Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2825 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. A.“, gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, bei

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2825 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį (3 epizodai) (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), BK 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), BK 199 straipsnio 2 dalį (kontrabanda), BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis), BK 159 straipsnį (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos, jam paskirta galutinė bausmė - 9 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.).

2019 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos, ir jam skirta galutinė bausmė - 9 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.).

Komisijos Nutarimas tvirtinamas, prokuroro skundas netenkinamas.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta medžiaga, nustatė, kad A. A. atliko pusę jam paskirtos bausmės 2020 m. rugpjūčio 21 d., taigi, yra BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu – mažiau nei 3 mėnesiai.

Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas materialus pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

2024 m. spalio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Vertinant A. A. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo neteistas. Taigi, A. A. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai nebuvo susiformavę. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Prokuroras iš esmės su Komisijos nutarimu nesutinka, nes, jo manymu, A. A. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, be kita ko, jis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokuroro nuomone, nors nuteistasis geba laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei reikalavimų, lygtinai paleidus A. A. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus buvo skatintas (už stropų darbą) ir 2 kartus baustas drausmine tvarka (už apsvaigimą nuo alkoholio bei už asmens tapatybės ženklo neturėjimą).

2024 m. spalio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje, paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, gali gyventi šiuo metu, t. y. problemų dėl gyvenamosios vietos nėra; nuteistasis iki suėmimo beveik nuolat dirbo. Nuostata į mokymąsi ir darbinę veiklą bausmės atlikimo metu yra teigiama. A. A. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai; nenustatyta, kad nuteistasis turėtų finansinių sunkumų, susijusių su kompulsyviu elgesiu; vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi; palaiko socialinius ryšius su žmona, mama ir seserimi, tikina sulaukiantis pakankamai paramos ir palaikymo bei teigia, artimųjų buvo lankomas, savo santykius su šeimos nariais apibūdina kaip nekritikuojančius, palaikančius; teigia, kad žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau manė, kad tuo metu neturi kito pasirinkimo, suvokia, kad kitų asmenų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu; nuteistasis dėjo pastangas spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, jis deda pastangas dalyvauti resocializacijos procese; nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, su draugais laisvėje ryšius palaiko, vertinimo metu nenustatyti emocinės gerovės sunkumai; vertinimo metu stebėta, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai pakankami palaikyti konstruktyvų pokalbį; nuteistasis dalinai pripažįsta, kad yra susijęs su nusikalstamo elgesio aplinkybių pasirinkimu. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Gali priimti neapgalvotus sprendimus ir pasielgti spontaniškai. Daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Apie savo tikslus kalba nekonkrečiai. Priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Sugeba dalinai suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypač kai jo prašoma tai padaryti; byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo nusikaltimų padarymo iki apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos procesinio sprendimo priėmimo jis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus; vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog neformalios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios, buvo nusiteikęs dirbti bausmės atlikimo metu, šiuo metu vykdo darbinę veiklą. Savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, tačiau siekia atrasti savo veiksmus pateisinančias prielaidas. Neišryškėja diskriminacinių nuostatų, nusikaltimas taip pat nėra įvykdytas remiantis diskriminacinėmis nuostatomis; nuteistasis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį; duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta; vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių faktų, dalintis savo asmeniniais išgyvenimais bei nesėkmėmis.

2024 m. spalio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad A. A. vykdė individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Nuteistojo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertintinas, kaip sėkmingas; 2023 m. kovo mėn. kviestas pirminiam pokalbiui po perkėlimo į būrį; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2020 m. dalyvavo 13 val. resocializacijos programoje „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje“; prevencinėje paskaitoje - diskusijoje „Save naikinantis elgesys“, skirtoje mažinti suicidinio ir autoagresyvaus elgesio riziką; 2021 m. laisvės gynėjų dienoje - neužmirštuolių simbolio gaminimas, seminare „Etiketas“ kultūros dienoje, edukacinėje programoje, krepšinio turnyre, sporto būrelyje; 2022 m. svorių kėlimo varžybose, rankdarbių veikloje, nardų turnyre, viktorinoje, edukaciniame žaidime; 2023 m. įteikė RS specialistei, kaip užimtumo organizatorei, mažą pelėdą, kaip pavyzdį macrame pynimo technika; spaudoje paviešinta nuteistojo macrame sūpynės (senovinė technika moderniuose interjeruose); jam įteikta VŠĮ Gebu sienos dekoracija už užimtumo veiklas; atliko gerbūvio darbą: 2023 m. lapkričio 21 d. padėjo atnešti žaidimus į užimtumo kabinetą; Pravieniškių kalėjimo RS psichologės pažymoje nurodyta, kad nuteistasis nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. sistemingai lankė individualias psichologines konsultacijas, kurios nukreiptos į mąstymo ir elgesio korekciją; 2023 m. gegužės 29 d. A. A. buvo leista užsiimti individualia veikla - megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba. 2023 m. rugsėjo 15 d. A. A. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Taip pat, 2023 m. nuteistasis įgijo baldžiaus profesinę kvalifikaciją; dalyvavo priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai: 2021 m. balandžio 16 d. baigė dalyvavimą prevencinėje savipagalbos grupėje priklausomybių turintiems asmenims (alkoholis, narkotikai); 2022 m. rugpjūčio 25 d. baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa: nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 31 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošima gydymuisi. Apibendrinant, akivaizdu, kad nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos priemonėse.

Taigi, iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo elgesys nuosekliai gerėjo, siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus ir rodo jo teigiamą motyvaciją. A. A. pastangos keisti savo elgesį, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse vertintini kaip sėkminga integravimosi visuomenėje pradžia. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Teismo vertinimu, visos prieš tai aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-25-2825 ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant A. A. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-25-2825 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. A.“.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.