Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-354-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
1A-203-354-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
R. S., G. J., E. S.
Nukentėjusysis
G. K., E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-354/2009Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.4.4.3., 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.3.2.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Vaclovui Vaitkui, Zenonui Klapatauskui, Kęstučiui Valiui,nuteistiesiems R. S., G. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., G. J. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią nustatant nuo 2009-04-07;

G. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009-01-30 iki 2009-04-06;

E. S. pripažintas kaltu:

- pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

- pagal LR BK 214 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

Taikant LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. E. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, o pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią nustatant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-04-07;

E. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-01-27 iki 2009-04-06;

R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nustatant nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2009-04-07;

R. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-01-27 iki 2009-04-06;

Iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 138 Lt nukentėjusiajai G. K. turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei E. S. 250 Lt;

Iš G. J., E. S., R. S. nukentėjusiajam E. S. solidariai priteista 2400 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad organizavo kompiuterio ,,TOSHIBA“ vagystę įsibraunant į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškio mieste, o būtent, jis nuo 2009-01-15 iki 2009-01-16, tiksliai nenustatytu laiku, Radviliškio mieste, tiksliai nenustatytose vietose, pokalbių metu nusikalstamos veikos bendrininkams E. S. ir G. J. nurodė, kad galima įvykdyti vagystę ir taip gauti pinigų, šiuos asmenis pasitelkė nusikalstamos veikos padarymui, jiems nurodė turtą, kurį reikia pagrobti – nešiojamą kompiuterį, kur, kokiu būdu nusikaltimas gali būti įvykdytas ir dėl ko nusikaltimas nebus atskleistas, nes bute, kuriame jis atliko remonto darbus gyvena sena moteris, ji neprigirdi ir neprimato, todėl reikia apsimesti jos anūku, ją užkalbinti ir nurodė nešiojamą kompiuterį, jos anūkas yra jam skolingas, kad šis bute atliko remonto darbus ir tuo sutrukdė jam ir kitiems asmenims įvykdyti vagystę ir taip jį skatino nusikaltimą padaryti, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-01-16 dieną, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, G. J. informavus, kad bute, kuriame ketinama įvykdyti nusikaltimą, nieko nėra, kad buto duris yra silpnos ir laužtuvu jas lengvai galima atidaryti, po ko E. S. ir G. J. tą pačią dieną apie 16 val. laužtuvu išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, duris į jį įsibrovė ir pagrobė svetimą, E. S. priklausantį, turtą – nešiojamą kompiuterį ,,TOCHIBA“ 2400 Lt vertės, ir vėliau tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, ėmėsi veiksmų realizuoti nusikalstamu būdu įgytą kompiuterį ,,TOCHIBA“ nenustatytiems asmenims, siūlė jį pirkti, bei apie 23 val. pardavė kompiuterį ,,TOCHIBA“ nenustatytiems asmenims už 500 Lt – tokiais veiksmais jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.

G. J. ir E. S. nuteisti už plėšimą, o būtent jie veikdami bendrininkų grupėje, R. S. organizavus nešiojamojo kompiuterio ,,TOSHIBA“ vagystę įsibraunant į patalpą, 2009-01-16 apie 16 val., tiksliai nenustatytu laiku, laužtuvu išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, duris įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajai G. K. priklausantį butą, bute E. S. panaudojo nukentėjusios G. K. atžvilgiu fizinį smurtą – rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, pagrobė svetimą, G. K. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Motorolla W156“ su Tel 2 SIM kortele bendros 100 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės, pinigus – 18 Lt bei E. S. priklausantį turtą – nešiojamą kompiuterį ,,TOSHIBA“ 2400 Lt vertės, rankinę 70 Lt vertės, piniginę 10 Lt vertės, odines pirštines 50 Lt vertės, kvepalus „Arsenal“ 660 Lt vertės, skutimosi priemones bendros 60 Lt vertės, skutimosi rinkinį bendros 40 Lt vertės, plaukų kirpimo mašinėlę 250 Lt vertės, viso pagrobė turto už 3078 Lt, tuo padarydami G. K. 138 Lt, o E. S. 2940 Lt turtinę žalą.

Be to E. S. nuteistas už tai, kad 2009-01-16 apie 16 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, pagrobdamas neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – E. S. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę VISA ELEKTRON ir neteisėtai ją laikė iki 2009-01-16 apie 22 valandos.

Be to E. S. nuteistas už tai, kad 2009-01-16 apie 22 val. pasikėsino neteisėtai atlikti operaciją svetima mokėjimo priemone – E. S. vardu išduota banko AB bankas ,,Hansabankas“ mokėjimo kortele VISA ELEKTRON parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsiskaityti už cigarečių pakelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sąskaitoje nepakako pinigų atsiskaitymo operacijai atlikti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo bylą paskirti išnagrinėti kitam teismui, nes nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo priimtas skubotai, neištyrus visų jo žinomų duomenų.

Skundu apeliantas nesutinka padaręs plėšimą, nes apiplėšti G. K. ir E. S. neketino. Apeliantas nurodo, kad šių metų sausio 13 d. alaus bare Radviliškyje nuteistasis S. pasakė, jog bute, kur jis atliko santechnikos darbus, gyvena skolininkas ir kad reikia iš jo paimti kompiuterį už skolą, tačiau nuteistasis S. kompiuterio pagrobimo neorganizavo – viską organizavo T. Z., pas kurį ir dabar yra tas kompiuteris.

Be to, skunde apeliantas teigia, kad su nuteistuoju J. nuėjo į tą butą, su pečiu stipriai stumtelėjo buto duris ir jos atsidarė, pamatė bute ant grindų sėdinčią nukentėjusiąją K., jokio smurto prieš nukentėjusiąja nenaudojo, ką patvirtino nuteistasis J., o nukentėjusioji sakydama, kad kažkas sudavė jai į galvą, negalėjo nurodyti būtent kas, nebuvo atlikta medicininė ekspertizė dėl sužalojimo suduodant smūgį. Be to, nuteistojo E. S. nuomone, nukentėjusioji negalėjo matyti ant stalo padėto laužtuvo, nes nematė nei jo, nei nuteistojo J., kadangi blogai mato ir girdi, o laužtuvą ir kitus įrankius jis galėjo palikti tada, kuomet darė pas nukentėjusiąją remontą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisme nebuvo nukentėjusiojo S., kuris nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog kompiuteris buvo jo, ir dviejų pagrindinių liudytojų – V. ir O., pas kurį buvo parnešta rankinė ir kuris žino, kas buvo rankinėje. Nuteistasis E. S. nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu dėl kompiuterio, nes, apelianto teigimu, nuteistasis S. nurodė, kam pardavė kompiuterį, tačiau darbuotojai jo nepaėmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo peržiūrėti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nuosprendį, panaikinti taikytą BK 24 str. 4 d. ir nepriteisti iš jo solidariai 2400 Lt ieškinį E. S. už kompiuterį ,,TOSHIBA“, nes šio kompiuterio byloje nėra kaip daiktinio įrodymo.

Apeliantas skunde nurodo, kad sulaikant jį 2009-01-27 iš jo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Noki-3106c“ ir kiti daiktai, tačiau niekas jų jam neatidavė ir byloje neužfiksavo.

Be to, apelianto teigimu, jo parodymai nesutampa su E. S. parodymais, o teismo posėdžio metu 2009-04-06 pastarasis nedalyvavo.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2009-01-09 savo skunde jis įvardino asmenį, kuris galėjo organizuoti, pavogti ar paimti kompiuterį ,,TOSHIBA“, ir tai gali patvirtinti liudytoja D. L.. Be to, nuteistojo teigimu, organizuoti nusikaltimo negalėjo, nes jis, E. S., kaltinamieji E. S. ir J., liudytojas A. L. ,,N.“, kuris paėmė kompiuterį ,,TOSHIBA“, R. ,,P.“, nupirkęs E. S. butą ir daiktus, yra gerai pažįstami.

Skunde apeliantas taip pat teigia, jog jis užsikodavo nuo alkoholio, nori turėti darbą, šeimą ir vaiką, mokėjo pinigus, o teismas tai įvardijo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, apeliantas skunde išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiosios G. K. ir gailestį, kad taip įvyko dėl jos anūko E. S..

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d., skirti atitinkamą bausmę, panaikinti arba atitinkamai sumažinti E. S. priteistą civilinį ieškinį už kompiuterį, kadangi kompiuteris jau buvo nuvertėjęs, nes įgytas prieš 4 metus, kompiuterio kilmė ir dabartinė vertė, įvertinus nusidėvėjimą, dokumentais nepatvirtinta.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis E. S. pasiūlė apvogti senutę, o ne apiplėšti vartojant smurtą, jis nepadarė veiksmų, dėl kurių jo veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d., E. S. pasikvietė jį į butą tik paimti daiktus, ką patvirtino nukentėjusioji G. K., nurodydama, jog į butą įsiveržė vienas vyriškis ir ją stumtelėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. S. ir G. J. bei jų gynėjai, taip pat nuteistojo E. S. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. S., G. J. ir E. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl G. J. padaryto plėšimo pagal BK 180 str. 2 d., dėl E. S. padarytų dviejų baigtų nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., ir pasikėsinimo neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę pagal BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d. Visi trys apeliantai pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems inkriminuotus baudžiamuosius įstatymus.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Konkrečiu atveju, G. J. savo apeliaciniu skundu prašo kvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti atitinkamą bausmę. Tuo tarpu R. S. skundu neigia organizavęs apiplėšimą ir prašo pašalinti jam BK 24 str. 4 d. taikymą, o iš E. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija jam pirmosios instancijos teismo inkriminuotą fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad visi trys nuteistieji, skirtingai argumentuodami, skunduose prašo spręsti klausimą dėl solidariai priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. S. už pagrobtą kompiuterį. Taigi, nei vienas iš apeliantų neginčija jiems inkriminuoto nusikaltimo dėl pagrobto svetimo turto sudėties, svetimo mokėjimo instrumento neteisėto įgijimo bei laikymo ir pasikėsinimo neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę. Todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrino apeliacinių skundų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentų

Kaip buvo minėta, R. S. skundu neigia savo, kaip organizatoriaus, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

BK 24 str. 4 d. reglamentuota, kas yra nusikalstamos veikos organizatorius, kaip viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšis. Minėtame baudžiamajame įstatyme numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Įvardijant bendrininką organizatoriumi, nebūtinai visi ankščiau išvardinti organizaciniai veiksmai turi būti jo veikoje, užtenka bet kurio iš jų, nes tie veiksmai yra alternatyvūs. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, kad R. S. parengė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jai vadovavo. Pats R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, 73-74; 76-77), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 59-60) neigė atlikęs skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikaltimo organizatoriaus veiksmus, bet tuo pačiu nurodė, kad G. J. ir E. S. sakė apie tai, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena senyvo amžiaus moteris ir jos anūkas E. S., kuris negrąžina skolos, ir todėl liepė nueiti G. J. ir E. S. prie buto durų, pasakyti moteriai, kad jos anūkas išvažiuoja į Vilnių ir prašė paduoti kompiuterį. Akivaizdu, kad paties R. S. įvardinti jo atlikti veiksmai yra vadovaujantys ir pagal pobūdį būdingi nusikalstamos veikos organizatoriui. Pažymėtina ir tai, kad R. S. neneigė siūlęs ir realizavęs iš E. S. pagrobtą kompiuterį, kas byloja apie jo aktyvų dalyvavimą bendroje nusikalstamoje veikoje.

Nors teisiamajame posėdyje apklausti nusikaltimo bendrininkai – vykdytojai G. J. ir E. S. tvirtino, kad R. S. nusikalstamos veikos neorganizavo (t. 3, b. l. 57-58-59), tačiau iš pastarųjų parodymų akivaizdu, kad yra mėginama nuslėpti tikrąją įvykių raidą ir tikruosius nusikalstamos veikos dalyvius. G. J. teigė, kad E. S. jam pasiūlė nueiti į butą ir paimti kompiuterį už skolas bei kad R. S. nepažinojo ir pastarojo alaus bare nebuvo. Tačiau tame pačiame teisiamajame posėdyje nuteistasis G. J. taip pat nurodė, kad žinojo R. S. telefono numerį ir skambino jam, klausdamas, ar tame bute bus žmonių, į ką pastarasis jam atsakė, jog močiutė bus išėjusi pas gydytoją. G. J. ir E. S. taip pat nurodė, kad pagrobtą kompiuterį nunešė pas R. S., kuris ieškojo kompiuterio pirkėjo ir jį rado. Pastarieji nuteistųjų G. J. ir E. S. parodymai apie įvykių raidą paneigia ankščiau minėtus jų pačių tvirtinimus, kad R. S. niekaip prie nusikalstamos veikos neprisidėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji G. J. ir E. S. buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo ir davė kur kas detalesnius parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių yra vienodi ir pačių nepaneigti teisiamajame posėdyje. G. J. ir E. S. parodė, kad kalbantis R. S. pradėjo pasakoti apie močiutę, kuri blogai mato ir girdi, todėl galima lengvai pavogti kompiuterį. Pasak E. S., jis buvo skolingas R. S., todėl pastarajam liepus jam eiti ir pagrobti kompiuterį, jis sutiko, o taip pat kartu sutiko eiti ir G. J.. G. J. tvirtinimu, R. S. buvo sakęs, jog močiutės namuose nebus, ji bus ligoninėje, todėl suprato, jog į butą pateks išlauždami duris. E. S. teigimu, R. S. sakė pagrobti tik kompiuterį - ,,...sakė eiti per duris, paimti kompiuterį...“, t. y. suprato, kad įeiti teks įsilaužiant ir kad namuose moters nebus. G. J. ir E. S. tvirtino, kad pagrobtą kompiuterį perdavė R. S., kuris surado pirkėją ir kompiuterį pardavė (t. 1, b. l. 213-214; t. 2, b. l. 15-16). Be to, E. S., apklausiamas 2009-03-29 dar sykį patvirtino, kad vogti ėjo tik dėl to, kad liepė R. S. (t. 2, b. l. 18-19).

Taigi, visų trijų nuteistųjų parodymai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai vienodi, tačiau jie nėra prieštaringi dėl esminių paties įvykio aplinkybių. Vertinant kaltinamųjų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į išskirtinę tokių parodymų prigimtį, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai, todėl jų pateikiama informacija gali būti šališka. Be to, kaltinamieji gali sąmoningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodami, kad už tai jiems bus taikomos kokios nors sankcijos, priešingai nei kitiems proceso dalyviams. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų G. J., E. S. ir R. S. parodymų visuma yra pakankama vieninga įrodomoji medžiaga, leidžianti konstatuoti, kad R. S. suvienijo ir nukreipė kitų bendrininkų pastangas bendrai nusikalstamai veikai padaryti, kad jam buvo pateiktas pagrobtas kompiuteris, kurį, aktyviai veikdamas, pastarasis ir pardavė. Konkrečiu atveju, R. S. veikla buvo reikšminga – jis palenkė bendrininkus, sakydamas, kad nukentėjusysis E. S. jam yra skolingas, užtikrindamas, kad bute nieko nebus, nuteikė bendrininkus tariamai paprastai ir saugiai vagystei, lengvam pinigų prasimanymui, konkrečiai nurodė, ką ir iš kur pagrobti, ir po to pats įgyvendino kompiuterio realizavimą.

Iš visų aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad R. S. veika, lyginant su kitais bendrininkais, buvo pavojingiausia, nes jis organizavo nusikalstamos veikos padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį įvardijo organizatoriumi ir jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo su nuoroda į Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies 24 str. 4 d.

Iš tikrųjų, nukentėjusysis E. S. nedalyvavo teisiamajame posėdyje ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes tam neprieštaravo proceso dalyviai, tame tarpe ir pats R. S. (t. 3, b. l. 54-67). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. neįvardijo, kame jo ir nukentėjusiojo E. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 38-39; 41-42; 44) nesutampa, nesutapimų neakcentavo ir teisiamajame posėdyje. Todėl kolegijai nėra galimybės pasisakyti dėl minimo R. S. argumento iš esmės. Kita vertus, išanalizavus nukentėjusiojo E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir apelianto parodymus teisiamajame posėdyje, galima spręsti, kad jų parodymų prieštaravimų esmę sudaro tai, jog E. S. neigė pažinojęs R. S., turėjęs su juo bet kokių reikalų, neigė jam esantis skolingas. Tuo tarpu nuteistasis R. S. teigė priešingai. Tokie nukentėjusiojo ir apelianto parodymai nepaneigia R. S. kaltės, neįtakoja jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės klausimo, taigi, jie nėra esminiai, todėl nesutrukdė apylinkės teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą priimti sprendimą.

Neteisus apeliantas teigdamas, kad sulaikymo 2009-01-27 metu iš jo paimti daiktai byloje nėra užfiksuoti. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2009-01-27 iš R. S. buvo paimta: mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 6230i“ su SIM kortele, asmens tapatybės kortelė, sąskaitos numeris, keturi raktai, diržas ir du batraiščiai (t. 2, b. l. 97). Nuo 2009-01-27 R. S. nebuvo paleistas į laisvę, todėl asmens kratos metu paimti daiktai, neturintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jam negrąžinti ir neįvardinti skundžiamame nuosprendyje pagrįstai.

Apeliaciniame skunde R. S. nurodė, kad pagrobtą kompiuterį pasiėmė A. L., pravarde ,,N.“. Atliekant ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 92) bei teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 62) buvo apklaustas liudytojas A. L., kuris kategoriškai nurodė, kad jam niekas jokio kompiuterio nesiūlė ir jis jo nepirko. Pats R. S. teisiamajame posėdyje dvejopai nurodė – pirmą sykį, kad kompiuterį pasiūlė R., kuris jį išsinešė (t. 3, b. l. 59-60), o po to tvirtino, kad, būtent A. L. yra tas asmuo, kuris išėjo su kompiuteriu (t. 3, b. l. 62). Tuo pačiu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje ir nuteistasis G. J. tvirtino, kad kompiuterio pirkėjo pravardė ,,N.“ (t. 3, b. l. 57-58), tačiau apklausiant A. L. teisiamajame posėdyje, nuteistieji G. J. ir E. S. nurodė, kad pastarojo nepažįsta (t. 3, b. l. 62). Taigi, byloje nėra kitų duomenų, išskyrus prieštaringus nuteistųjų parodymus, kurie patvirtintų apelianto R. S. teiginius, kad pagrobtą kompiuterį pasiėmė A. L.. Todėl pastarieji apelianto teiginiai atmetami.

R. S. apeliaciniame skunde kritikuodamas pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės motyvus, nepagrįstai nurodo, jog teismas jo norą turėti darbą, šeimą ir vaiką, mokėti pinigus įvardijo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo nustatyta tik viena R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be abejonės, pozityvūs apelianto norai, apgailestavimas dėl padaryto nusikaltimo, pareikštas atsiprašymas nukentėjusiajai G. K. apibūdina jį teigiamai, tačiau tai iš esmės nemenkina jo nusikalstamo veikimo pavojingumo organizavus tyčinį apysunkį nusikaltimą.

R. S. naują tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, tame tarpe už tyčinį kito žmogaus nužudymą (t. 2, b. l. 80-83; 117-118), todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Byloje yra duomenų, kad R. S. su liudytoja D. L. kartu gyvena ir turi bendrą mažametį vaiką (t. 3, b. l. 44; 61), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 91). Tačiau jis organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir tai byloja apie didesnį jo asmens pavojingumą, lyginant su kitais nusikaltimo bendrininkais. Todėl, kolegijos nuomone, R. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 178 str. 2 d. numatytas tokios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d., motyvuodamas tuo, kad su E. S. ėjo vogti, o ne plėšti vartojant smurtą prieš nukentėjusiąją G. K., ir kad jis nepadarė jokių veiksmų, dėl kurių jo veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d.

Taigi, G. J. iš esmės neneigia kartu su nuteistuoju E. S. įsibrovęs į nukentėjusiosios G. K. butą ir iš ten pagrobęs svetimą turtą, teigdamas, kad jis įvykdė vagystę pagal BK 178 str. 2 d., o ne plėšimą.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu G. J. nėra inkriminuotas fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją G. K., konstatavus, kad vieną kartą kumščiu į galvą nukentėjusiajai sudavė E. S.. Apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaip ir apeliaciniame skunde, G. J. tvirtino nematęs, kad E. S. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau tuo pačiu nurodė, kad į butą pirmajam įėjus E. S., jis girdėjo triukšmą, susistumdymą viduje, o įėjęs į butą matė nukentėjusiąją sėdinčią fotelyje (t. 3, b. l. 57-58). Tokiu būdu yra aišku, kad prieš įeidamas į butą G. J. suprato, jog bute be E. S. yra dar kažkas, tačiau savo nusikalstamus veiksmus tęsė toliau – pats įėjęs į butą grobė svetimą turtą, akivaizdžiai matė bute nukentėjusiąją, kuri sėdėjo fotelyje ir nedemonstravo jokio pasipriešinimo, todėl neabejotinai galėjo suvokti, kad svetimas turtas grobiamas palaužus senyvo amžiaus nukentėjusiosios (gim. 1928 metais) pasiryžimą priešintis ir ginti savo nuosavybę.

Kolegijai nekyla abejonių, kad G. J. suprato visą nusikalstamo veikimo esmę – suprato, kad grobiant svetimą turtą, kaip priemonė tam tikslui pasiekti, buvo panaudoti veiksmai nukentėjusiosios pasipriešinimui ginant savo nuosavybę įveikti. Nors apeliantas teigė, kad minčių apiplėšti, naudoti smurtą prieš nukentėjusiąją neturėjo, tačiau jis savo aktyviais veiksmais – pagrobdamas svetimą turtą, pritarė E. S. pradėtam plėšimui, o vėliau realizavo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 214). Nors G. J. smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, tačiau dėl visų paminėtų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad jis yra lygiavertis plėšimo bendravykdytojas.

Nusikalstamo sumanymo turinys, jo dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Apeliantas su kartu su E. S. realizavo objektyviąją nusikaltimo pusę. Visa tai byloja apie jo bendrą pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką. Analizuojamoje situacijoje nėra svarbu, kokią nusikalstamą veiką iš anksto tarėsi daryti G. J. ir E. S., svarbu, kad neginčijamai nustatyta, jog pasiryžimas daryti plėšimą G. J. atsirado nusikalstamos veikos darymo metu, nes bendrininkavimas yra galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. J. nusikalstamą veikimą kvalifikavo kaip padarytą dviejų nusikalstamos veikos vykdytojų ir nuteisė jį už plėšimą pagal BK 180 str. 2 d., o ne už vagystę (BK 178 str. 2 d.), kaip apeliaciniu skundu prašo nuteistasis.

Nuteistasis G. J. nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę. Kolegijos nuomone, G. J. už tyčinį sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti.

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka padaręs plėšimą, nes apiplėšti G. K. ir E. S. neketino, jokio smurto prieš nukentėjusiąją G. K. nenaudojo, apie ką, apelianto nuomone, byloja tai, jog pastaroji negalėjo nurodyti, būtent kas jai sudavė į galvą, nebuvo atlikta medicininė ekspertizė dėl sužalojimo suduodant smūgį.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51; 52-53), tiek teisiamajame posėdyje vienodai nurodė (t. 3, b. l. 60), kad į jos butą įsibrovęs vyras ranka jai trenkė į galvą, nuo ko ji nugriuvo. Kad G. K. buvo sumušta ir apiplėšta, patvirtino ir jos kaimynė liudytoja Z. D. (t. 3, b. l. 61), į kurią nukentėjusioji kreipėsi pagalbos iškart po įvykio, ir nukentėjusiosios dukra liudytoja S. B. (t. 3, b. l. 60-61). Pats E. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad nukentėjusiąją galėjo pastumti, galėjo suduoti su durimis ir pastaroji galėjo pargriūti, tačiau neigia smūgiavęs jai ranka. Be to, kaip buvo minėta, nuteistasis G. J., dar neįėjęs į butą, girdėjo triukšmą, susistumdymą. Iš aptartų parodymų visumos akivaizdu, kad E. S., nesitikėjęs, kad bute kažkas bus, visgi, tęsė savo nusikalstamą veiką – smurtu palaužė nukentėjusiosios valią priešintis ir ginti savo nuosavybę, po ko kartu su G. J. svetimą turtą pagrobė. Tai, kad nukentėjusioji G. K. negalėjo įvardinti, kas konkrečiai jai sudavė smūgį į galvą, kad nesikreipė dėl to į medikus ir nebuvo atliktas specialisto tyrimas dėl sužalojimo, nėra pagrindas abejoti jos vienodais parodymais, kuriuos, kaip buvo minėta, patvirtino kiti liudytojai ir net dalinai pats nuteistasis E. S., parodydamas, kad nukentėjusioji buvo nugriuvusi ant grindų.

Kaip jau buvo minėta atsakant į nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumentus, nėra svarbu, kokią nusikalstamą veiką E. S. buvo apsisprendęs padaryti prieš patekdamas į butą, ar tikėjosi, ar ne bute rasti žmonių. Svarbu tai, kad paminėtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bute netikėtai sutiktas žmogus nenulėmė E. S. pasiryžimo tęsti savo nusikalstamą veikimą. Todėl jo galimai pradėti ir planuoti svetimo turto pagrobimo veiksmai vagystės būdu peraugo į BK 180 str. 2 d. dispozicijoje numatytus veiksmus, kuomet pirmiausia buvo imtasi priemonių neutralizuoti turto savininką ir tik po to buvo pagrobtas svetimas turtas.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė E. S. už baigtą kvalifikuotą plėšimą pagal BK 180 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, E. S. už tyčinį sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti. Skirdamas E. S. galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas BK 63 str. numatytų bausmių bendrinimo taisyklių taip pat nepažeidė, paskyrė laisvės atėmimo bausmę tik 3 mėnesiais didesnę už skundžiamu nuosprendžiu paskirtą apeliantui griežčiausią bausmę pagal BK 180 str. 2 d.

Dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą kompiuterį

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo pagrobtas nukentėjusiajam E. S. priklausantis kompiuteris ,,TOCHIBA“, kurį nukentėjusysis įvertino 2400 Lt (t. 1; b. l. 38-39; 41-42). Kad iš nukentėjusiosios G. K. buto buvo pagrobtas, o vėliau parduotas E. S. priklausantis kompiuteris, neneigia ir visi trys apeliantai. Byloje nėra duomenų, kad pagrobtas kompiuteris būtų surastas ir grąžintas nukentėjusiajam, todėl akivaizdu, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų, kuomet buvo pagrobtas E. S. priklausantis turtas, pastarasis patyrė turtinės žalos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. S..

Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi ir tokie atvejai, kai žala padaroma nusikaltimo bendrininkų bendrais veiksmais. Tokiu būdu, nustačius, kad G. J. E. S. ir R. S. kompiuterį pagrobė bendrininkaudami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalą dėl pagrobto kompiuterio atlyginti solidariai.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pagrobto kompiuterio garantinės knygelės kopiją (t. 1, b. l. 49-50), iš kurios matyti, kad kompiuteris buvo pirktas 2008-05-17 su 24 mėnesių garantija. Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad iki šiol moka kreditą už kompiuterį. Esant tokioms aplinkybėms G. J. skundo argumentai, kad kompiuteris buvo nuvertėjęs, pirktas prieš 4 metus, visiškai nepagrįsti

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo už pagrobtą kompiuterį E. S. priteistas žalos atlyginimas – 2400 Lt yra pagrįstas, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų G. J., E. S. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Irena IvanovienėVidmantas Mylė