- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-19
- Bylos Nr.
- 1-53-830/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Kęstutis Jaruševičius
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini)gim. 1979-03-20 Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Biržų rajone (duomenys neskelbtini) kaime, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2009 m. liepos 19 d. apie 2.35 val. Lenkijos Respublikoje, Suvalkų rajone, Šypliškių kaime, kelyje A-8, 785,1 kilometre, tiesiame kelio ruože, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 p. reikalavimus, nes vairavo automobilį pavargęs bei pažeisdamas KET 113 p. reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter v.n. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko sužalojo kartu važiavusią keleivę nukentėjusiąją D. G., kuriai dėl raktikaulio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. liepos 19 d. apie 2.35 val. Lenkijoje padarė eismo įvykį. Važiavo iš Londono, vežė žmones ir krovinį. Vežė už pinigus, nors veiklos neįregistravęs. Kelionė buvo ilga, buvo pavargęs, kadangi mažai miegojęs. Vairavo automobilį Mercedes Benz, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Važiuojant, dėl nuovargio prisnūdo už vairo, pajuto krestelėjimą bei, kad mašina važiuoja nuo kelio į dešinę pusę. Nieko nebespėjo padaryti. Automobilis įvažiavo į griovį. Automobiliu jis vežė keturis žmones – 2 vaikus, vyriškį ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo, saugos diržai automobilio gale įrengti nebuvo. Po įvykio visi išlipo iš automobilio. Pamatė, kad jam (kaltinamajam) sužalota ranka. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda petį. Paguldė nukentėjusiąją ant žemės ir laukė greitosios pagalbos, kurią iškvietė pro šalį važiavęs žmogus. Netrukus atvyko policija bei greitoji pagalba, sutvarstė jam ranką, išvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Daugiau sužalotų asmenų nebuvo. Po įvykio praėjus savaitei, skambino nukentėjusiajai, atsiliepęs vyriškis paaiškino, kad jai įvykio metu lūžo raktikaulis bei, kad dar reikės operuoti. Pilnai sutinka su turtine žala, tačiau mano, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinė žala yra labai didelė. Galėtų atlyginti iki 5000 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusioji D. G. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį, iš Londono važiavo į Lietuvą. Vairuotoją atrado draugai internėtu skelbimuose. Važiavo autobusiuku, kurį vairavo R.M.. Be jos dar važiavo vyriškis ir 2 vaikai, gale buvo vežamas motociklas. Važiavo ilgą laiką, vairuotojas sustodavo retai, atsigerti kavos. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo, saugos diržų nebuvo. Važiuojant Lenkijoje, pastebėjo, kad vairuotojas važiuodamas snustelėjo, užvažiavo ant kelkraščio. Ji (D.G.) sunerimo, pasiūlė vairuotojui sustoti ir pailsėti. Tačiau vairuotojas atsakė, kad greitai Lietuva. Vėliau važiuojant, automobilis nuvažiavo nuo kelkraščio ir įvažiavo į griovį. Pradėjo šaukti, kad visi išliptų iš automobilio, manė, kad automobilis gali užsidegti. Išlipus iš automobilio pajuto, kad svaigsta galva, stipriai pradėjo skaudėti petį, kojas ir visą kūną. Pasidarė silpna, atsisėdo ant žemės. Vėliau buvo paguldyta ant žemės bei apklota. Atvykusi greitoji pagalba nuvežė ją į ligoninę Suvalkuose. Lenkijos ligoninėje ją tik sutvarstė, atliko rentgeno nuotrauką. Iš ligoninės ją paėmė atvykę tėvai, nuvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose ją sugipsavo. Su gipsu buvo apie 3 savaites, vėliau atliko operaciją. Gipsu buvo sugipsuota puse kūno, be pagalbos negalėjo nei apsirengti nei nusirengti, nei nusiprausti. Dvi savaites gulėjo lovoje. Po operacijos privalėjo du mėnesius būti namuose, vengti bet kokio judėjimo. Šiuo metu gydymas tęsiasi, kaulai sutvirtinti 7 varžtais, bus reikalinga dar viena operacija, kad išimtų varžtus. Operacija planuojama rugpjūčio mėnesį. Dėl sužalojimo patyrė daug nepatogumų – ilgą laiką negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo užsiminėti sportu, iki šiol bijo važiuoti mikroautobusu, ar automobiliu kai vairuoja kitas asmuo. Iki šiol sužalotai rankai negali leisti jokio didesnio apkrovimo – negali nešti didesnio svorio. Iki šiol jaučia didelį nerimą, naktimis dažnai negali užmigti. Dėl traumos prarado galimybę atlikti praktiką, įsidarbinti, gauti atlyginimą.
Iš 2009-07-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (surašyto Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų) matyti, kad įvykio vieta yra Lenkijos Respublikoje, Suvalkų rajone, Šypliškių vietovėje, netoli Šypliškių gyvenvietės, kelio Nr. A-8, 785,1 kilometre, tiesus kelio ruožas 200 metrų, 3 eismo juostuos, kelias sausas, švarus, lygus asfaltas, privalomas greičio ribojimas iki 90 km/val. Automobilis „Medcedes Sprinter“ v.n. (duomenys neskelbtini) yra už važiuojamosios dalies, pakelės griovyje 2 metrų gylyje, priekiu nukreiptas į šiaurę. Automobilis stovi ant ratų, pasviręs į dešinę, priekiu įsirėžęs į pylimo žemę. Matomi automobilio apgadinimai dešiniame šone ir priekyje (b.l. 16-38).
Iš 2009-08-24 išvados Nr. H-6495/09 iš kelių eismo įvykio tyrimo srities (tyrimą atliko Lenkijos Respublikos ekspertas) matyti, kad automobilio „Mercedes Sprinter“ v.n. (duomenys neskelbtini), vairavimo, pakabinimo, važiuojamosios ir stabdymo sistemose nenustatyta netvarkingumų, kurie būtų buvę prieš įvykį. Visi automobilio sugadinimai yra įvykio pasekmė. Techninė automobilio būklė neturėjo įtakos įvykio kilimui ir eigai (b.l. 78-92).
Iš 2009-07-19 Alkoholio iškvėptame ore kontrolinio matavimo prietaiso panaudojimo protokolo (surašyto Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų) matyti, kad 2009-07-19, 3.22 val. R.Miknevičiaus iškvėptame ore nustatyta alkoholio koncentracija – 0,00 miligramo litre (b.l. 11-15).
Iš 2010-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. G 134/10 (05) matyti, kad D. G. sumušta krūtinės ląsta, lūžo kairysis raktikaulis. Dėl raktikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 106).
Iš 2009-07-19 teismo medicinos ataskaitos su išvada (tyrimą atliko Lenkijos Respublikos medicinos daktaras) matyti, kad nukentėjusioji D.G. patyrė: daugybinius kūno sumušimus, kairiojo raktikaulio lūžimą su nuolaužų pasislinkimu. Sužalojimai atsirado dėl mechaninio poveikio, kuris galėjo būti eismo įvykio metu (b.l. 73-75).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad kaltinamasis R. M. 2009 m. liepos 19 d. apie 2.35 val. Lenkijos Respublikoje, pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį pavargęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko nesunkiai sužalojo kartu važiavusią keleivę D. G.. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios sužalojimas yra eismo įvykio pasekmė.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti įrodymai – nukentėjusiosios D. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, 2010-03-05 Specialisto išvada Nr. G 134/10 (05). Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėtį ir yra pilnai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.
Skirdamas bausmę R. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.
R.M. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R.M. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargus nusikaltimas. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo – kaltinamais nenumatė, kad dėl jo veikos gali kilti BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (vairavo automobilį vėlai naktį, pavargęs, nemiegojęs) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). R.M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už neatsargų nusikaltimą BK numato baudos dydį iki 75 MGL (BK 47 str. 3 d. 5p.). Remiantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam skirtinos baudos dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Byloje nukentėjusioji D.G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1440,57 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl turtinės žalos sudaro nukentėjusiosios išlaidos dėl gydymo (tyrimų, vaistų, vitaminų), kelionės išlaidos pas gydytojus bei policiją ir teismą, sugadintų drabužių kaina. Nors nukentėjusioji pateikė tik dalį šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau šios išlaidos nėra didelės, jos pateisinamos, protingos ir tikėtinos. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei jo patikslinime detaliai išdėstė šias išlaidas ir patirtą žalą. Kaltinamasis pilnai pripažįsta civilinį ieškinį turtinės žalos dalyje. Įvertinus tai kas išdėstyta, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas pilnai, priteisiant prašomą ieškinį (turtinės žalos dalyje) iš kaltinamojo. Nors dalį išlaidų procesiškai galima vertinti kaip proceso išlaidos (nukentėjusiosios atvykimo į teismą bei ikiteisminio tyrimo įstaigą išlaidos), tačiau tai yra realiai nukentėjusiosios turėtos išlaidos ir jos, neatlyginus jų BPK 104 str. nustatyta tvarka, nukentėjusiajai, remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, priteistinos iš kaltinamojo.
Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2009-07-19 nukentėjusiajai, po eismo įvykio, Lenkijos ligoninėje buvo diagnozuotas kairiojo raktikaulio lūžis, kairė ranka imobilizuota, ligonė atsiųsta į Lietuvą - KMUK SP skyrių, kur kairė ranka imobilizuota gipsiniu Dezo įtvaru; diagnozė – skeveldrinis kairio raktikaulio lūžis su lūžgaliu poslinkiu; Kauno klinikose stacionariai gydyta nuo 2009-08-05 iki 2009-08-10; 2009-08-06 nukentėjusiajai atlikta operacija – kairio raktikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais; po operacijos kairė ranka imobilizuota tvarsčiu; po operacijos – perrišimai kas 2 dienas, siūlus šalinti 12 pooperacinę parą; kairės rankos tausojantis rėžimas; riboti kairės rankos fizinį apkrovimą 6 mėnesius (b.l. 106, 131). Pažymėtina, kad be kairiojo raktikaulio lūžio, nukentėjusiajai nustatyta ir kitų sužalojimų – krūtinės ląstos sumušimas (b.l. 106), taip pat buvo diagnozuoti ir daugybiniai kūno sužalojimai (b.l. 73-75). Todėl akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, be to pasikeitė jos bendravimo ir saviraiškos galimybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos – iš nukentėjusiosios parodymų, - nukentėjusioji dėl patirtų traumų patyrė nepatogumu buityje, viešame ir privačiame gyvenime – negalėjo atlikti mokymosi praktikos, įsidarbinti, vairuoti automobilio, buvo apribotos judėjimo, bendravimo ir saviraiškos (užsiimti sportu) galimybės, nukentėjusioji tam tikrą laiką negalėjo pilnavertiškai pasirūpinti savimi – savarankiškai rengtis, nusiprausti. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.
Įvertinant žalą padariusio asmens (kaltinamojo) kaltę pažymėtina, kad kaltinamasis veikė neatsargiai, t.y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų bei fizinių kančių. Tačiau automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas reikalavimas neleidžiantis vairuoti automobilį pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Transporto priemonės vairavimas pavargus rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas pavargęs, nemiegojęs, ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl nemigos ir nuovargio jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Didelis kaltinamojo neatsargumas lėmė, kad įvyko eismo įvykis. Be to, kaltinamais, užsiimdamas keleivių pervežimu nesiėmė priemonių užtikrinti keleivių saugumui, neįrengė automobilyje galinėse sėdynėse saugos diržų.
Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmens turtinę padėtį. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Kaltinamasis nedirba, tačiau pagal bylos medžiagą turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų, pastatų, butą (b.l. 161-178)
Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją – 10 000 Lt. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga.
Proceso išlaidų byloje nėra. Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 100 Lt (b.l. 127, BPK 106 str. 2 d.)
Kaltinamojo nuosavybės teisės apribotos 2010-03-31 d. prokuroro nutarimu – uždėtas turto areštas ½ gyvenamajam namui (unikalus Nr. 3698-5021-3015). Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendži a:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 1440,57 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt litų 57 centus) turtinei ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti bei 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti R. M., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
R.M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. R.M. taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – turto areštą (turto arešto akto Nr. 0410002000) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo žalos atlyginimo dalyje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.