,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti Raseinių rajono policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00249-09.
Grąžinti ieškovui V. R. Raseinių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008-04-02 posėdžio protokolas (originalas) Nr. AT3-65, statybos leidimą išduotą 2008-04-10 Nr. AT5-50-2008GN (originalas) ir gyvenamojo namo ir automobilių saugyklos su pirtimi ir malkine, tvenkinys, tvora projekto originalą su priedais.